Tyrimas: apgriautas kaimyno būstas – paskata lietuviui apsaugoti savąjį?

Apsidrausti turtą gyventojus paskatintų ne tik jiems patiems, tačiau ir kaimynams, draugams ar giminaičiams nutikusios nelaimės. Draudimo bendrovės BTA ir „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad dažniausiai savo turtą apdrausti gyventojai skubėtų sužinoję apie kaimynų ar giminaičių bute įvykdytą vagystę.
Tyrimas: apgriautas kaimyno būstas – paskata lietuviui apsaugoti savąjį?
© Fotolia nuotr.

„Visoje Lietuvoje vykdyta apklausa parodė, kad labiausiai apie savo turto saugumą gyventojai ima galvoti išvydę nelaimę, kuri nutiko jų draugams, kaimynams ar giminaičiams. 24 procentai tyrimo dalyvių nurodė, kad turtą apsidrausti juos labiausiai paskatintų apvogtas kaimynų, draugų ar giminaičių būstas. Dažniausiai taip galvoti linkę vyrai. Gyventojus taip mąstyti paskatina ne tik vagių išsinešti daiktai, tačiau ir nusikaltimo metu turtui padaryta žala. Įsilaužėliai sugadina gyventojų duris, langus ar vartus. Gyventojų nuostolius sudaro ne tik vagystės metu išsinešti daiktai – jų ieškodami, nusikaltėliai sudaužo gerus daiktus, sulaužo baldus, ieškodami seifų sugadina sienas. Taigi vagys ne tik išsineša daiktus, tačiau pridaro ir nemalonių papildomų nuostolių“, – komentuoja Dalia Strazdienė, Turto draudimo produktų vadovė.

Užlietas kaimynų butas – paskata apsidrausti

Apklausus 1013 gyventojų iš įvairiausių Lietuvos regionų paaiškėjo, kad antroji labiausiai gyventojus turtą apsidrausti skatinanti priežastis – daugiabutyje užlietas kaimynų butas. Ši to paties namo gyventojams nutikusi nelaimė paskatintų apsidrausti net 23 procentus apklaustųjų. Kaimynų užliejimas turtą finansiškai apsaugoti labiausiai paskatintų didžiausias pajamas gaunančius ir didmiesčių gyventojus.

Ekspertai pažymi, kad šios nelaimės nutinka kiekvieną dieną. Būsto užliejimo nuostoliai vidutiniškai siekia 350 eurų. Neseniai viena tokia įvykusi nelaimė užpylė visą buitinę techniką, šviestuvus, elektros instaliacijas. Vien už kilnojamą turtą buvo išmokėta 1 tūkst. 500 eurų. Kiti gyventojai išvyko iš namų ir pamiršo užsukti vandentiekio čiaupą. Dėl tokio neatidumo buvo užpiltas apačioje gyvenančių kaimynų būstas.

Nerimą dėl savojo būsto kelia sudegęs kaimyno namas

Tyrimo rezultatai parodė, kad gyventojus apsidrausti skatina ir sudegęs kaimyno būstas bei neatsargūs ar asocialūs kaimynai. Pirmoji priežastis labiausiai gąsdina kaimo gyventojus, antroji – vidutines pajamas gaunančius žmones. Šias priežastis nurodė po 21 procentą apklaustųjų.

Gaisrai nutinka rečiau nei užpylimai, tačiau jų žala gerokai didesnė. Viena iš didžiausių draudimo bendrovės užfiksuotų liepsnos sukeltų žalų 2015 metais siekė daugiau nei 81 tūkstantį eurų. Per šį incidentą sudegė visas namo stogas, užpiltas viršus, sugadintos sienos. Kito būsto gyventojams nuostolių pridarė į namus pro balkono langą įskridusi petarda. Per šį incidentą aprūko namo sienos ir išdužo stiklas.

Statistika rodo, kad dažniausiai gaisrus sukelia pačių žmonių neatsargus elgesys, netvarkingos elektros instaliacijos ar elektros prietaisų gedimai, o vidutinė žala praėjusiais metais siekė 9 tūkst. eurų.

Audros Lietuvos gyventojams nebaisios

Kaip bebūtų keista, gyventojų audrų sezonas beveik negąsdina. Kaip paskatą finansiškai apsaugoti savo turtą – šią priežastį respondentai nurodė rečiausiai. Visgi, audrų pridaromi nuostoliai yra trečioje vietoje pagal išmokamas žalas (po ugnies ir vandentiekio avarijų) ir siekia ne vieną šimtą ar tūkstantį eurų. Ypač dažnai nuo šios stichijos nukenčia kaimų gyventojai. Smarkus vėjas plėšia stogus, vėjo pakelti daiktai daužo langus, per nurautus stogus liūtys užpila vidų. Prieš kurį laiką draudimo bendrovė užfiksavo daugiau nei 23 tūkstančių eurų nuostolį, kurį padarė siautėjusi audra. Per ją nukentėjo daržinė ir tvartas, buvo pažeistos abiejų pastatų medinės konstrukcijos, nurauti stogai, o ant žemės liko stovėti tik mūras.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ekspertas pataria: kodėl verta dairytis namo žiemą?

Būsto pirkimas – svarbus, apgalvotas ir įvairiais kriterijais paremtas žingsnis. Vieni vadovaujasi emocijomis, kiti šaltu protu, treti – pasitelkia profesionalų pagalbą. Tačiau į ką svarbiausia atkreipti dėmesį? Kokie rodikliai gali nulemti sėkmingą sandorį ir kodėl vis tik žiemą perkamas būstas pasiteisina bei atskleidžia perkamo objekto privalumus ir trūkumus?

Esminiai patarimai, kaip išsirinkti jums tinkamiausią rangovą (1)

Individualaus namo arba buto įrengimas – jaudinantis procesas, kuris paprastai suteikia platų spektrą emocijų (nuo nerimą keliančios įtampos iki nuoširdaus džiugesio). Kad darbų metu patirtumėte kuo mažiau neigiamų emocijų ir galėtumėte džiaugtis svajones atitinkančiu rezultatu, labai svarbu tinkamai pasirinkti žmones su kuriais bendradarbiausite. Pristatome esminius patarimus, kurie padės išsirinkti jums tinkamiausią rangovą.

Statyba bendro naudojimo sklype – tik su bendraturčių pritarimu

Žemės sklypo bendraturčiai, norėdami racionaliai išnaudoti jiems priklausantį žemės sklypą ir išvengti galimų tarpusavio ginčų, turi galimybę nustatyti sklypo naudojimo tvarką, aiškias jo dalių ribas.

Namas vos per penkias savaites (16)

Nekantraujančioms įsikraustyti į naują namą šeimoms gamintojai siūlo rinktis modulinius namus. Tokie namai ne tik greitai pastatomi, bet ir nesunkiai pritaikomi prie kintančių šeimos poreikių. Pavyzdžiui, įsikrausčius jaunai šeimai, tiks mažesnis namas, o jau susilaukus vaikų, nereikės pirkti erdvesnio būsto – užteks pristatyti papildomą modulį.

Kokius „namų darbus“ reikia atlikti prieš renkantis pirmą būstą?

Nors pirmojo būsto ieškantys pirkėjai noriai žvilgčioja į naujos statybos daugiabučius, tačiau dalį jų atbaido ką tik iškilusius pastatus apipynę įvairūs mitai. Dažniausiai pasitaikantis jų – ką tik pastatytame name dar nesimato visų statybinių defektų. Todėl esą patikimiau rinktis bent kelių metų senumo butus, kuriuose tokių nemalonių staigmenų galima išvengti. Projektuotojai tokį požiūrį vadina nepagrįstu ir atkerta, kad statybų darbus atlikus atmestinai, brokas matyti iš karto.

Sužinokite, kodėl pirkti butą neįregistruotame name – rizikinga

Pastaruoju metu vis sulaukiama gyventojų paklausimų, ar nėra rizikinga pirkti butą naujai pastatytame, bet Nekilnojamojo turto registre (NTR) dar neįregistruotame daugiabučiame name, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Ko reikia statant ir įteisinant pastogę automobiliui arba malkoms (1)

Kokių dokumentų reikia statant ir įteisinant pastogę automobiliui ar malkoms, klausia portalo skaitytojas. Jis teigė norintis statyti pastogę prie kotedžo Vilniuje.

Misija – naujas būstas: kaip išsirinkti?

Naujo būsto paieška daugeliui – ištisas klausimų sau maratonas. Kuriame rajone geriau kurtis, rinktis senos ar naujos statybos daugiabutį, pagaliau, kaip išvengti greito įsigyto turto nuvertėjimo? Nerandant atsakymų į šiuos esminius klausimus naujų namų paieška gali užsitęsti, todėl ekspertai pataria aiškiai susidėlioti prioritetus arba, kitaip tariant, atlikti „namų darbus“.

Kaip parduoti sklypą, namo projektą ir statybą leidžiančius dokumentus

Į redakciją kreipėsi skaitytoja, klausdama, kaip organizuoti žemės sklypo, namo projekto ir statybos leidimų pardavimą, kad naujam savininkui vėliau nekiltų bėdų nei statant namą, nei vykdant statybos užbaigimo procedūras.

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš renkantis būstą

Per paskutinius penkerius metus Lietuvoje kas mėnesį parduodama beveik po 3,3 tūkstančio įvairių būstų – naujų ir senesnės statybos butų, individualių namų, kotedžų – ir šis skaičius nuo 2012 m. pradžios išaugo daugiau nei 40 proc. Pavyzdžiui, šiais metais kas mėnesį parduodama po 3 652 būstus, o vien naujų butų per devynis šių metų mėnesius Vilniuje ir Kaune parduota beveik 3 300.