Tyrimas: apgriautas kaimyno būstas – paskata lietuviui apsaugoti savąjį?

Apsidrausti turtą gyventojus paskatintų ne tik jiems patiems, tačiau ir kaimynams, draugams ar giminaičiams nutikusios nelaimės. Draudimo bendrovės BTA ir „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad dažniausiai savo turtą apdrausti gyventojai skubėtų sužinoję apie kaimynų ar giminaičių bute įvykdytą vagystę.
Tyrimas: apgriautas kaimyno būstas – paskata lietuviui apsaugoti savąjį?
© Fotolia nuotr.

„Visoje Lietuvoje vykdyta apklausa parodė, kad labiausiai apie savo turto saugumą gyventojai ima galvoti išvydę nelaimę, kuri nutiko jų draugams, kaimynams ar giminaičiams. 24 procentai tyrimo dalyvių nurodė, kad turtą apsidrausti juos labiausiai paskatintų apvogtas kaimynų, draugų ar giminaičių būstas. Dažniausiai taip galvoti linkę vyrai. Gyventojus taip mąstyti paskatina ne tik vagių išsinešti daiktai, tačiau ir nusikaltimo metu turtui padaryta žala. Įsilaužėliai sugadina gyventojų duris, langus ar vartus. Gyventojų nuostolius sudaro ne tik vagystės metu išsinešti daiktai – jų ieškodami, nusikaltėliai sudaužo gerus daiktus, sulaužo baldus, ieškodami seifų sugadina sienas. Taigi vagys ne tik išsineša daiktus, tačiau pridaro ir nemalonių papildomų nuostolių“, – komentuoja Dalia Strazdienė, Turto draudimo produktų vadovė.

Užlietas kaimynų butas – paskata apsidrausti

Apklausus 1013 gyventojų iš įvairiausių Lietuvos regionų paaiškėjo, kad antroji labiausiai gyventojus turtą apsidrausti skatinanti priežastis – daugiabutyje užlietas kaimynų butas. Ši to paties namo gyventojams nutikusi nelaimė paskatintų apsidrausti net 23 procentus apklaustųjų. Kaimynų užliejimas turtą finansiškai apsaugoti labiausiai paskatintų didžiausias pajamas gaunančius ir didmiesčių gyventojus.

Ekspertai pažymi, kad šios nelaimės nutinka kiekvieną dieną. Būsto užliejimo nuostoliai vidutiniškai siekia 350 eurų. Neseniai viena tokia įvykusi nelaimė užpylė visą buitinę techniką, šviestuvus, elektros instaliacijas. Vien už kilnojamą turtą buvo išmokėta 1 tūkst. 500 eurų. Kiti gyventojai išvyko iš namų ir pamiršo užsukti vandentiekio čiaupą. Dėl tokio neatidumo buvo užpiltas apačioje gyvenančių kaimynų būstas.

Nerimą dėl savojo būsto kelia sudegęs kaimyno namas

Tyrimo rezultatai parodė, kad gyventojus apsidrausti skatina ir sudegęs kaimyno būstas bei neatsargūs ar asocialūs kaimynai. Pirmoji priežastis labiausiai gąsdina kaimo gyventojus, antroji – vidutines pajamas gaunančius žmones. Šias priežastis nurodė po 21 procentą apklaustųjų.

Gaisrai nutinka rečiau nei užpylimai, tačiau jų žala gerokai didesnė. Viena iš didžiausių draudimo bendrovės užfiksuotų liepsnos sukeltų žalų 2015 metais siekė daugiau nei 81 tūkstantį eurų. Per šį incidentą sudegė visas namo stogas, užpiltas viršus, sugadintos sienos. Kito būsto gyventojams nuostolių pridarė į namus pro balkono langą įskridusi petarda. Per šį incidentą aprūko namo sienos ir išdužo stiklas.

Statistika rodo, kad dažniausiai gaisrus sukelia pačių žmonių neatsargus elgesys, netvarkingos elektros instaliacijos ar elektros prietaisų gedimai, o vidutinė žala praėjusiais metais siekė 9 tūkst. eurų.

Audros Lietuvos gyventojams nebaisios

Kaip bebūtų keista, gyventojų audrų sezonas beveik negąsdina. Kaip paskatą finansiškai apsaugoti savo turtą – šią priežastį respondentai nurodė rečiausiai. Visgi, audrų pridaromi nuostoliai yra trečioje vietoje pagal išmokamas žalas (po ugnies ir vandentiekio avarijų) ir siekia ne vieną šimtą ar tūkstantį eurų. Ypač dažnai nuo šios stichijos nukenčia kaimų gyventojai. Smarkus vėjas plėšia stogus, vėjo pakelti daiktai daužo langus, per nurautus stogus liūtys užpila vidų. Prieš kurį laiką draudimo bendrovė užfiksavo daugiau nei 23 tūkstančių eurų nuostolį, kurį padarė siautėjusi audra. Per ją nukentėjo daržinė ir tvartas, buvo pažeistos abiejų pastatų medinės konstrukcijos, nurauti stogai, o ant žemės liko stovėti tik mūras.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.