Pirties dydis. Pirties dydis daugiausia priklauso nuo jūsų planuojamos veiklos. Ar tai bus tik šeimos pirtis, o gal turite daug draugų ir juos nuolat kviečiate į savo sodybą ar namus? Vis dėlto, net ir tokiu atveju reikėtų nepamiršti, kad į pirtį sėkmingai galima eiti ir pakaitomis, todėl milžiniškos garinės reikia nebent tokiu atveju, jei planuojate pirtį nuomoti šventėms.
Jei norite pirties, tačiau biudžetas ribotas, galima taupyti ir pačią pirtį įsirengti mažesnę. Tačiau garinė (dar vadinama sauna) – pirties dalis kurioje kaitinamasi, neturėtų nuo to nukentėti. Tai yra pagrindinė pirties dalis, patalpa, dėl kurios apskritai einate į pirtį. Jei biudžetas itin ribotas, verta pagalvoti netgi apie tai, kad priepirtis turėtų būti labai mažas bei atsisakyti dušo. Tokiu atveju garinė turi išlikti patogi – kad būtų galima žengti bent jau žingsnį kitą į šoną, patogiai apsisukti ar vantomis vanoti gulintį partnerį. Nereikia pamiršti, kad galbūt kada nors norėsite pirtin įsinešti ir kubiliuką vandens.
Rekomendacijos dėl garinės ploto skiriasi ir iš esmės priklauso nuo poreikių. Tiesa, įrengiant kompaktišką pirtį naudinga, kad garinė užimtų ne mažiau nei pusę bendro ploto. Mažiausias rekomenduojamas garinės plotas yra apie keturis kvadratinius metrus – tai leis pakankamai patogiai judėti, atsigulti ir vanotis, tačiau tokia pirtis nebus tinkama itin didelei svečių kompanijai.
Maksimalus garinės plotas ir tūris yra ribojamas tik teoriškai – kuo didesnio ploto garinė, tuo galingesnės krosnelės jums prireiks. Kartais pirties pastate yra švenčiama, o antrame aukšte netgi įrengiami svečių kambariai – tokiu atveju reikalingas didesnis pačios pirties pastatas, kone prilygstantis vidutiniam rąstiniam namui.
Vanduo. Nors tai ir mažiau patogu, garinės dydžio sąskaita galima atsisakyti tradicinio priepirčio, ir neįrengti dušo, tualeto ar kitų vandens reikalaujančių įrengimų. Viena vertus, dažniausiai tokios pirtys stovi bent jau šalia kokio nors pastato, todėl nusiprausti galite ten, antra vertus, lietuviai senovėje tokių patogumų pirtyje neturėdavo. Gal išsiversite ir jūs?
Taip kartais elgiasi ir tie, kurie galėtų įsirengti dušą arba tualetą. Tai tradicijas puoselėjantys žmonės, kurie mano, jog užteks pūkštelėti į netoliese esantį tvenkinį ar žiemą nerti į sniegą. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, kad jeigu pirtį įsirenginėjate šalia užmiestyje esančios sodybos ir joje neplanuojate lankytis žiemą, šaltuoju metų laiku vandeniu reikės pasirūpinti. Esant minusinei temperatūrai, nešildomo namo vamzdžiuose esantis vanduo gali užšalti ir sukelti pažeidimus visoje jūsų sistemoje. Todėl jeigu nesirengiate labai dažnai kaitintis žiemos metu, derėtų pagalvoti apie vandens išleidimo sistemą.
Taip pat reikėtų pagalvoti, iš kur pirtis gaus vandens. Dažniausiai tai būna namo, šalia kurio ji stovi, vandentiekis, tačiau jei pirtis stovi nuošaliau, o šalia yra šulinys ar kitas nuosavas vandens šaltinis, jį galima panaudoti vandeniui išgauti.
Krosnelė. Nuo krosnelės galingumo ir tipo priklauso labai daug kas – pirties įkaitimo laikas, eksploatacija, pirties tipas bei kaitinimosi galimybės, priešgaisriniai reikalavimai ir kita. Krosnelė parenkama atsižvelgiant į esamą ar projektuojamą pirties tūrį.
Visą informaciją apie krosnelių pasirinkimą galite perskaityti ČIA
Gultų aukštis yra vienas svarbiausių veiksnių užtikrinantis komfortą. Kelių aukštų bus jūsų garinė tiesiogiai sąlygoja jūsų pirties dydis – nedidelėje garinėje veikiausiai tilps tik du aukštai, didesnėje pirtyje – ir trys.
Specialistai pataria, jog tarp viršutinio gulto ir lubų būtų paliktas ne didesnis nei 1,2 m tarpas. Tai naudinga tuo, jog karštis nesikauptų labai aukštai palubėje, tačiau kartu ir būtų pakankamai aukštai, kad sėdinčiajam nekaistų galva. Žemiausias gultas turėtų būti įrengiamas 20-30 cm aukštyje, išlaikant bent jau 15-30 cm atstumą nuo krosnies. Jei planuojate kaitintis gulėdami, idealu, jeigu viršutinis gultas yra bent 70-80 cm ir yra apie 1,2 m atstumu nuo grindų. Kitų gultų plotis priklauso ar ant jų bus tik sėdima ar ir gulima, tad jų dydis gali būti 30-70 cm, priklausomai nuo poreikių.
Klausimas, ar jūsų garinei reikės lango, gali atrodyti antraeilis, tačiau šis veiksnys yra įtraukiamas į procesą nustatant krosnelės galingumą – teigiama, kad langas garinei "prideda" vieną kubinį metrą. Garinei langas nėra būtinas, tačiau jei norite besikaitindami stebėti aplinką, galite jį nusibraižyti projekte, o vėliau įgyvendinti. Jei aplinka nėra labai išvaizdi ar tiesiog mėgstate privatumą bei ramybę, niekas nesistebės, jei lango garinėje nebus. Priepirtyje, kaip ir bet kuriame įprastame pastate, vienas kitas langas įprastai įsirengiamas. Garinėje įrengiami langai turi būti tik mediniu rėmu su grūdintu stiklu, priepirtyje jie gali būti ir plastikiniai. Kai kuriuose rąstinėse pirtyse langai naudojami norint išvėdinti ir išdžiovinti patalpą po kaitinimosi.
Pirties ventiliacijai reikėtų skirti ypatingą dėmesį, nes ji yra veiksnys, kuris užtikrina malonų ir patogų buvimą pirtyje. Kaip žinia, oras pirtyje turi nuolat cirkuliuoti (7-8 kartai per valandą). Ventiliacija gali būti priverstinė (mechaninė, su ventiliatoriumi) arba natūrali. Ventiliatorinė sistema yra brangesnė, be to, būtina gerai pasidomėti jos įrengimu ir pasitarti su specialistais. Mechaninė ventiliacija rekomenduojama pirtims įrengtoms gyvenamuosiuose namuose.
Natūrali ventiliacija yra paprasta, tačiau ją labai svarbu tinkamai įrengti – čia nėra jokių pagalbinių ventiliatorių oro srautams reguliuoti, todėl viskas turi vykti kuo sklandžiau. Ji remiasi šalto ir šilto oro srautų judėjimu. Ertmė oro padavimui įrengiama po krosnele. Šaltas oras natūraliai iš priepirčio paduodamas į pirtį ir kaitinamas kyla į viršų link ištraukimo angos. Ji yra įrengta pirties viršutinėje dalyje, idealiausia, jeigu viršutiniame kampe, virš viršutinio gulto, tačiau ne lubose. Priverstinės ventiliacijos oro srautų ir angų išplanavimas yra atvirkščias – padavimo anga įrengiama virš krosnelės, o ištraukimo po gultais. Oro srautų judėjimą užtikrina ventiliatorius.
