Tik 10-ies proc. rinkoje parduodamų objektų kaina atitinka pirkėjų lūkesčius

Po rezultatyvios vasaros būsto rinka toliau išlieka aktyvi ir žada produktyvų rudenį. Išanalizavus pastarojo pusmečio pirkėjų poreikius ir esamą rinkos pasiūlą, matyti, kokiam būstui vilniečiai teikia prioritetą, ko ieško ir ką renkasi. „Nepaisant sėkmingos vasaros būsto pardavimo sektoriuje, įvertinus rinkoje esančių NT objektų skelbiamos kainos ir vertės santykį, matyti, kad Vilniuje dažnu atveju už parduodamą būstą prašoma kaina viršija realią rinkos vertę“, – savo įžvalgomis dalinasi „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka.
Tik 10-ies proc. rinkoje parduodamų objektų kaina atitinka pirkėjų lūkesčius
© Shutterstock nuotr.

Ypatingas poreikis jaučiamas kokybiškai įrengtiems naujos statybos butams tiek centre, tiek ir kituose rajonuose, o tokių kainos atžvilgiu nepervertintų būstų rinkoje išties trūksta.

„Maždaug 10-20 proc. visų objektų, esančių rinkoje, yra bandoma parduoti bent už penktadaliu didesnę nei rinkos kaina“, – pastebi A. Šapoka ir atkreipia dėmesį, jog pardavėjams šiuo atveju svarbu suprasti tai, kad jei kaina bus didesnė bent 5 proc. už realią turto vertę, pirkėjai beveik nesidomės tokiu objektu. O jei dar toks objektas turi bent keletą alternatyvų – panašių konkuruojančių butų, tokio pervertinto būsto pardavimas tampa visai neapibrėžtas laiko atžvilgiu. Taip pat kai kurie pardavėjai apsigauna prašomą aukštesnę būsto kainą pasigrįsdami tuo, kad panašių objektų rinkoje nėra. Ne visuomet alternatyvų nebuvimas yra argumentas kelti kainą. Jei plačiai reklamuojamas turtas nenuperkamas per 4-6 savaites – tai ženklas, kad už prašomą kainą tokio objekto pirkėjams Vilniuje tiesiog nereikia. Žinoma, tokia taisyklė rečiau galioja išties prabangiems ir unikaliems būstams.

Paradoksalu, kad nors skelbimų portaluose pasiūlymų yra lyg ir užtektinai, tačiau nepervertintų ir rinkos kainų rėmuose parduodamų butų antrinėje rinkoje yra ne daugiau nei 10 proc. visų skelbimų. Eksperto nuomone, šis rodiklis galėtų būti gerokai didesnis: „Sunku tiksliai pasakyti, kiek rinkai trūksta tokių (nepervertintų) objektų, bet mano supratimu, bent 2 kartus daugiau. Ir visgi šiai dienai pardavėjų atžvilgiu esant tokioms saugioms NT rinkos sąlygoms, šių proporcijų didėjimas, matyt, sunkiai tikėtinas. Gyvybinga ekonominė šalies būklė, atlyginimų augimo ir darbo perspektyvos, žemos palūkanų normos ir apskritai pozityvūs gyventojų lūkesčiai lemia esamas būsto kainas ir likvidumą. Kitaip tariant, šiuo metu nėra jokių prielaidų ar aplinkybių, dėl kurių būstas galėtų apčiuopiamai pigti, mažėti sandorių skaičius, t. y. trauktųsi būsto rinka“.

Aktyviausias ir paklausiausias būsto segmentas Vilniuje šiai dienai yra ekonominės ir vidutinės klasės butai miegamuosiuose rajonuose. Ekonominės klasės butų kainos Vilniuje svyruoja 1 100-1 500 Eur/m², vidutinės klasės – 1500 – 1700 Eur/m², tarp pastarųjų priskiriami tokie naujos statybos kvartalai kaip „Ozo parkas“ ir „Ozo namai“, „Naujamiesčio namai“, „Žvėryno namai“ ir pan. Šiuos butus dažniausiai renkasi jaunos dirbančios poros arba šeimos, keičiančios seną būstą į naują ir ieškančios pilnai išvystytos socialinės infrastruktūros bei nebrangaus buto išlaikymo, kai šildymas siekia iki 50 Eur/mėn. Likvidžiausi yra mažo ploto, 1-2 kambarių, tiek naujos, tiek senos statybos butai, esantys centre – Senamiestyje, Centre, Žvėryne, Užupyje, arba artimesniuose jam rajonuose: Ozo parke, Šiaurės miestelyje, Žirmūnuose, Antakalnyje.

Tuo metu mažiausiai likvidūs Vilniuje yra senos statybos didelio ploto, pavyzdžiui, 4 kambarių, butai miegamuosiuose rajonuose su centriniu šildymu. Jų kainos panašios į 3 kambarių butų ir siekia nuo 48 000 iki 65 000 Eur. Viena tokio nepopuliarumo pagrindinių priežasčių A. Šapoka įvardija brangius išlaikymo kaštus: „Kadangi tokių butų eksploatacija yra labai brangi – šildymas per mėnesį kainuoja 200-250 eurų ar netgi daugiau, jį išlaikyti gali ir nori nedaugelis“. Paklaustas, ką patartų susiduriantiems su problema realizuoti tokius butus,

Ekspertas sako, kad pirkėjų tikrai neapgausi kažkokiais triukais, todėl norint greičiau parduoti tokį turtą reiktų laikytis bendrų taisyklių: sutvarkyti butą, maksimaliai atlaisvinti erdves nuo nereikalingą baldų ar daiktų, išvalyti; kuo plačiau paskleisti informaciją apie turtą, turėti kokybiškas nuotraukas, nustatyti teisingą kainą, iš anksto paruošti dokumentus pardavimui – tam, kad netektų delsti atsiradus pirkėjui.

Nuo metų pradžios augantis namų pardavimo sandorių skaičius liepos mėnesį pasiekė seniai matytas aukštumas – Vilniuje buvo parduoti net 110 individualūs namai. Lyginant šių metų sausio-liepos mėnesių rezultatus su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu, namų sandorių skaičius išaugo 18%. Pastebimas itin aktyvus pirkėjų susidomėjimas 130 – 170 m² namais iki 180 000 – 200 000 Eur periferinėse Vilniaus miesto dalyse – Bendorėliuose, Riešėje, Pavilnyje, Nemenčinės plente ir kt. Anot A. Šapokos, tokiam aktyvumui įtakos turėjo du aspektai, vienas jų – pagerėjusi ekonominė situacija, pirkėjai sugeneravo reikiamą pinigų sumą ne tik tokio turto įsigijimui, bet ir išlaikymui. Antra, smulkieji NT plėtotojai pasiūlė rinkai daugiau patrauklių objektų, o ši, greitai sureagavusi, juos įsisavino. „Tokius namus perka jaunos šeimos, kurios jau turi vaikų, ieško ramybės užmiestyje, bet kartu ir nenori atitrūkti nuo miesto, todėl labiausiai domimasi namais, esančiais lengvai ir greitai pasiekiamoje centrą vietoje“, - pastebi ekspertas.

Kalbant apie artėjančio rudens prognozes, rinkos aktyvumo rodikliai turėtų būti panašūs kaip ir šiuo metu, tuo labiau, kad ruduo – istoriškai vienas aktyviausių metų sezonų. Kadangi pirkėjų poreikiai trumpuoju laikotarpiu iš esmės nesikeičia, aktyviausias segmentas, kaip ir iki šiol, išliks ekonominės ir vidutinės klasės nedidelio ploto butai. Būsto kainos turėtų taip pat išsilaikyti tame pačiame lygyje, nebent rudenį padidėsiantis pirkėjų aktyvumas gali turėti įtakos senos statybos nedidelių butų miegamuosiuose rajonuose kainoms. Dėl šiuo metu esančios mažos pasiūlos šių butų kainos gali šiek tiek kilti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.