Tai gali būti rizikinga: būsto nuomos su išpirkimu paslauga

Lietuvos bankas įvertino būsto nuomos su išpirkimu paslaugą, kai paslaugos teikėjas (dažniausiai statybos bendrovė) suteikia klientams galimybę pasibaigus nuomos sutarties terminui įsigyti nuomojamą būstą ir nuomos įmokas įskaito į būsto kainą. Tokie nuomos santykiai nepatenka į Lietuvos banko reguliavimo sritį, tačiau ši paslauga vartotojui gali kelti reikšmingų rizikų. Todėl Lietuvos bankas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, atkreipdamas dėmesį į paslaugos vartotojui galinčias kilti rizikas.
paskola
paskola
© Shutterstock nuotr.

Lietuvos bankas Atsakingojo skolinimo nuostatais (ASN) šiuo metu reguliuoja tik kredito įstaigų veiklą teikiant būsto paskolas klientams. Lietuvos banko nuomone, teikiant būsto nuomos su išpirkimu paslaugą, ASN reikalavimai nebūtų pažeidžiami, jei būtų tenkinamos dvi pagrindinės sąlygos:

1. Neturi būti jokio išankstinio kredito įstaigos įsipareigojimo suteikti paskolą nuomojamam būstui įsigyti, t. y. neturi būti jokių išankstinių susitarimų tarp nuomininko ar nuomotojo ir kredito įstaigos dėl paskolos nuomojamam būstui įsigyti.

2. ASN numatytas minimalus reikalaujamas pradinis įnašas gali būti sumokėtas kaip nuomos mokestis, tačiau prieš suteikdama paskolą būstui įsigyti kredito įstaiga turi įvertinti atitiktį ASN reikalavimams. Kredito įstaiga privalo įsitikinti, kad visos nuomos įmokos yra sumokėtos iš nuosavų kliento lėšų ir atsižvelgti į aktualią turto vertę, nustatytą pagal pakartotinai atliktą turto vertinimą nuomos termino pabaigoje.

Lietuvos bankas atkreipia dėmesį į tai, kad toks pradinio įnašo kaupimo būdas gali kelti reikšmingų rizikų, kad norimo būsto nepavyks įsigyti. Šioms rizikoms pasitvirtinus, klientai gali prarasti sumokėtas nuomos įmokas, kurios buvo skirtos pradiniam įnašui sukaupti, jei nuomos sutartis nenumato kitaip. Rizikos priklauso nuo sudaromos sutarties, tačiau Lietuvos bankas išskiria kelias labiausiai tikėtinas.

Kredito neteikimo rizika pasikeitus vartotojo finansinei padėčiai. Vartotojo finansinė padėtis gali iš esmės pasikeisti nuomos laikotarpiu. Atėjus laikui pirkti būstą, finansinė padėtis gali nebetenkinti kredito įstaigos reikalavimų, taikomų besiskolinantiems būstui įsigyti.

Kredito neteikimo rizika pasikeitus ASN, kredito įstaigų reguliavimui ar kitam teisiniam reglamentavimui. Kliento mokumas, maksimalus paskolos mėnesinės įmokos ir mėnesinių pajamų santykis bei reikiama minimali pradinio įnašo suma yra preliminariai įvertinami remiantis nuomos sutarties sudarymo metu taikomu reguliavimu ir atsižvelgiant į kliento finansinę padėtį, tačiau kredito įstaiga sprendimą dėl paskolos priimtų tik pasibaigus nuomos laikotarpiui. Nuomos laikotarpiu taikomos finansavimo sąlygos gali gerokai pasikeisti ir būstą įsigyti klientui gali tapti nebeįmanoma.

Būsto kainų pasikeitimo rizika. Nuomos laikotarpiu pasikeitus nuomojamo būsto kainai (jai padidėjus ar sumažėjus), priklausomai nuo sutarties sąlygų, vartotojui gali tekti įmokėti daugiau nuosavų lėšų, nei planuota nuomos laikotarpio pradžioje. Dėl to vartotojas gali būti finansiškai nepajėgus įpirkti nuomotą būstą.

Papildomos rizikos. Vartotojui gali kilti ir kitų su kreditavimo sąlygomis, būsto kainomis ar reguliacine aplinka nesusijusių rizikų, todėl rekomenduojama atidžiai įvertinti visas sudaromų sutarčių sąlygas. Tokios papildomos rizikos, pavyzdžiui, gali būti susijusios su nuomotojo finansinės būklės pablogėjimu arba paslaugos teikėjo piktnaudžiavimu nuomos sutarties nutraukimo teise.

Atsižvelgdamas į galimas rizikas vartotojams, Lietuvos bankas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir atkreipė dėmesį į paslaugos vartotojui galinčias kilti rizikas. Lietuvos banko vertinimu, kredito įstaigos turėtų informuoti klientus, ketinančius pasinaudoti būsto nuomos su išpirkimu paslauga, apie su šia paslauga susijusias rizikas.

Savo ruožtu Lietuvos bankas ketina stebėti šios paslaugos plėtrą, jos teikimo praktiką bei poveikį būsto rinkai. Išaiškėjus nepageidaujamoms makroprudencinėms rizikoms, Lietuvos bankas gali inicijuoti atitinkamas su šia paslauga susijusias priemones.

Lietuvos banko pateikiamas bendras paslaugos vertinimas nėra paremtas konkretaus paslaugos teikėjo teikiamos paslaugos ypatybėmis. Ši nuomonė negali būti vertinama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas ar Lietuvos banko sprendimas konkrečiu atveju. Išsamus vertinimas skelbiamas Lietuvos banko interneto svetainėje.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.