Statyba bendro naudojimo sklype – tik su bendraturčių pritarimu

Žemės sklypo bendraturčiai, norėdami racionaliai išnaudoti jiems priklausantį žemės sklypą ir išvengti galimų tarpusavio ginčų, turi galimybę nustatyti sklypo naudojimo tvarką, aiškias jo dalių ribas.
© Shutterstock

Rengiant naudojimosi sklypu planą būtina numatyti, kad kiekvienas naudotojas turėtų priėjimą (privažiavimą) prie savo sklypo dalies, jam priklausančių statinių ir galėtų tinkamai nekliudomas vykdyti ūkinę veiklą.

Statybos inspekcijos atstovai pasakoja, kad neretai klaidingai manoma, jog nustačius žemės sklypo naudojimo tvarką įgyjama teisė priskirtoje dalyje statyti statinius. Civilinis kodeksas numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Nustačius naudojimosi sklypu tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nesibaigia.

Statyba – ūkinė veikla, kuri iš esmės keičia ne tik sklypo dalies, kurioje statomas statinys, bet ir viso sklypo užstatymo bei galimos ūkinės veiklos sąlygas. Atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, taip apribojamos galimybės vėliau statyti tame pačiame sklype, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), todėl statytojas, įgyvendindamas savo privatų interesą, turi nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų.

Norint statyti statinį ne vienam savininkui priklausančiame žemės sklype privaloma gauti visų jo bendraturčių rašytinius sutikimus. Šie sutikimai būtų neprivalomi tik tokiu atveju, jeigu statinių statybos klausimai būtų aptarti minėtame plane.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.

Pasiruošimas namų remontui: pirmieji žingsniai

Pradedant namų renovacijos projektą, paprastai kiekvienam iš mūsų kylą dvejonės, sustiprėja nerimo jausmas. Juk yra daugybė sprendimų, kuriuos reikia priimti taip, kad šie tilptų į biudžetą, atspindėtų mūsų norus bei atitiktų gyvenimo būdą. Pateikiame keletą paprastų patarimų, kurie padės namų remontą paversti kiek malonesne patirtimi.

Pats metas atskirti, kas yra ypatingasis, neypatingasis ar nesudėtingasis statinys

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) specialistams neretai tenka konsultuoti gyventojus statinių priskyrimo tam tikrai kategorijai klausimais. Iš tikrųjų svarbu teisingai nustatyti numatomo statyti pastato ar inžinerinio statinio kategoriją norint išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas, kokie reikalavimai keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (STVPS) vadovams. Nuo statinio kategorijos priklauso ir statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas.

Gyvenamųjų patalpų įrengimas daugiabučio namo palėpėje

Daugiabučių namų butų savininkai, norėdami palėpėse įrengti gyvenamąsias patalpas ir tikėdamiesi išvengti galimų problemų, kreipiasi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos konsultantus. Neišsiaiškinus reikalavimų gali kilti rūpesčių ne tik dėl nepatenkintų kaimynų, bet ir apsilankius pastatų naudojimo ar statybos priežiūrą atliekančioms tarnyboms. Kai pastatas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, visus veiksmus reikia derinti su bendraturčiais.

Būsto paskola jaunai šeimai. Ar įmanoma gauti valstybės paramą?

Visai neseniai, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, buvo išrinktos trys idėjos šaliai. Nutarta, kad viena iš iniciatyvų, kurią reikia įgyvendinti norint užtikrinti Lietuvos proveržį, – padėti jaunoms šeimoms įsigyti būstą. Tiesa, pirmąjį būstą norinčios įsigyti jaunos šeimos nuo 2015 metų gali tikėtis ir valstybės pagalbos. Tuo naudodamiesi sutuoktiniai vis dažniau kreipiasi į bankus prašydami būsto paskolos. Vis dėlto, norint gauti valstybės paramą, iš pradžių reikia atitikti keliamus reikalavimus, o kartais ir palaukti eilės.

Statybą leidžiantis dokumentas privalomas ir sodo namo atstatymui

„Nusipirkome sodo namelį, pritaikytą gyventi nuolat, o vėliau jame kilo gaisras. Planuojamas šio 62 kv.m statinio atstatymas, bet ant buvusių pamatų planuojama statyti vieno aukšto pastatą, be buvusios mansardos. Darbus atliktų šeimos nariai. Kokių dokumentų reikia?“ – klausia skaitytojas.

Universalusis dizainas – ar žinote, kas tai?

„Kodėl ir Lietuvoje reikia universalaus dizaino? Nes tai yra pagarba visiems ir kiekvienam, – sako Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros vedėjas prof. Marius Šaliamoras. – Kita vertus, skaičiuojantieji greitai suvokia, kad tokia pagarba yra dar ir naudinga, ji apsimoka.“

Energinio naudingumo sertifikato galiojimas – ekspertų rankose (1)

Pastato energinio naudingumo sertifikavimas privalomas užbaigus naujo pastato ar jo dalies statybą, rekonstravimą, modernizavimą ar kapitalinį remontą. Rekonstravimo, modernizavimo ar kapitalinio remonto darbų, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ar inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina turi sudaryti daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, kuriame stovi pastatas, vertės. Šiais atvejais vykdant statybos užbaigimo procedūrą privaloma pateikti energinio naudingumo sertifikatą.