Statomės namą: ką privalu žinoti, kad viskas būtų legalu

 (1)
Nusprendėte statyti ar rekonstruoti individualų gyvenamąjį namą? Visų pirma, pasirūpinkite statybą leidžiančiu dokumentu. Statyba be šio dokumento laikoma savavališka ir gali užtraukti statytojui daug nemalonumų.
<span style="color: #ff7f00;">Statomės namą:</span> ką privalu žinoti, kad viskas būtų legalu
© Fotolia nuotr.

Savavališkų statybų, pasak Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, kasmet vis mažėja, tačiau jų mastas vis dar išlieka ganėtinai didelis – 2013 m. užfiksuota beveik pusė tūkstančio tokio pobūdžio atvejų. Dažniausiai tai įvyksta nesąžiningiems statytojams bandant pasinaudoti teisinio reguliavimo spragomis. Iš kitos pusės, tai ir visuomenės informavimo ir švietimo stokos pasekmė, kuomet žmonės, patys to nežinodami, neleistinai pasistato statinį. Pabandykime pasigilinti, ar visada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, ar visiems statiniams jis vienodas ir kas gresia pradėjus statybas be jo.

Pabrėžtina, kad savavališka statyba laikoma ne tik statyba be statybą leidžiančio dokumento, bet ir statyba, jį turint, tačiau nesilaikant esminių projekto reikalavimų. Jeigu be leidimo pradedamas statyti statinys ir išrašomas savavališkos statybos aktas, bauda, priklausomai nuo statinio kategorijos sudėtingumo – nesudėtingas, neypatingas ir ypatingas, gali svyruoti nuo pusantro šimto iki beveik dešimties tūkstančių eurų. Finansiniai rūpesčiai tuo toli gražu nesibaigia, nes privalu pašalinti ir savavališkos statybos padarinius, o tai taip pat reikalauja nemažai lėšų. Tad prieš imantis statybos veiksmų neturint statybą leidžiančio dokumento, patartina nerizikuoti ir prieš tai būtinai pasirūpinti statybos leidimu – išvengsite ne tik nemažų finansinių nuostolių, bet ir nepadarysite žalos aplinkai, kraštovaizdžiui, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybei ar galų gale tretiesiems asmenims.

Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra priklauso nuo ruošiamo statinio projekto sudėtingumo: naujai ypatingo ar neypatingo statinio statybai ar rekonstrukcijai, taip pat nesudėtingo statinio rekonstravimui į neypatingą ar ypatingą statinį bei pastato atnaujinimui (modernizavimui) reikia gauti statybos leidimą iš vietos savivaldybės, o statinio kapitaliniam ir paprastajam remontui, griovimui, pastato ar statinio paskirties keitimui – rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą. Skiriasi ir šių dokumentų išdavimo terminas – leidimas statyti naują ar rekonstruoti ypatingą statinį išduodamas ne vėliau kaip per 45 darbo dienas, analogiškas leidimas neypatingam statiniui ar rašytinis pritarimas ypatingo statinio kapitalinio remonto projektui – per 30 darbo dienų, o visais kitais nepaminėtais atvejais procedūra užtrunka iki 10 darbo dienų. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminas skaičiuojamas nuo visų privalomųjų pateikti dokumentų, išvardintų LR Statybos įstatymo 23 straipsnyje, gavimo dienos.

Įdomu paminėti, kad statybą leidžiančiu dokumentu yra laikomas ir žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai tada, kai statybą leidžiantys dokumentai anksčiau minėtais atvejais neprivalomi. Pavyzdžiui, jūs kaimo vietovėje sugalvojote pasistatyti II grupės nesudėtingą, t.y. iki 80 kv. m ploto, gyvenamąjį namą sklype, kuris priklauso keliems savininkams arba pirtelę, priskiriamą I kategorijos nesudėtingiems statiniams, esančią ne saugomoje teritorijoje, arčiau kaip 3 m iki kaimyninio sklypo ribos. Šiais paminėtais atvejais jums statybą leidžiančių dokumentų iš savivaldybės institucijų gauti nereikės, tačiau teks pasirūpinti atitinkamai žemės sklypo bendrasavininkių bei gretimų sklypų savininkų rašytiniais sutikimais. Svarbu žinoti, kad šiems sutikimams galioja vienerių metų senaties terminas. Tai reiškia, kad jeigu per vienerius metus nuo statybos pradžios statinio savininkas negavo rašytinių pretenzijų ar skundų dėl statinio statybos iš asmenų, iš kurių buvo privaloma gauti sutikimus dėl statybos, minėti rašytiniai sutikimai nebereikalingi. Visa tai reglamentuojama LR Statybos įstatymo 23 skyriaus 25 punkte.

Akivaizdu, kad įstatymų išmanymas yra naudingas tiek pačiam statytojui, tiek ir paprastam piliečiui, kurio kaimynystėje vyksta statybos. Rengiant sudėtingesnius projektus, žmonės kreipiasi į projektavimo įmones, kurios pasirūpina ir projektu, ir statybą leidžiančiu dokumentu, tačiau paprastesniais atvejais, kuomet pastarojo dokumento nereikia, susiruošusiam vykdyti statybas asmeniui pravartu žinoti, ar jis savo vykdomais veiksmais nepažeis įstatymų ir trečiųjų asmenų interesų. Iškilus abejonėms visada geriau pasikonsultuoti su šios srities specialistais, kad ateityje nekiltų nemalonumų ir nepatirtumėte finansinių nuostolių dėl galimai savavališkos statybos.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ar norint tvirtinti kondicionierių pastato išorėje reikia gauti leidimą? (1)

Nors dauguma daugiabučių gyventojų jau žino, kad negalima savo nuožiūra perdažyti pastato fasado ar jo dalį, pakeisti stogo dangą ar įrengti naujus stoglangius, tačiau ne visada kreipiasi į savivaldybės architektus, norėdami pritvirtinti įvairią įrangą ant namo sienos ar stogo. Šie darbai taip pat priskiriami statinio paprastajam remontui.

Kad grįžus po atostogų netektų nustebti: kaip išvykstant apsaugoti namus nuo pavojų (1)

Vasaros metu kone kiekvienas mėnesiui, savaitei ar bent ilgajam savaitgaliui palieka savo namus ir išvyksta ilsėtis. Tačiau tinkamai nepasiruošus, namus gali užklupti ne tik įvairūs gedimai ar parazitai, bet ir vagys. Kokie pavojai tyko tuščiuose namuose ir ką daryti, kad jums išvykus jie liktų tokie pat saugūs?

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada galima įstiklinti daugiabučio balkoną?

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.