Statant ūkio būdu – privalomas statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimas

 (4)
2017 metų sausio 1 dienos įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, statant nesublokuotą iki 300 kvadratinių metrų vienbutį gyvenamąjį namą, galima savo interesams atstovauti patiems ir statybos techninio prižiūrėtojo samdyti nebeprivaloma. Tačiau prievolė pasirūpinti statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu – išlieka.
© Shutterstock

Pagrindinis statybos ūkio būdu požymis – rangos sutarties nebuvimas. Riziką dėl tinkamo darbų organizavimo, kokybės trūkumų ar išaiškėjusių defektų baigtame statyti statinyje prisiima statytojas. Nuo šių metų sausio 1 dienos statytojams įsigaliojo naujas reikalavimas, jog vykdant statybos darbus ūkio ar mišriu būdu arba sudarant kelias sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statytojas privalo apdrausti atliekamus statybos darbus ir civilinę atsakomybę. Šiuo atveju sudaroma statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis.

Kai samdomas rangovas (sudaroma rangos sutartis) visiems statinio darbams vykdyti atitinkamu draudimu turi draustis rangovas.

Draustis privalomuoju statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu neprivaloma statant nesudėtinguosius statinius.

Be to, gyventojas, siekiantis užbaigti statyti namą, kuriam statybą leidžiantis dokumentas išduotas po šio įstatymo įsigaliojimo, su prašymu patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai turės pateikti privalomojo statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo poliso bei jo apmokėjimą įrodančio dokumento kopijas. Deklaracija nebus patvirtinta, jei nebus pateikti visi privalomi dokumentai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Nelaimė nuomojamame bute: kas atlygins nuostolius?

Rinkdamiesi būstą nuomai, pirmiausia atkreipiame dėmesį į nuomos kainą. Vėliau nuomotojo teiraujamės, kokio dydžio komunalinių mokesčių sulauksime šaltuoju laikotarpiu, kokiam laikui galime sudaryti sutartį. Tačiau aptarti nuomininko ir nuomotojo atsakomybę, jei bute nutiks nelaimė, prisimename ne visuomet. Ir tik vos jai neįvykus susimąstome, kaip reikėtų spręsti žalos atlyginimo klausimus.

Gyvenamojo NT rinkos nuotaikos: domisi, analizuoja ir drąsiau keičia

Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovių „MG Valdos“ užsakymu atliktas „Gyventojų pasitenkinimo savo būstu“ tyrimas parodė, kad savo būsto vertės pokyčius seka daugiau nei pusė gyventojų. Aktyviausi, suprantama, tie, kurie sako turintys planų jį keisti, tačiau net ir tokių ketinimų neturintieji dažnai domisi savo turimo būsto kainos pokyčiais. Tai rodo, kad šalyje vis labiau įsigali požiūris, jog būstas yra investicija tam tikram gyvenimo ciklui, o ne pirkinys visam gyvenimui. Todėl įsigydami būstą, investuodami į šį patrauklų materialinį turtą, gyventojams vis svarbiau atsižvelgti į svarbiausius jo likvidumo kriterijus.

Statant ūkio būdu – privalomas statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimas (4)

2017 metų sausio 1 dienos įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, statant nesublokuotą iki 300 kvadratinių metrų vienbutį gyvenamąjį namą, galima savo interesams atstovauti patiems ir statybos techninio prižiūrėtojo samdyti nebeprivaloma. Tačiau prievolė pasirūpinti statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu – išlieka.

Ar reikia leidimo statinio griovimui?

Turbūt niekam ne naujiena, kad norint statyti statinį dažniausiai reikia pasirengti projektą ir gauti tokio statinio statybą leidžiantį dokumentą (SLD). Tačiau yra nustatyti atvejai, kai savininkui ar statytojui panorėjus nugriauti nereikalingą, apgriuvusį tam tikrų parametrų ar kultūros paveldo pastatą, inžinerinį statinį, taip pat reikia šių dokumentų. Jais nepasirūpinus, griovimo veiksmai būtų laikomi savavališkais, kiltų problemų ir norint nugriautą statinį išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

Kaip aptverti sklypą, jei šis ribojasi su vandens telkiniu?

Planuojantiems aptverti savo žemės sklypą šalia vandens telkinio neretai kyla klausimų – kokiu atstumu nuo šio telkinio galima tverti tvorą, ar užtvarą būtina įrengti už pakrantės apsaugos juostos, kaip elgtis, kai pakrantės apsaugos juosta iš viso nėra nustatyta.

Medinis namas: mediena ir jos priežiūra (5)

Nors jaukaus medinio namo ar sodybos idėja daugumai žmonių skamba patraukliai, tačiau dėl medienos neatsparumo aplinkos veiksniams, vis mažiau kas ryžtasi statyti tokį statinį. Visgi, jei nusprendėte įsirengti medinį namą, yra keletas priemonių, kurios gali įtakoti jo ilgaamžiškumą.

Žaibas ir perkūnija: kaip apsaugoti sveikatą ir turtą

Sinoptikų duomenimis, šiandien Lietuvoje vėl numatomi audringi orai. Galime sulaukti ir perkūnijos, kuri pasižymi ne tik įspūdingu garsu ir vaizdu, bet ir išaugusia pavojaus tikimybe. Šią vasarą audros jau spėjo padaryti nuostolių už daugiau nei 80 000 Eur. Dalis iš jų – dėl žaibo iškrovų.

7 svarbiausi aspektai nuomojantis būstą (2)

Būsto paieška – nelengva ir kiek gąsdinanti patirtis, juk yra daugybė aspektų į kuriuos reikia atsižvelgti prieš priimant galutinį sprendimą. Būsto dydis, kaina, vieta – tai tik keli iš jų. Pristatome 7 pagrindinius kriterijus į kuriuos yra atsižvelgiama renkantis būstą.

Kuo modernesni namai – tuo didesnės žalos. Kaip jų išvengti?

Noras žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis daugelį skatina kurti vis išmanesnius namus. Įsigyti modernūs įrenginiai ir daiktai ne tik palengvina buitį, padeda sutaupyti laiko, praturtina laisvalaikį ir taip pagerina gyvenimo kokybę, bet ir išaugina namų turto vertę. Tačiau kartu su ja išauga ir gyventojų patiriamos žalos – daugiau nei tris ketvirtadalius jų sudaro modernių pirkinių dūžiai.

A energinio naudingumo klasės pastatas: dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį (8)

Nuo praėjusių metų lapkričio 1 d. įsigaliojus statybos reikalavimams, naujai statomi pastatai turi būti ne žemesnės nei A energinio efektyvumo klasės. Pasak polistireninį putplastį gaminančios bendrovės „Kauno šilas“ pardavimų vadovo Tomo Čerausko, dėl naujovės sujudo tiek statytojai, tiek gyventojai. Praėjus pusmečiui nuo naujų reikalavimų įsigaliojimo, aiškėja esminiai dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį statant A energinio naudingumo klasės pastatus.