Specialistai: dabar yra tinkamiausias laikas statyboms ir investicijoms

Prognozuojama, jog šalyje ateityje augs darbo jėgos kaina, didės šiuo metu gana žemos paskolų palūkanos. Atsižvelgę į situaciją nekilnojamojo turto analitikai pataria atsižvelgti į poreikius ir rimtai apsvarstyti galimybę juos įgyvendinti dabar.
Specialistai: dabar yra tinkamiausias laikas statyboms ir investicijoms
© Fotolia nuotr.

Brangs darbo jėga

Pastebimos tendencijos, kad žmonės, planuodami savo namo statybas, daugiau investuoja į statybines medžiagas, nes mano, kad jos brangs, tačiau situacija gali būti kitokia. Prognozuojama, kad brangs būtent darbo jėga.

„Mano nuomone, ateinantį statybų sezoną darbo jėga gali pabrangti net 20-30 proc. Kainos kils, nes dirbančiųjų statybų sektoriuje lūkesčiai didės. 2014 metų patirtis parodė, kad rinkoje pastebimas profesionalų trūkumas ir keičiasi žmonių požiūris į kokybę – kartelė kyla aukštyn. Kartais brangiau yra pigiau. Be to, pastebima, kad darbuotojai, anksčiau dirbę užsienio statybų sektoriuje, grįžta atgal į Lietuvą. Užsienio patirtis ir kainos taip pat turės paveiks lūkesčius“, - dalinasi savo pastebėjimais projektavimo ir statybos įmonių grupės „NORHOUSE“ vadovas Rokas Radvilavičius. O štai statybinės medžiagos, kurios taip graibstomos šiuo metu, gali pabrangti nuo 5 iki 10 proc. Ne iš karto po Naujųjų, bet ateinančiais metais.

Pasak R. Radvilavičiaus, jei nekilnojamojo turto rinka plėsis, bus mąstoma ir apie darbo jėgos importą iš Ukrainos bei kitų – Europos sąjungos šalių. Kai kurios Lietuvos statybų bendrovės rūpinasi darbo jėgos importu iš užsienio jau dabar, nes jaučiamas specialistų trūkumas. Jei kas planuoja statyti būstą, patariama nedelsti. Tiesa, daugelis žmonių rudens sezoną suskubo imtis veiksmų bei planuoti savo namo statybas, kadangi bankai finansuoja būsto įsigijimą iki 85 proc., - tačiau čia reikia nepamiršti, kad žmogus, norintis statyti namą, turi turėti ir savo lėšų (15 proc.), kurių reikia bent jau pačiai namo „dėžutei“ pastatyti. t. y. apie 100 000 lt.

Pataria nelaukti

Dominykas Tomaševičius, Nekilnojamojo turto kompanijos „Rebank“ vadovaujantis partneris, pasakojo, kad didžioji dalis pirkėjų nekilnojamą turtą aktyviai pirko šių metų viduryje, kuomet žiniasklaidoje vis dažniau pasirodydavo įrašų apie euro įvedimo įtaką NT kainoms. Daug žmonių į tai reagavo emociškai ir skubėjo pirkti, mažai laiko skirdami objekto tikrajai vertei nustatyti. Išaugo pirkėjų skaičius, kurie savo investicijas perkeitė iš indėlių, vertybinių popierių į NT. Šiuo metu tokio aktyvaus pirkėjų sujudimo, koks jis buvo metų viduryje, nėra. Tikėtina, dėl paklausos sumažėjimo pardavėjai peržiūrės parduodamo turto kainas ir bus labiau linkę derėtis. Euro įvedimo veiksnys įtakos ženkliai didėti NT paklausai neturės, tačiau dėl ateityje didėjančių statybos kaštų, naujo nekilnojamojo turto kainos neturėtų mažėti, todėl vertėtų susimąstyti apie naujos statybos būsto įsigijimą - tam šiuo metu siūlomos palankios sąlygos tiek bankuose, tiek pas plėtotojus.

Komercinių bankų siūlomos palūkanų normos būsto paskoloms gauti šiuo metu yra žemiausiame lygyje per pastaruosius penkis metus, todėl tikėtis, kad šis rodiklis dar labiau susitrauks, būtų naivu.

Perėjimas prie naujos valiutos komerciniams bankams sukels papildomų išlaidų, todėl vėliau šiuos kaštus, tikėtina, bus norima padengti per įkainių didinimą ar naujų įvedimą. Šiuo metu bankai sukalbami. Reikėtų tuo naudotis ir fiksuoti kaštus. Taip pat būtų racionalu atsižvelgti į mažiau populiarų palūkanų fiksavimą. NT pirkėjai to nesureikšmina, renkasi, kas pigiau, neįvertindami rizikos. Einamuoju laikotarpiu kintamųjų palūkanų dalis yra žemumose ir labai tikėtina, kad tendencingai didės. Suradus lūkesčius atitinkantį būstą vertėtų nedelsti ir pasirūpinti planuojamo įsigyti turto finansavimu iš anksto.

Išaugo būstų paskolos

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė pasakojo, kad pirmąjį šių metų pusmetį naujų būsto paskolų suma, palyginus su tuo pačiu metu pernai, išaugo 28,3 procentais. Tai rodo, jog žmonės neatidėliojo būsto įsigijimo dėl euro, priešingai, ypač pirmojoje metų pusėje, rinka buvo labai aktyvi. Tam įtakos turėjo ne tik euro įvedimas, bet ir augantys realūs atlyginimai, mažėjantis nedarbas, geresni nekilnojamo turto rinkos perspektyvų vertinimai. Aukštos nuomos pajamos ir žemos palūkanų normos lėmė tai, kad nuomotis būstą yra brangiau nei jį pirkti, nes būsto paskolai sumokama mažiau būsto vertės nei jį nuomojantis. Įsigyti būstą skatino ir maža alternatyvių pelningų investicijų pasiūla. Pirmąjį šių metų pusmetį Vilniuje daugiau nei pusė būsto sandorių sudaryta nuosavomis lėšomis. Taigi galima daryti išvadą, kad dalis gyventojų nusprendė savo santaupas investuoti į nekilnojamą turtą. Dalis gyventojų tiesiog galėjo nuspręsti turimus litus konvertuoti ne į eurus, o į nekilnojamąjį turtą.

Anot Vaivos Šečkutės, per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginus su praėjusių metų lapkričio mėnesiu, butų pardavimo sandorių skaičius visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose augo ypač sparčiai – 50-70 procentų. Vėliau, kaip ir tikėtasi, rinka kiek nurimo, o trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginus su praėjusių metų lapkričiu, Vilniuje ir Klaipėdoje sandorių skaičius net mažėjo. Trečiąjį šių metų ketvirtį žymiai sumažėjo vartotojų pasitikėjimo rodiklis. Gyventojai prasčiau vertina savo ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, galbūt jaučiasi mažiau saugūs dėl savo darbo vietų.

Vien valiutos pasikeitimas iš litų į eurus neturėtų pakeisti nei statybinių medžiagų, nei darbo jėgos kainų. Dvejojantys, ar imti paskolą būsto statyboms, turėtų gerai įvertinti savo galimybes grąžinti paskolą. Šiuo metu palūkanos yra ypač žemos ir šiame lygyje dar kelis metus išliks (neprognozuojame bazinių palūkanų augimo iki 2017 metų).

Vis tik sprendimo statyti ar įsigyti namą nereikėtų sieti nei su paskolų palūkanomis, nei su sąnaudų augimo prognozėmis - svarbiausia yra šeimos poreikiai, dabartinės finansinės galimybės ir galimi jų pokyčiai ateityje.

Euro įvedimas – ne vienintelis veiksnys

Nekilnojamojo turto kainos visada didėja kasmet stabiliai po kelis procentus, o šiuo metu rinkoje „NT burbulų“ nepastebima, kainos daugmaž yra pagrįstos kaštais ir sprendžiant iš visiems augančio poreikio gyventi geriau – žmonės norės ir galės mokėti brangiau, todėl, esant geroms rinkos sąlygoms įsigyti nekilnojamą turtą, atidėliojimas ateityje kainuoja daugiau. Euro įvedimas kainoms tiesioginės įtakos nepadarys, tačiau psichologiniai veiksniai gali nulemti kainų kilstelėjimą aukštyn.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.