Skaitytojas dalinasi asmenine patirtimi: nuo ko pradėti namo rekonstrukciją

Mūsų portalo skaitytojas Julius praeitų metų pabaigoje savo rankomis baigė rekonstruoti namą. O viskas prasidėjo dar 2012 m. Su kokiomis problemomis jis susidūrė, kiek tai kainavo laiko ir pinigų, kaip ieškojo geriausių sprendimų ir specialistų - apie tai skaitykite kiekvieną trečiadienį.
Skaitytojas dalinasi asmenine patirtimi: nuo ko pradėti namo rekonstrukciją
© Fotolia nuotr.

2012 m. sausio mėnesį Julius susidūrė su tokiomis problemomis:

Pradžių pradžia

„Apie viską trumpai: nusprendėme rekonstruoti jau stovintį mūrinį namą (kodėl būtent rekonstrukcija, o ne naujo namo statyba - kitame įraše), kuriame šiai dienai ir gyvename. Namas yra mūrinis, pagal RC bendro ploto 77,58 kv.m (po rekonstrukcijos plotas turėtų siekti 140-150 kv.m), praktiškai tai visas gyvenamas plotas, nes garažas ir kitos ūkinės patalpos atskirame ūkiniame pastate (kol kas jį paliksime neliestą ir į rekonstrukcijos projektą neįtrauksime). 

Perdanga lieta betoninė. Sklypas gana siauras (20 m pločio), jo plotas 12,27 a (tiesa, iš jų lygiai 1 aras nuomojamas iš valstybės, kuriame pilna servitutų požeminėms komunikacijoms įrengti, tiesi ir aptarnauti). Tų pačių komunikacijų turime miesto vandentiekį. 

Kanalizacija naudojamės vietine, tačiau turiu minčių kada nors prisijungti prie miesto tinklų. Miesto kanalizacija yra kitoje gatvės pusėje, bet, deja, yra slėginė buitinių nuotekų linija, o tai reiškia, kad prie jos prisijungimas nelabai galimas, o pagal bendrąjį miesto planą mus turėtų pasiekti ir paprasta savitakė nuotekų linija. Dujos vos už 20 m nuo sklypo ribos, vėliau aptarsime ar verta jas įsivedinėti, ar ne.

Šį dienorasštį rašiau, kad pats nepamirščiau kokius planus, vizijas turėjau, nes dabar naminiam, darbiniam ir kituose kompiuteriuose prikurta n+x folderių, tekstų, tad reikėjo viską susisteminti.

Taip pat bandysiu surašyti kam ir kiek mokėjau, kur būtų galima sutaupyti ir ką kitąkart daryčiau kitaip. Ši informacija galbūt būtų įdomi skaitytojams.“

***

Kodėl būtent rekonstrukcija?

„Vieni sako, kad statyti naują namą yra pigiau, nei rekonstruoti seną. Kiti atvirkščiai. Aš siūlyčiau gilintis į kiekvieną situaciją individualiai ir tik tada priimti sprendimą. Kažkiek apie tai svarstėme ir mes, bet be didesnių abejonių pasirinkome rekonstrukciją. 

Pirmiausiai dėl to, kad visą procesą planuojame savo jėgomis, be jokių paskolų (bent kol kas), o tame name šiuo metu gyvename. Dėl šios priežasties pati rekonstrukcija susidės iš dviejų dalių:

I etapas: antro aukšto pakėlimas 160 cm, didinat gyvenamą plotą, keičiant stogo nuolydį;
II etapas: pirmas aukštas - naujas įėjimas, langų angos, vidinių erdvių pakeitimas, pamato/grindų šiltinimas.

Kol įrenginėsime antrą aukštą, gyvensime pirmame, o kol tvarkysime pirmąjį - antrame. Ši priežastis ir buvo pagrindinė, kodėl pasirinkome rekonstrukciją, nes viską griauti ir statyti iš naujo, o tuo metu gyventi kažkur kitur (nuomotis?) atrodo beprasmybė. Jau nekalbant, kiek papildomų lėšų kainuos kito būsto nuoma, važinėjimas iki statybų, laikas. O dar tinginys, kuris kištų koją turint pora valandų laisvų ir galint šiek tiek pasidarbuoti prie namo, kai gyvenant vietoje reikia tik išeiti iš kambario ir tu jau statybose.

Tad tokie mano argumentai kodėl pasirinkome būtent tokią statybą, kad ji nekainuos pigiau jau susitaikiau, sieksime, kad nekainuotų brangiau. Juolab, kad pirmąjį etapą planuojame įgyvendinti per 2-3 metus, o kada pavyks įgyvendinti antrąjį - prognozuoti nesiryžtu...“

***

Pirmieji darbai

„Turime: kadastrinius sklypo matavimus (daryti dar 2002 m. išperkant valstybinę žemę, bet puikiai tinnkantys); senąjį namo projektą, inventorinę bylą; penktadienį (2012-01-20) buvo matininkai darė toponuotrauką. Atsiimti turėčiau šią savaitę. Visų šių dokumentų reikės architektui dar iki pradedant projektuoti mūsų namuką.

Atlikti darbai: gan sudėtingos architekto paieškos, perkalbėta su 5-6 architektais, pasirodo geri achitektai užimti 3-4 mėn. į priekį, o bet kokiam atlėpausiui leisti projektuoti savo namus nesinori. Bet, regis, jau išsirinkome mus tenkinantį, nors dar rankomis nesumušėm. Žmogus projektavo namus keliems mano klientams, lyg be nusiskundimų. Bet kokiu atveju pranešiu kaip sekasi su juo dirbti.

Jau dabar domiuosi kas ir iš ko statys, koks stogas bus. Suku galvą dėl antro aukšto šildymo sistemos.“

***
Toponuotrauka

„Išlaidos: 450 Lt (už toponuotrauką). Šiandien atsiėmiau jau padarytą toponuotrauką. Geodezistai nevėlavo nė kiek, net kokia diena ankščiau viską padarė.

Geras dalykas ta toponuotrauka, tada pamatai. kur koks kaimynas ar tu pats tvorą pasitatęs šiek tiek šone, kur kas užėmęs valstybinę žemę ir nemoka nuomos, ir dar daug gerų kitų dalykų...“

***

Kitą trečiadienį - naujas įrašas, kaip Juliui sekėsi bendradarbiauti su architektu ir pirmasis susitikimas su konstruktoriais.

===
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 100 Lt vertės prancūziškos kosmetikos gamintojos "L'Occitane" dovanų čekį.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.