Šiuolaikiškas būdas, kuris padės užtikrinti namų saugumą

 (4)
Būtinybė apsaugoti turtą svarbi visais laikais. Anksčiau savo nuosavybę tverdavome spynomis, tvoromis, antspauduodavome. Dabar vis dažniau turto apsauga patikima elektronikai. Mechanines spynas daug kur pakeitė nuotoliniu pulteliu, magnetine kortele, išmaniaisiais prietaisais ar biometrinių technologijų įrenginiais valdomos elektroninės. Vietoj spiegiančių signalizacijų atsirado tyliai veikiančios ir kaimynų neerzinančios išmaniosios sistemos, kurios ne tik įspėja apie galimus įsilaužimus, vandentiekio avarijas arba gaisrą, bet ir atbaido vagis. Net gyvus sarginius šunis jau keičia sistemos, imituojančios jų lojimą ar urzgimą.
Šiuolaikiškas būdas, kuris padės užtikrinti namų saugumą
© Structum nuotr.

Sujungia su davikliais

Bendrovės „Jung Vilnius“, tiekiančios pačias įvairiausias elektronikos dalis nuo elektros jungiklių iki išmaniojo namo valdymo sistemų, vadovas Raimundas Skurdenis teigia, kad, signalizaciją sujungus su pastate įdiegtomis išmaniosiomis technologijomis, galima gauti puikių rezultatų.

„Signalizacijos ir išmaniųjų technologijų veikimas kartu gali būti labai įvairus. Pirmiausia techninis, kai sistemos nėra visiškai sujungtos, bet sąveikauja tarpusavyje. Tada apsaugos sistema gali papildomai naudoti išmaniojo namo daviklius. Tai reiškia, kad tie patys judesio davikliai, kurie šiaip reguliuoja apšvietimą, gali veikti ir kaip signalizacijos davikliai. Arba per specialius prietaisus prie signalizacijos gali būti prijungti temperatūros davikliai. Jeigu temperatūra nenormaliai pakilo arba, atvirkščiai, nukrito, vadinasi, kažkas pastate įvyko: kilo gaisras, buvo išdaužtas ar tiesiog paliktas atviras langas, tad apie tai bus informuota apsaugos sistema“, – aiškina R. Skurdenis.

Išmaniosiomis technologijomis įmanoma netgi imituoti gyvenimą name, kol šeimininkai išvykę: įjungti ar išjungti šviesas, užtraukti žaliuzes ir pan. Ir daryti tai ne chaotiškai, bet visiškai atkartojant prieš tai buvusios savaitės scenarijų, kai tą patį darė viduje buvę žmonės.
Muzikinė sistema gali imituoti, kad namie yra piktas šuo, kurio tipenimas, urzgimas ar net lojimas girdimas vos prisiartinus prie durų. Toks efektas išgaunamas apšvietimui skirtus judesio daviklius sujungus su išmaniąja garso sistema, kuri šiaip skirta muzikai paleisti. Ta pati garso sistema šeimininkams gali balsu pranešti ir apie kurio nors daviklio ar sistemos netikėtą suveikimą ir nurodyti, kurioje patalpoje tai įvyko, arba prireikus tapti sirena.

Žmogus vis dar svarbus

Tokios apsaugos sistemos puikiai praverčia ir biuruose. Tačiau, anot pašnekovo, svarbu nepamiršti ir žmogiškojo faktoriaus. Esą mechanika, galinti reaguoti, kalbėti ar gąsdinti vagis, tėra papildoma apsauga. Bet, be gerai veikiančios apsaugos sistemos ir į jas tinkamai gebančių sureaguoti žmonių, visiškos apsaugos užtikrinti nepavyks.

„Žmogiškasis faktorius yra lemiamas, nes žmogus ir programuoja visas tas sistemas, o technologijos, jeigu jos teisingai paruoštos, padeda apsaugą geriau užtikrinti. Jeigu sistema sukurta atmestinai, ji tiesiog garsiai rėkia ir pan., žmogus jai jaus tam tikrą vidinį pasipriešinimą arba jos nesupras ir todėl tinkamai nesureaguos“, – tikina R. Skurdenis.
Geras to pavyzdys yra priešgaisrinių saugos sistemų suveikimas biuruose. Neretai kaukiant sirenoms žmonės lieka ir toliau sėdėti savo darbo vietose, užuot skubėję avarinio išėjimo link. Pasak eksperto, kitaip būtų, jeigu į įspėjimą pradėtų reaguoti visas pastatas: nusileistų žaliuzės, užgestų pagrindinė šviesa ir apsišviestų tik takeliai, kuriais reikia išeiti iš pastato. Tai žmones skatintų evakuotis, judant tinkama linkme.

Žurnalas „Structum“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ar norint tvirtinti kondicionierių pastato išorėje reikia gauti leidimą? (1)

Nors dauguma daugiabučių gyventojų jau žino, kad negalima savo nuožiūra perdažyti pastato fasado ar jo dalį, pakeisti stogo dangą ar įrengti naujus stoglangius, tačiau ne visada kreipiasi į savivaldybės architektus, norėdami pritvirtinti įvairią įrangą ant namo sienos ar stogo. Šie darbai taip pat priskiriami statinio paprastajam remontui.

Kad grįžus po atostogų netektų nustebti: kaip išvykstant apsaugoti namus nuo pavojų (1)

Vasaros metu kone kiekvienas mėnesiui, savaitei ar bent ilgajam savaitgaliui palieka savo namus ir išvyksta ilsėtis. Tačiau tinkamai nepasiruošus, namus gali užklupti ne tik įvairūs gedimai ar parazitai, bet ir vagys. Kokie pavojai tyko tuščiuose namuose ir ką daryti, kad jums išvykus jie liktų tokie pat saugūs?

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada galima įstiklinti daugiabučio balkoną?

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.