Šiuolaikinio vilniečio būstas: koks jis?

 (2)
Vilniuje neblėstant naujų butų ir kotedžų paklausai, toliau auga konkurencija tarp nekilnojamojo turto vystytojų. Jei prieš 10 ar 15 metų lietuvius buvo galima suvilioti tiesiog naujos statybos daugiabučiais, šiuolaikiniai pirkėjai kur kas reiklesni ir žvalgosi įvairių pridėtinių verčių. Šiandien patraukli gyvenvietė jau neįsivaizduojama be išvystytos infrastruktūros ir įvairių viešąsias erdves puošiančių elementų, o nekilnojamojo turto plėtotojai ieško sprendimų, kaip būsimiems gyventojams užtikrinti ne tik aukštą būsto kokybę, bet ir kuo daugiau privatumo.
© Shutterstock

Ar įmanomas privatumas mieste?

Daugiau nei 15 metų gyvenamuosius pastatus projektuojanti architektė Ingrida Levickienė teigia, kad architektūros, kaip ir bet kurios kitos srities, mados keičiasi – jas diktuoja technologinės naujovės ir kintantys vartotojų poreikiai. I. Levickienė pastebi, kad šiandien naujų kvartalų vystytojai vis dažniau atsigręžia į šiuolaikinių, neretai nuo miesto šurmulio ir kaimynų akių pavargusių vartotojų poreikius ir siekia pasiūlyti jiems kuo daugiau privatumo.

„2002 metais buvo stengiamasi iš sklypo „išspausti“ kuo daugiau naudos, daugiabučius ar kotedžus sustatant maksimaliai tankiai, tačiau šiandien užsakovų požiūris gerokai pasikeitęs, todėl sulaukiama vis įdomesnių pastatų projektavimo užduočių. Architektai kartu su vystytojais nuolat ieško išradingų sprendimų, kaip spręsti perpildytų gyvenviečių ir vienas kitam saulę užstojančių daugiabučių problemą, todėl kuriamos atokesnės ir mažesnės gyvenvietės, daugiabučiai statomi didesniais atstumais vienas nuo kito“, – pasakoja bendrovės „Projektų biuras“ vadovė, architektė I. Levickienė.
Architektės teigimu, dėl besikeičiančio vilniečių gyvenimo būdo jaučiamas poreikis, kad mieste esančiame bute ar kotedže būtų galima jaustis lyg užmiesčio name, todėl vis dažniau prisijaukinama gamta arba dirbtinai sukuriami tam tikri kraštovaizdžio architektūros elementai.

„Natūralu, kad nekilnojamojo turto vystytojams svarbus kiekvienas kvadratinis metras, tačiau šiandien drąsiau investuojama į privačius kiemelius šalia kotedžų, erdvius balkonus ar lodžijas. Didesnio nuošalumo ir privatumo įspūdis neretai sukuriamas atskiriant kiemelius dirbtiniais kalneliais ir vėliau juos apželdinant. Ištisos kvartalo ribos kartais apsodinamos iki 3 metrų užaugančiomis kalnapušėmis ar kitais augalais, taip užtikrinant, kad ateityje greta išdygus naujam pastatui pavyks išsaugoti gyventojų privatumą“, – teigia I. Levickienė.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Domus Estate“ plėtros vadovas Audrius Zakaras pastebi, kad sostinės žemė – viena brangiausių šalyje, o galimybė pusryčiaujant per langą pasisveikinti su kaimynu – papildoma kaina, kurios už gyvenimą mieste šiandieniniai vartotojai nėra linkę mokėti. „Šią problemą bandėme išspręsti kurdami daugiabučių namų ir kotedžų gyvenvietę „Pilaitės terasos“ – visus sublokuotus namus gyvenvietėje išdėstėme kampu taip, kad kaimynai niekada nematytų vieni kitų langų ir terasų. Tokie ir panašūs architektūriniai sprendimai leidžia gyventojams turėti savo asmeninę erdvę, kuri nesibaigia keturiomis sienomis“, – teigia A. Zakaras.

Šiuolaikinio vilniečio būstas: koks jis?
© Shutterstock

Būstą renkasi ne tik pagal kainą ir vietą

Pasak architektės I. Levickienės, šiandien stebimos dvejopos tendencijos: nors siekiama suteikti galimybę naujakuriams turėti kuo daugiau privatumo ir mažiau kaimynų, vis dėlto kuriamos sąlygos, esant poreikiui, ryšius su jais megzti.

„Prieš dešimtmetį daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksuose būtų buvę sunku rasti išvystytų želdynų, fontanų, poilsio erdvių ar kokybiškai įrengtų vaikų žaidimų aikštelių bei lauko treniruoklių, o šiandien nekilnojamojo turto vystytojai į savo projektus noriai įtraukia vis įdomesnių mažosios architektūros elementų, apželdinimo, lauko apšvietimo sprendimų. Šiandien tai jau yra būtinybė, o dėl tokių kokybinių rinkos šuolių neabejotinai išlošia naujo būsto pirkėjai“, – teigia I. Levickienė.

Pasak A. Zakaro, naujų namų ieškantys pirkėjai šiandien įvertina daugybę kriterijų, o sukurta pridėtinė vertė neretai tampa sprendimą pirkti nulemiančiu veiksniu. „Vilniečiai būstą renkasi jau ne tik pagal kainą ar rajoną – jiems svarbu džiaugtis gražia aplinka, turiningai leisti laisvalaikį, turėti į save panašius kaimynus. Iš dalies patys pirkėjai diktuoja naujas rinkos tendencijas, o nekilnojamojo turto vystytojų užduotis – ne tik atliepti jų poreikius ir pasiūlyti kokybišką būstą, bet ir kurti visapusišką gerbūvį. Manau, kad šiandien tokie nauji sprendimai kaip lauko ekranas, bendra lauko virtuvė ar čiuožykla vaikams ateities gyvenvietėse taps įprasta praktika“, – teigia A. Zakaras.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Statyba bendro naudojimo sklype – tik su bendraturčių pritarimu

Žemės sklypo bendraturčiai, norėdami racionaliai išnaudoti jiems priklausantį žemės sklypą ir išvengti galimų tarpusavio ginčų, turi galimybę nustatyti sklypo naudojimo tvarką, aiškias jo dalių ribas.

Namas vos per penkias savaites (16)

Nekantraujančioms įsikraustyti į naują namą šeimoms gamintojai siūlo rinktis modulinius namus. Tokie namai ne tik greitai pastatomi, bet ir nesunkiai pritaikomi prie kintančių šeimos poreikių. Pavyzdžiui, įsikrausčius jaunai šeimai, tiks mažesnis namas, o jau susilaukus vaikų, nereikės pirkti erdvesnio būsto – užteks pristatyti papildomą modulį.

Kokius „namų darbus“ reikia atlikti prieš renkantis pirmą būstą?

Nors pirmojo būsto ieškantys pirkėjai noriai žvilgčioja į naujos statybos daugiabučius, tačiau dalį jų atbaido ką tik iškilusius pastatus apipynę įvairūs mitai. Dažniausiai pasitaikantis jų – ką tik pastatytame name dar nesimato visų statybinių defektų. Todėl esą patikimiau rinktis bent kelių metų senumo butus, kuriuose tokių nemalonių staigmenų galima išvengti. Projektuotojai tokį požiūrį vadina nepagrįstu ir atkerta, kad statybų darbus atlikus atmestinai, brokas matyti iš karto.

Sužinokite, kodėl pirkti butą neįregistruotame name – rizikinga

Pastaruoju metu vis sulaukiama gyventojų paklausimų, ar nėra rizikinga pirkti butą naujai pastatytame, bet Nekilnojamojo turto registre (NTR) dar neįregistruotame daugiabučiame name, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Ko reikia statant ir įteisinant pastogę automobiliui arba malkoms (1)

Kokių dokumentų reikia statant ir įteisinant pastogę automobiliui ar malkoms, klausia portalo skaitytojas. Jis teigė norintis statyti pastogę prie kotedžo Vilniuje.

Misija – naujas būstas: kaip išsirinkti?

Naujo būsto paieška daugeliui – ištisas klausimų sau maratonas. Kuriame rajone geriau kurtis, rinktis senos ar naujos statybos daugiabutį, pagaliau, kaip išvengti greito įsigyto turto nuvertėjimo? Nerandant atsakymų į šiuos esminius klausimus naujų namų paieška gali užsitęsti, todėl ekspertai pataria aiškiai susidėlioti prioritetus arba, kitaip tariant, atlikti „namų darbus“.

Kaip parduoti sklypą, namo projektą ir statybą leidžiančius dokumentus

Į redakciją kreipėsi skaitytoja, klausdama, kaip organizuoti žemės sklypo, namo projekto ir statybos leidimų pardavimą, kad naujam savininkui vėliau nekiltų bėdų nei statant namą, nei vykdant statybos užbaigimo procedūras.

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš renkantis būstą

Per paskutinius penkerius metus Lietuvoje kas mėnesį parduodama beveik po 3,3 tūkstančio įvairių būstų – naujų ir senesnės statybos butų, individualių namų, kotedžų – ir šis skaičius nuo 2012 m. pradžios išaugo daugiau nei 40 proc. Pavyzdžiui, šiais metais kas mėnesį parduodama po 3 652 būstus, o vien naujų butų per devynis šių metų mėnesius Vilniuje ir Kaune parduota beveik 3 300.

Ką daryti, jei kaimynas netvarko išdarkytos sklypo ribos

Skaitytojas į redakciją kreipėsi dėl kaimyno, kuris nutarė išlyginti savo sklypo paviršių. Tačiau nukasus žemę prie sklypo ribos, susidarė skardis. „Kaimynas žadėjo išbetonuoti pamatus, bet supratęs, kad betoninės atraminės sienelės statymas brangiai kainuos, darbus nutraukė. Mūsų sklypas po truputį griūva žemyn, per trumpą laiką skardis pasistūmėjo į mūsų pusę jau apie pusę metro. Nuolydis netrukdė, o betoninės tvoros nereikia. Tad kaip priversti kaimyną sutvarkyti išdarkytą sklypų ribą?“ – klausia skaitytojas.

7 svarbiausi statinių projektavimo ir statybos reikalavimai

Statiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad atitiktų naudojimo paskirtį ir esminius statinių reikalavimus ekonomiškai pagrįstą naudojimo laikotarpį.