Šiuolaikinio vilniečio būstas: koks jis?

 (2)
Vilniuje neblėstant naujų butų ir kotedžų paklausai, toliau auga konkurencija tarp nekilnojamojo turto vystytojų. Jei prieš 10 ar 15 metų lietuvius buvo galima suvilioti tiesiog naujos statybos daugiabučiais, šiuolaikiniai pirkėjai kur kas reiklesni ir žvalgosi įvairių pridėtinių verčių. Šiandien patraukli gyvenvietė jau neįsivaizduojama be išvystytos infrastruktūros ir įvairių viešąsias erdves puošiančių elementų, o nekilnojamojo turto plėtotojai ieško sprendimų, kaip būsimiems gyventojams užtikrinti ne tik aukštą būsto kokybę, bet ir kuo daugiau privatumo.
© Shutterstock

Ar įmanomas privatumas mieste?

Daugiau nei 15 metų gyvenamuosius pastatus projektuojanti architektė Ingrida Levickienė teigia, kad architektūros, kaip ir bet kurios kitos srities, mados keičiasi – jas diktuoja technologinės naujovės ir kintantys vartotojų poreikiai. I. Levickienė pastebi, kad šiandien naujų kvartalų vystytojai vis dažniau atsigręžia į šiuolaikinių, neretai nuo miesto šurmulio ir kaimynų akių pavargusių vartotojų poreikius ir siekia pasiūlyti jiems kuo daugiau privatumo.

„2002 metais buvo stengiamasi iš sklypo „išspausti“ kuo daugiau naudos, daugiabučius ar kotedžus sustatant maksimaliai tankiai, tačiau šiandien užsakovų požiūris gerokai pasikeitęs, todėl sulaukiama vis įdomesnių pastatų projektavimo užduočių. Architektai kartu su vystytojais nuolat ieško išradingų sprendimų, kaip spręsti perpildytų gyvenviečių ir vienas kitam saulę užstojančių daugiabučių problemą, todėl kuriamos atokesnės ir mažesnės gyvenvietės, daugiabučiai statomi didesniais atstumais vienas nuo kito“, – pasakoja bendrovės „Projektų biuras“ vadovė, architektė I. Levickienė.
Architektės teigimu, dėl besikeičiančio vilniečių gyvenimo būdo jaučiamas poreikis, kad mieste esančiame bute ar kotedže būtų galima jaustis lyg užmiesčio name, todėl vis dažniau prisijaukinama gamta arba dirbtinai sukuriami tam tikri kraštovaizdžio architektūros elementai.

„Natūralu, kad nekilnojamojo turto vystytojams svarbus kiekvienas kvadratinis metras, tačiau šiandien drąsiau investuojama į privačius kiemelius šalia kotedžų, erdvius balkonus ar lodžijas. Didesnio nuošalumo ir privatumo įspūdis neretai sukuriamas atskiriant kiemelius dirbtiniais kalneliais ir vėliau juos apželdinant. Ištisos kvartalo ribos kartais apsodinamos iki 3 metrų užaugančiomis kalnapušėmis ar kitais augalais, taip užtikrinant, kad ateityje greta išdygus naujam pastatui pavyks išsaugoti gyventojų privatumą“, – teigia I. Levickienė.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Domus Estate“ plėtros vadovas Audrius Zakaras pastebi, kad sostinės žemė – viena brangiausių šalyje, o galimybė pusryčiaujant per langą pasisveikinti su kaimynu – papildoma kaina, kurios už gyvenimą mieste šiandieniniai vartotojai nėra linkę mokėti. „Šią problemą bandėme išspręsti kurdami daugiabučių namų ir kotedžų gyvenvietę „Pilaitės terasos“ – visus sublokuotus namus gyvenvietėje išdėstėme kampu taip, kad kaimynai niekada nematytų vieni kitų langų ir terasų. Tokie ir panašūs architektūriniai sprendimai leidžia gyventojams turėti savo asmeninę erdvę, kuri nesibaigia keturiomis sienomis“, – teigia A. Zakaras.

Šiuolaikinio vilniečio būstas: koks jis?
© Shutterstock

Būstą renkasi ne tik pagal kainą ir vietą

Pasak architektės I. Levickienės, šiandien stebimos dvejopos tendencijos: nors siekiama suteikti galimybę naujakuriams turėti kuo daugiau privatumo ir mažiau kaimynų, vis dėlto kuriamos sąlygos, esant poreikiui, ryšius su jais megzti.

„Prieš dešimtmetį daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksuose būtų buvę sunku rasti išvystytų želdynų, fontanų, poilsio erdvių ar kokybiškai įrengtų vaikų žaidimų aikštelių bei lauko treniruoklių, o šiandien nekilnojamojo turto vystytojai į savo projektus noriai įtraukia vis įdomesnių mažosios architektūros elementų, apželdinimo, lauko apšvietimo sprendimų. Šiandien tai jau yra būtinybė, o dėl tokių kokybinių rinkos šuolių neabejotinai išlošia naujo būsto pirkėjai“, – teigia I. Levickienė.

Pasak A. Zakaro, naujų namų ieškantys pirkėjai šiandien įvertina daugybę kriterijų, o sukurta pridėtinė vertė neretai tampa sprendimą pirkti nulemiančiu veiksniu. „Vilniečiai būstą renkasi jau ne tik pagal kainą ar rajoną – jiems svarbu džiaugtis gražia aplinka, turiningai leisti laisvalaikį, turėti į save panašius kaimynus. Iš dalies patys pirkėjai diktuoja naujas rinkos tendencijas, o nekilnojamojo turto vystytojų užduotis – ne tik atliepti jų poreikius ir pasiūlyti kokybišką būstą, bet ir kurti visapusišką gerbūvį. Manau, kad šiandien tokie nauji sprendimai kaip lauko ekranas, bendra lauko virtuvė ar čiuožykla vaikams ateities gyvenvietėse taps įprasta praktika“, – teigia A. Zakaras.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Tęsiate statybas po žiemos: 5 dalykai, kuriuos turite iš karto padaryti (2)

Atėjus pavasariui ir vėl pasirodžius saulutei, atgyja statybvietės. Nors šiuolaikinės technologijos leidžia statybas tęsti ir žiemą, tačiau visi sutinka – pavasarį tai daryti yra ir komfortabiliau, ir šilčiau. Prieš kimbant į darbus ir darant tolimesnius darbus, reikėtų įvertinti žiemos padarinius pastatui, kad netektų taisyti pažeidimų, kuomet statybos jau įsibėgėjusios ar dar blogiau – pabaigus statinį ir jaukiai apsigyvenus.

Šiuolaikinio vilniečio būstas: koks jis? (2)

Vilniuje neblėstant naujų butų ir kotedžų paklausai, toliau auga konkurencija tarp nekilnojamojo turto vystytojų. Jei prieš 10 ar 15 metų lietuvius buvo galima suvilioti tiesiog naujos statybos daugiabučiais, šiuolaikiniai pirkėjai kur kas reiklesni ir žvalgosi įvairių pridėtinių verčių. Šiandien patraukli gyvenvietė jau neįsivaizduojama be išvystytos infrastruktūros ir įvairių viešąsias erdves puošiančių elementų, o nekilnojamojo turto plėtotojai ieško sprendimų, kaip būsimiems gyventojams užtikrinti ne tik aukštą būsto kokybę, bet ir kuo daugiau privatumo.

Ar apsaugos NT pirkėjus nauji reikalavimai statytojams (1)

Šiuo metu suaktyvėjęs nekilnojamojo turto ir statybų sektorius nori nenori verčia prisiminti 2008-uosius, kuomet beprotiškus statybos tempus ir kainas pakeitė griūtis, o po kelių metų – ir nekilnojamojo turto (NT) pirkėjų skundai dėl iškilusio broko. Deja, žodžiai tik ir likdavo žodžiais – sprogęs NT burbulas išretino vystytojų gretas, todėl kam adresuoti teisėtus skundus tiesiog nebuvo. Kai vėl pradedama kalbėti apie kaistančią NT rinką, Tomas Nenartavičius, bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius, sako, kad verta pasvarstyti, ar esame geriau pasiruošę nei prieš dešimtmetį.

Moliniai namai: pliusai bei minusai (83)

Molis – nebrangi, gamybinę energiją tausojanti medžiaga. Nors Lietuvoje molio išteklių yra nemažai, namų statyboje ši ekologiška medžiaga kol kas yra naudojama nedažnai. Taigi kokie yra molinių namų pliusai bei minusai?

Reikalavimai, kurių būtina laikytis statant atraminę sienutę

Dažnai ruošdami statybvietę ar tvarkydami savo sklypą gyventojai keičia esamą reljefą. Statant įvairios paskirties statinius šlaituose, ruošiant statybos aikštelę kartais nukasamas gana storas grunto sluoksnis arba užpilamas atvežtinis gruntas. Gretimi sklypai ar jų dalys lieka gerokai aukščiau ar žemiau tvarkomo sklypo. Vienu atveju kaimynai nuogąstauja, kad jų statiniai ar gruntas gali atsidurti žemesnio reljefo sklype, kitu – kad nuslinkus užpiltam gruntui bus padaryta žala jų nuosavybei. Nuo tokių pavojų gali apsaugoti atraminė sienutė, įrengta laikantis šiam inžineriniam statiniui taikomų reikalavimų.

5 klaidos, kurių reikia vengti statant savo pirmą namą (12)

Pirmojo namo statyba – itin svarbus žingsnis, kuris žmogaus gyvenime reprezentuoja jo ryžtą ir brandą. Šis procesas, kurio metu vaizduotėje sukurtam svajonių namui suteikiamas fizinis pavidalas, yra kupinas iššūkių bei sprendimų priėmimo. Paprastai pradėdami statyti namą žmonės gerai žino, ko nori ir kokio tikisi galutinio tikslo, tačiau pamiršta labiau įsigilinti į tai, ko nenori ir ko jiems nereikia. Pristatome 5 dažnai daromos klaidas žmonių, kurie užsiima savo pirmojo namo statyba.

Turite tai žinoti, jei statote namą iki 300 kv.m (4)

Vienbutį gyvenamąjį namą planuojantis statyti asmuo dažnai sprendžia dilemą – statybos darbus patikėti profesionalams ar juos vykdyti savo jėgomis. Statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo darbo jėgą, vadinamas statyba ūkio būdu. Pasirinkęs šį statybos būdą savininkas prisiima ne tik statytojo, bet ir rangovo pareigas.

4 dalykai, kurių neįvertina besirenkantieji būstą (3)

Vaiko kambaryje per tamsu, svetainėje netelpa pagrindinis akcentas – sofa-lova, o virtuvėje stalas užima daugiau vietos, nei planavote. Tai situacijos, su kuriomis dažnai susiduria naujakuriai.

Turite tai žinoti, jei šiemet statysite nesudėtingą namą (9)

Pagal naująjį Statybos įstatymą ir jo nuostatas detalizuojančius statybos techninius reglamentus prievolė gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) nuo šių metų taikoma statant ir nedidelį gyvenamąjį namą bet kokioje teritorijoje. Šios nuostatos negalioja iki 2016 m. gruodžio 31 d. pradėtiems statyti II grupės nesudėtingiesiems gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatams.

A klasės namai – ką apie juos kalba ekspertai (40)

Nuo 2016 m. lapkričio 1-osios įsigaliojo sykį atidėtas reikalavimas naujai statomiems pastatams atitikti A arba aukštesnę energinę klasę. Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka siekiama mažinti energijos suvartojimą ir skatinti naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Ilgalaikėje perspektyvoje tai padėtų spręsti klimato kaitos problemas, mažinti importuojamos energijos kiekį, didinti šalies energetinę nepriklausomybę. Apie tai, kuo pasižymi energiškai efektyvūs namai, kaip jie projektuojami ir statomi, kalbėjomės su Kauno technologijos universiteto Pastatų energinių sistemų katedros lektore Jurgita Černeckiene ir UAB „Ekie namas“ vadovu Žilvaru Čipliu.

Pasikeitus statytojui nereikės keisti statybos leidimo

Pagal 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusius teisės aktus pasikeitus statinio statytojui (užsakovui) statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros gali būti vykdomi pagal tą patį statybą leidžiantį dokumentą (SLD). Žinoma, tai galioja tik tuo atveju, jei SLD yra galiojantis nebaigtos statybos atveju ar dar galiojo statinį baigiant statyti.

Statybose keliamo triukšmo kontrolė nuo šiol bus griežtesnė (1)

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. lapkričio 9 d. patvirtino Triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolės vykdymo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Įgyvendinant šio dokumento ir nuo lapkričio 1 d. įsigaliojusių Triukšmo valdymo ir Vietos savivaldos įstatymų pataisų nuostatus, bus stengiamasi užtikrinti gyventojų sveikatai palankesnes sąlygas.

Keičiant patalpų paskirtį pažeidimų neišvengiama

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) yra gavusi ne vieną pranešimą apie statomą ar jau pastatytą statinį, kurio naudojimo paskirtis kelia įtarimų. Viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija paskatino pareigūnus domėtis, ar neklaidinama visuomenė, kai, pavyzdžiui, komercinės paskirties pastate sostinėje siūloma įsigyti gyvenamąsias patalpas – ar tokių statinių statyba nepažeidžia viešojo intereso.

Griežtėja nedidelių namų statybos kaime reikalavimai (84)

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Statybos įstatymui ir jo nuostatas detalizuojantiems statybos techniniams reglamentams, prievolė gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) bus taikoma ir statant nedidelį gyvenamąjį namą ne miesto ribose. Suprojektuotas ir pastatytas pastatas taip pat turės atitikti energinio naudingumo reikalavimus.

Svajojate šiemet pradėti namo statybas? 5 klausimai, kurių neišvengsite (1)

Ruošiantis namo statybai neišvengiamai kyla daugybė klausimų. Žinoma, kiekvienas projektas yra specifinis, tačiau esminiai namo komponentai nesikeičia. Tai pamatai, fasadas, langai, stogas. Na, o prieš įrengiant pamatus, specialistai primygtinai rekomenduoja atlikti grunto tyrimus.