Šiaudiniai namai: statyba iš medžiagų, kurios guli po kojomis

 (28)
Jei nors kiek bendraujate su kitais žmonėmis namų ir ūkio temomis, tikrai turėjote nors kartą išgirsti žodžius "šiaudiniai namai". Apie juos pastaruosius kelerius metus kalbama vis dažniau, šiaudiniai namai dažnai įtraukiami bent jau į šeimyninius pasvarstymus, kokį namą reikėtų statytis. Nors proveržiu statybų rinkoje to pavadinti dar negalima, tokių namų kasmet daugėja. Ar verta tokį namą statytis ir jums?
šiaudinis
šiaudinis
© Shutterstock nuotr.

Nors egzistuoja ir bekarkasė statyba, kai pastatas įrengiamas vien iš šiaudinių ryšulių, daugelis šalyje statomų gyvenamojo tipo pastatų yra karkasiniai-šiaudiniai namai. Tokiu atveju, vietoj tradicinio užpildo naudojami paprasčiausi šiaudai. Kasmet pastatoma vis naujų tokio tipo namų, apie juos dažnai kalbama kaip apie prieinamą alternatyvą. Šiaudinių namų statybos ekspertas Petras Devižis teigia, kad tokį susidomėjimą statybai iš natūralių medžiagų, konkrečiai šiaudiniais namais, lemia bundanti ekologinė sąmonė. „Pastebėjau, kad daug žmonių, kurie nusprendė statytis šiaudinius namus, neretai būna gyvenę užsienyje, jie turi surinkę daugiau informacijos už eilinį žmogų. Taip pat šiaudai yra patraukli, ekologiška, lauko sąlygomis lengvai biodegraduojanti medžiaga, žmonėms tai patinka“,- sako jis.

Jo kolegos Alfredo Malinausko nuomone, susidomėjimą natūraliomis medžiagomis lemia ir tai, kad statybines medžiagas galima pasidaryti ir patiems. „Statybines medžiagas galite pasidaryti ir patys, ypač jeigu lyginsime su įprastiniu karkasiniu namu - įvairias plokštes ir plėveles, termoizoliaciją teks nusipirkti, jų nepasigaminsi. Čia ir slypi atsakymas, kodėl tokie namai yra pigesni. Be to, natūralias medžiagas apskritai lengva pataisyti – yra tekę tvarkyti seną, molinį viržiais armuotą tvartelį, kuriame netyčia buvo išmušta skylė. Darbui užteko tų pačių natūralių medžiagų“, - pasakoja jis.

Žinoma, norint pasistatyti namą iš ekologiškų medžiagų yra ir dar daugiau alternatyvų. Viena iš jų – plaušmolis. Tokio pastato sienų medžiaga yra dalinai panaši į šiaudinių namų, skiriasi tik proporcijos - plaušmolio sluoksnyje molio yra daugiau. P. Devižis sako šią medžiagą išbandęs ir pastebėjęs, kad mūsų klimato sąlygoms tokia siena turi per mažai šiluminės varžos, be to, lyginant su šiaudų ryšuliais, tokį sluoksnį sunkiau pagaminti. Pašnekovas juokauja, kad taip supratęs, kodėl žodis „plūktis“ naudojamas ir frazėje „plūkti molį“.

Šiaudinio namo sienų šiluminė varža.

Rąstinių namų savininkai ir statytojai dabar suka galvas dėl ateities, kadangi medinės sienos jų namuose neatitinka naujų energetinio efektyvumo reikalavimų. Tai paskatino dar kartą pažvelgti į alternatyvių medžiagų sienų šiluminę varžą. Pašnekovai ramina, kad toks pavojus šiaudiniams namams negresia, nes šiaudų kitkos varža matuojant tą patį storį yra ženkliai geresnė nei medžio, be to, ji didėja kartu su ryšulio storiu. Ryšulį, skirtingai nei rąstą galima pagaminti įvairiausių dydžių.

Inžinierius Aleksandr Vika, organizuojantis praktinius statybų iš šiaudų seminarus bei šiuo metu statantis šiaudinį namą savo šeimai pažymi, kad standartinių Lietuvoje naudojamų mažųjų šiaudų ryšulių matmenys paprastai būna apie 35 x 50 cm, ilgis įvairus, maždaug nuo 70 iki 120 cm. Todėl sienos šiaudinio užpildo storis būna apie 35 arba 50 cm, priklausomai nuo to, kaip guldysime ryšulį: ant šono ar pagrindo. „Tokios sienos su kelių centimetrų molio tinko sluoksniais iš abiejų pusių šiluminė varža turėtų būti pakankama gyvenamajam namui. Tais atvejais, kai reikalavimai šilumos izoliacijai nėra tokie aukšti, pavyzdžiui, pirčiai ar ūkiniam pastatui, ryšulį galima pjauti išilgai, tada užpildo storis būtų apie 25 cm. Teigiama, kad vieno metro storio šiaudinės sienos šiluminė varža atitinka keliamus reikalavimus“, - teigia jis.

Pasak P. Devižio, papildomomis medžiagomis namo apšiltinti nereikėtų – polistireninis putplastis ar kitos gamyklinės statybinės medžiagos tokiai statybai nepriimtinos iš principo. Norintiems didesnės šiluminės varžos, pašnekovas primena, kad kai kurie ūkininkai turi pajėgumų presuoti ir didesnes nei standartines kitkas, kurių varža taip pat geresnė.

Apsirūpinimas medžiagomis. Vienas didžiausių įvardijamų privalumų statant tokio pobūdžio namus yra galimybė patiems apsirūpinti medžiagomis.

Šiaudai statyboms ryšulių pavidalu nebrangiai perkami ar geriausiu atveju gaunami nemokamai iš ūkininkų. Jie naudoja mašinas presuojančias šiaudus, kad būtų galima lengviau juos transportuoti. Nors verslas pradeda kurtis ir šioje specifinėje nišoje, pašnekovai pastebi, kad daugeliui atveju santykiai išlieka geranoriški. „Kai kurie ūkininkai galbūt ir specialiai nusiperka įrangos, skelbiasi parduodantys, vežioja medžiagas. Todėl galima teigti, kad šių medžiagų rinka pamažu formuojasi. Didelės dalies bendroje statybų rinkoje šiaudinė konstrukcija neužims, bet nišą tikrai ras“, - pastebi A. Malinauskas.

Renkantis šiaudus, reikėtų atsižvelgti ir į konkrečius ryšulius – juk nenorite savo namo statytis iš bet ko. „Kuo šiaudai ilgesni, tuo jie geriau tinka - ryšulys bus stabilesnis. Kiek žinau, geriausi yra ruginiai šiaudai. Javai turi būti gerai nukulti, šiauduose neturi likti grūdų, nes jie pritraukia graužikus. Ryšulys turi būti sausas, todėl šiaudai renkami nuo lauko ir presuojami tik gerai išdžiuvę. Transportuojami ir sandėliuojami ryšuliai turi būti saugomi nuo kritulių ir aplamai nuo drėgmės. Ryšuliai statyboms turi būti gerai supresuoti, reikalaujama, kad šiaudų tankis būtų apie 100 kg į kub. m, tai reiškia, kad 35 x 50 x 100 cm matmenų kitkos masė būtų 15 - 20 kg. Šis reikalavimas ypač aktualus bekarkasei statybai, kai visą apkrovą nuo stogo konstrukcijų ir perdengimo tenka tik šiaudams su tinko sluoksniais“,- pataria A. Vika.

Gamintojai ir prekybininkai taip pat siūlo išeiti norintiems statytis šiaudinius namus – tai statyba iš šiaudinių skydų. Gamykloje pagaminti skydai - ištisi sienų gabalai, kurių mediniame karkase „įrėminti“ supresuoti šiaudai - sumontuojami statybos aikštelėje per porą dienų. Toks būdas yra greitesnis ir patogesnis, tačiau ženkliai brangesnis.

Ant šiaudinio užpildo sienų kaip tinkas naudojamas molis. Molis, tiksliau molingas gruntas, tinka praktiškai bet koks, reikia tik nustatyti jo riebumą ir pridėti daugiau smėlio arba gryno molio, kad mišinys būtų tinkamas. Per riebus mišinys džiuvimo metu trūkinėja, per liesas yra nepakankamai stiprus. „Tačiau jeigu neketinate įrengti tvenkinio arba šulinio, kasti duobės prie namų nebūtina, žymiai patogiau nusipirkti molio miltelių iš keramikos gamyklos. Darbo su milteliais yra mažiau, reikia tik sumaišyti su smėliu ir vandeniu betono maišyklėje, nereikia mirkyti ir košti. Miltelių kaina yra tikrai prieinama, bet reikia pirkti ten, kur parduodamas grynas molis be priedų. Transportavimo išlaidos irgi palyginamai nedidelės, nes vežamas sausas koncentratas“, - patarimais dalijasi A. Vika.

Molio sluoksnis taip pat veikia kaip apsauga nuo užsidegimo. Tiesa, net palikus atvirus šiaudus, gaisro pavojus yra tikėtinas lygiai tiek, kiek kitų tipų namuose. Degimui reikalingas deguonis, tad jeigu stipriai nepučiamas oras, suspaustas šiaudų briketas neįsidega – tik apanglėja jo kraštai. Dėl šios priežasties šiaudiniai namai paprastai priešgaisriniu skysčiu neimpregnuojami.

Kaina ir įrengimas. Atsižvelgus į tai, kad medžiagos nėra sudėtingos ir gana lengvai prieinamos, kiekvienas padarys išvadą, kad taip sutaupoma pinigų. Tuo didžiuojasi ir dauguma tokius namus jau pasistačiusių žmonių. Tačiau kiek galima sutaupyti?

Reikėtų prisiminti, kad lyginant su tradiciniu karkasiniu namu, karkasinis namas su šiaudų užpildu turi tik tris sluoksnius – molis iš išorės bei vidaus ir tarp jų esantis šiaudų užpildas. Molis dažniausiai atlieka ir apdailos funkciją. Įprasta karkasinio namo siena susideda iš tokio „sumuštinio“: apdaila, priešvėjinė plėvelė/plokštė, termoizoliacinis sluoksnis, OSB ar GKP plokštė bei vidinė apdaila. Būtent čia ir slypi kainų skirtumas, nes kiti namuose pritaikomi sprendimai yra praktiškai tokie patys. Tiesa, šiaudinių namų stogams gali būti pritaikomi nedideli specifiniai sprendimai.

A. Vika pastebi, kad lyginant su įprastais karkasiniais, šiaudiniai namai skiriasi tuo, kad karkaso užpildas - presuoti šiaudai yra ne tik šiltinamoji ir garso izoliacinė medžiaga, bet atlieka ir laikančiąją funkciją, t. y. sustiprina karkasą. Todėl pats karkasas gali būti silpnesnis, atitinkamai sumažėja medienos sąnaudos ir karkaso įrengimo kaštai. „Tačiau karkaso užpildymas šiaudais yra imlesnis darbas, nes reikia kruopščiai užsandarinti tarpus tarp ryšulių, eilėmis sudėtus ryšulius papildomai presuoti kas vieną metrą aukščio, po užpildymo sieną lyginti nupjaunant išsikišusius šiaudų galus. Gana imlus darbas yra ir šiaudinės sienos tinkavimas. Bet pačios medžiagos: šiaudai, molis smėlis yra žymiai pigesnės. Todėl karkasinė šiaudinė statyba labiau tinka, kai joje dalyvauja pats užsakovas, savo rankomis statydamas namą, ir savo darbas neskaičiuojamas“, - pasakoja jis.

Kartais teigiama, kad darbas su sienomis ir pertvaromis sudaro apie 30% pastato sąmatos, tad galbūt tai gali būti orientacinis dydis? “Kai kuriais atvejais gali, tik reikia turėti omenyje, kad šiaudų sienos sudaro tik dalį pastato. Už kokią kainą bus pastatytas šiaudinis namas, priklauso nuo žmogaus kuris statosi ir projekto. Nenoriu kalbėti apie konkrečią kainą, nes tuomet reikėtų konkrečiai klausti tų, kurie tuos namus pasistatė, sumos gali skirtis. Tačiau jeigu projektas yra pritaikytas „šiaudizmui“, kitaip tariant, yra maksimaliai paprastas, taip pat jeigu į statybą aktyviai įsitraukia šeimininkas, sutaupyti galima nemažai“, - teigia P. Devižis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.