Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.
© Organizatorių archyvas

Tokios kaimo sodybos yra mūsų tapatumo ir savasties pagrindas, kuriame atsispindi šimtmečiais gyvavusios gyvenimo tradicijos, istorinės atminties ženklai, kartų ir giminių ryšiai. Liesdami rąstų sienose paliktas laiko ir meistrų darbo žymes, patys atnaujindami senelio rankomis pagamintas ąžuolines duris ar drožinėtas langines, galime geriausiai pajausti asmeninį ryšį su mūsų šalies ir savo giminės istorija, įnešti indėlį į bendro kultūrinio identiteto ir tradicijų išsaugojimą.

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?
© Organizatorių archyvas

Senos sodybos priežiūra ar jos atnaujinimas dažnai atrodo sudėtingas, daug laiko ir investicijų reikalaujantis užsiėmimas. Tačiau tinkamai įvertinus statinių būklę ir iš anksto susiplanavus reikalingus darbus, tai gali tapti puikiu laisvalaikio praleidimo būdu, teikiančiu atokvėpį darnoje su gamta ir gilinančiu ryšį tarp skirtingų kartų, kuomet prie senelių statytų namų, jų puoselėtos sodybų aplinkos turi galimybę prisiliesti ir trečioji ar ketvirtoji karta – vaikaičiai ir provaikaičiai. Taigi, kokie darbai yra svarbiausi, kaip teisingai juos atlikti, kaip sukurti patogias sąlygas gyvenimui kartu išsaugant medinės architektūros savitumą, tikrumą ir jos dvasią?

Pirmas darbas – išmokti „susikalbėti“ su namu ir suvokti jo vertę

Pagrindinis sodybos pastatas – gyvenamasis namas – kaimo sodybose būdavo statomas iš medžio. Medis – ypatinga medžiaga, kuri nuolat kinta, reaguoja į aplinkos pokyčius lyg gyvas organizmas: juda, traukiasi, plečiasi. „Labai svarbu pajausti statinį, suprasti kaip ir kodėl jis atsirado ir keitėsi, išmokti skaityti medžio rievėse paliktus laiko ženklus. Toks santykis neįgyjamas per vieną dieną, tapus sodybos savininku, jam, kaip ir žmogiškiesiems ryšiams, reikalingas laikas, rūpestis, atsakomybė“ – patarimais iš savo ilgametės medinių namų restauravimo patirties dalijasi dailidystės amatą puoselėjantis meistras Saulius Sakalas. Išmokus susikalbėti su namu ir jo aplinka, bus daug lengviau jį prižiūrėti, išsiugdyti pastabumą ir pajausti, kur namui skauda, kol vos matomi įbrėžimai neišplito į sunkiai gydomas žaizdas. Kaip teigia architektė dr.Rasa Bertašiūtė, imantis medinio namo priežiūros ir tvarkymo darbų, visų pirma būtina suvokti paveldo vertę (istorinę, architektūrinę, menotyrinę) ir nustatyti, ką būtina išsaugoti. Taip pat reikia įvertinti esančių pažeidimų pobūdį, apimtis bei priežastis ir atitinkamai susiplanuoti darbus: išsiaiškinti neatidėliotinus, kad būtų išvengta grėsmingų pokyčių (pvz., prakiurusio stogo, lietvamzdžių, latakų tvarkymas) ir tolesnius darbus, kurių metu būtų panaikinti per laiką įvykę pakitimai, atnaujinti sunykę elementai (pvz. sienų perdažymas, langų sutvarkymas). Anot medinės architektūros tyrinėtojos, kuo mažiau keičiame seną pastatą, tuo daugiau išsaugome ir perduodame informacijos ateities kartoms (Bertašiūtė R. Kaip prižiūrėti ir tvarkyti medinį pastatą// Medinio namo priežiūra: metodinis leidinys. – Vilnius, Dailininkų sąjungos leidykla Artseria, 2016 – p.15).

Tvirti pamatai ir tvarkingas stogas – namo ilgaamžiškumo garantas

Namo pamatai ir stogas, kaip žmogui batai ir kepurė, yra svarbiausi norint tinkamai pasirūpinti namo būkle ir ilgaamžiškumu. Labiausiai namo sveikatos būklei kenkia drėgmė, kuri atsiranda dėl gruntinių vandenų, lietaus, sniego poveikio, blogo patalpų vėdinimo. Drėgmės paveikta mediena tampa lengvai pažeidžiama, atsiranda puvėsis, pelėsis, grybelis, o patenka ji į namą esant nekokybiškiems pamatams ir netinkamai sutvarkytam stogui. Imantis tvarkymo darbų, visų pirma svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar aplink namą yra pakankamas vandens nuolydis, ar pamatuose nėra matomų įtrūkių, plyšių, nubyrėjusio tinko, pasvirusių, įlinkusių, išsipūtusių vietų, ar pamatai vietomis nėra pasmegę. Tai dažniausiai pasitaikantys pamatų pažeidimai, dėl kurių, laikui bėgant, apatiniai sienojai ima liestis su žeme, įgauna drėgmės ir pradeda pūti. „Norint pašalinti tokio tipo namo pažeidimus, greičiausiai neišvengsite namo „svėrimo“ procedūros, kuomet namas sutvirtinamas ir pakeliamas specialiais keltuvais, pataisomi ir paaukštinami seni pamatai arba sumūrijami nauji, ant pamatų dedamas drėgmę izoliuojančios medžiagos sluoksnis, o ant pamatų esantys supuvę sienojai ar jų dalys keičiamos atitinkamai paruoštais naujais“ – pasakoja UAB „Jautmalkės lėpis“, užsiimančios senų namų restauravimu, direktorius Laimonas Bartkus, savo darbo praktikoje „pasvėręs“ jau ne vieną namą.

Tinkamai pasirūpinus namo „kojomis“, kad tvirtai ir sausai stovėtų ant žemės, reikia skirti dėmesio jo apsaugai nuo lietaus ir sniego - įvertinti stogo būklę. Dėmesį reikia atkreipti į tai, ar nėra matomų stogo dangos pažeidimų, ar nesimato drėgmės požymių stogą laikančiose konstrukcijose (gegnės, grebėstai), ar gerai užsandarintas kraigas, stogo kraštai ties kaminais, kitose lūžio vietose, ar tinkamai pritvirtinti, neįtrūkę lietvamzdžiai, o jais nutekantis vanduo netykšta ant pamatų ir sienų. Dažnai pamirštamas net ir toks, atrodytų, elementarus darbas, kaip lapų ir šiukšlių valymas iš lietvamzdžių ir latakų, o laiku neatlikta ši procedūra gali pridaryti nemenkų rūpesčių. Rimtesnis darbas – susidėvėjusios stogo dangos keitimas – turi daug ir įvairių galimybių, o sprendimų pasirinkimas priklauso nuo šeimininkų matomos sodybos vizijos, stogo būklės, finansinių galimybių. Tačiau yra keletas svarbiausių principų, kurių architektė Rasa Bertašiūtė pataria laikytis visiems. Visų pirma – tai senos stogo konstrukcijos išsaugojimas ar pakartojimas, nes originali stogo forma, nuolydis, proporcijos ir danga formuoja pastatų architektūrinį vaizdą, kuris laikomas paveldo vertybe. Priimant sprendimus dėl stogo dangos taip pat svarbu išsiaiškinti, ar ji nebus per sunki stogo konstrukcijai: tam reikia kruopščiai paskaičiuoti laikančiųjų konstrukcijų techninius duomenis (Bertašiūtė R. Ten pat – p.25).

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?
© Organizatorių archyvas

Namo sienų priežiūra

Dažniausiai būna pažeisti apatiniai namo sienojai, kuriuos galima atnaujinti ar pakeisti atliekant pamatų restauravimo darbus. Tačiau būtina skirti dėmesio ir kitų namo sienojų būklei, jie juk taip pat nuolat veikiami lietaus, sniego, vėjo bei saulės ir per ilgesnį laiką neišvengiamai atsiranda jų pažeidimų (dažniau pietinėje namo pusėje, taip pat rąstų sujungimo vietose). Svarbu įvertinti pažeidimų laipsnį: jeigu jis nedidelis, užtenka pakeisti tik dalį sienojo, jeigu labiau nukentėjusi vien išorinė rąsto dalis, galima tik ją ir pakeisti, o jeigu pažeidimai tokie, dėl kurių kyla pavojus namo konstrukcijai ir saugumui, reikia sienojus keisti naujais. Daugeliui etnografinių sodybų entuziastų maloniausias akiai – autentiškas natūralių rąstų namo vaizdas, tačiau siekiant namą pritaikyti šiuolaikiniam gyvenimo būdui, kuomet norima daugiau komforto ir patogesnių gyvenimo sąlygų, galimi įvairūs rastų „aprengimo“ būdai. Namo apkalimo ir sienų šiltinimo variacijų spektras labai platus, todėl prieš apsisprendžiant, kaip atlikti darbus ir kokias medžiagas naudoti, pravartu išsamiau pasigilinti į įvairias šių darbų subtilybes.

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?
© Organizatorių archyvas

Medinių namų priežiūros ir restauravimo pamokos – parodoje

Įgyti naudingų žinių, kurios padės išmokti susikalbėti su jūsų namu ir planuoti vasaros sezono darbus sodyboje, galima gegužės 18-19 dienomis Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus g.15) vyksiančioje Tarptautinėje kultūros paveldo tvarkybos ir technologijų parodoje “Heritas”. Jeigu tvirtinant pamatus, dengiant stogą ar keičiant sienojus sunku apsieiti be profesionalių meistrų pagalbos ar specialios literatūros studijavimo, smulkesnius renovavimo darbus, tokius kaip durų ar senų langų remontas, tvorų, vartų, šulinių, pavėsinių ir kitų mažosios architektūros detalių atnaujinimas, galima atlikti ir patiems.

Bažnyčioje ir jos kiemo erdvėje kultūros paveldo išsaugojimo srityje dirbančios įmonės ir meistrai pristatys savo veiklą, vyks kūrybinės dirbtuvės, edukacijos vaikams, viešos paskaitos ir seminarai, diskusijos, veiks kontaktų mugė. Besidomintys medinių namų tvarkymu turės galimybę gauti profesionalias konsultacijas, meistrų kontaktus, o taip pat praktiškai pabandyti restauravimo darbus ir suprasti jų specifiką. Vyks mokymai, kuriuose lankytojai sužinos kaip įvertinti ir tvarkyti senas medinio namo konstrukcijas, apdailos elementus, kokius naudoti įrankius, medžiagas ir technologijas.

Parodos lankymas nemokamas ir atviras visiems besidomintiems. Tai puiki proga įgyti naujų žinių, pasisemti įkvėpimo, gauti praktinių patarimų, kurie padės tinkamai susiplanuoti vasaros darbus leidžiant laiką sodybose, o kartu ir suprasti, kad paveldas yra čia, šalia mūsų, o prie jo išsaugojimo galime prisidėti kiekvienas.

Fotografijos: UAB „Jautmalkės lėpis“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.

Pasiruošimas namų remontui: pirmieji žingsniai

Pradedant namų renovacijos projektą, paprastai kiekvienam iš mūsų kylą dvejonės, sustiprėja nerimo jausmas. Juk yra daugybė sprendimų, kuriuos reikia priimti taip, kad šie tilptų į biudžetą, atspindėtų mūsų norus bei atitiktų gyvenimo būdą. Pateikiame keletą paprastų patarimų, kurie padės namų remontą paversti kiek malonesne patirtimi.

Pats metas atskirti, kas yra ypatingasis, neypatingasis ar nesudėtingasis statinys

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) specialistams neretai tenka konsultuoti gyventojus statinių priskyrimo tam tikrai kategorijai klausimais. Iš tikrųjų svarbu teisingai nustatyti numatomo statyti pastato ar inžinerinio statinio kategoriją norint išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas, kokie reikalavimai keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (STVPS) vadovams. Nuo statinio kategorijos priklauso ir statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas.