Rinkos tendencijos: vyrauja individualių būstų statyba ir konkurencija tarp vystytojų

Pastarąjį pusmetį analitikai sutartinai pastebi ne tik palankias finansines didžiųjų įmonių sąlygas verslo plėtrai, bet ir akivaizdžias statybų bei NT sektoriaus augimo tendencijas. Tačiau praktikai ieško sprendimų, kaip įveikti ir šiandienos Lietuvos statybų sektoriuje kylančias problemas darbuotojų kvalifikacijos, energijos ir aplinkosaugos reikalavimų nustatymo ir įgyvendinimo, galimybių patekti į rinką, IT taikymo ir diegimo srityse.
Rinkos tendencijos: vyrauja individualių būstų statyba ir konkurencija tarp vystytojų
© Fotolia nuotr.

Teigiamoje verslo aplinkoje – darbo jėgos stoka

SEB banko analitikų duomenimis, beveik devynių iš dešimties didžiųjų Lietuvos įmonių finansinė padėtis yra gera arba labai gera, o kas antra per artimiausius metus tikisi apyvartos augimo. 57 % Lietuvos bendrovių artimiausio pusmečio verslo aplinką vertina palankiai ir labai palankiai (pernai rudenį tokių buvo 43 %), dar trečdalis − neutraliai. Apyvartos augimo artimiausiais metais tikisi 58 % įmonių (pernai – 53 %), jos stabilumo − beveik trečdalis bendrovių. Latvijos ir Estijos didelės įmonės nusiteikusios nuosaikiau − čia verslo aplinką ateityje teigiamai vertina apie 40 %, neutraliai − 42 %, o apyvartos augimo per ateinančius metus tikisi apie 50 % įmonių. Tam pirmiausia įtakos turi atsigaunantis vartotojų pasitikėjimas, augantis vidaus vartojimas. Taip pat gerai nuteikia sėkmingas įmonių persiorientavimas eksporto rinkose, pavyzdžiui, eksportas į ES šalis per aštuonis šių metų mėnesius yra padidėjęs 7,5 %. Ir nors tam tikrų neramumų dėl euro zonos ekonomikos plėtros tęstinumo, geopolitinės padėties Rytuose yra, verslas įžvelgia gerų perspektyvų. „Be abejonės, toks nusiteikimas turės teigiamą įtaką bendrai šalies ekonomikai“, − įsitikinęs SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis.

Pasak jo, stabili verslo finansinė padėtis ir teigiami planai dėl finansinių srautų ateityje susiję su įmonių noru investuoti, didinti plėtrą. „Remiantis didelių įmonių finansų direktorių prognozėmis, pusė didelių bendrovių (48 %) papildomus finansus būtų linkusios skirti investiciniams projektams Lietuvoje įgyvendinti, o penktadalis (19 %) − užsienio rinkose. Be to, per metus sumažėjo tų įmonių, kurios artimiausiu metu norėtų mažinti finansinius įsipareigojimus. Vadinasi, įmonės stabdžius pamažu ima atleisti ir atnaujina anksčiau planuotus investicinius projektus, kurie būtini norint didinti turimų gamybos įrenginių pajėgumus ir jų efektyvumą“, − sako A. Čičelis.

Tiesa, iššūkių didelėms Lietuvos, kaip ir Latvijos bei Estijos, bendrovėms netrūksta. Apklausos duomenimis, ir Lietuvos, ir kitų Baltijos šalių verslui daugiausia iššūkių ima kelti su darbo jėga susiję klausimai: 42 % šalies didžiųjų įmonių susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, dar beveik tiek pat (40 %) sprendžia darbo jėgos sąnaudų klausimus. „Įdomu tai, kad prieš metus šie verslo klausimai buvo svarbūs vos penktadaliui didžiųjų Lietuvos įmonių. Tuo metu įmonės daugiausia sprendė iššūkius, susijusius su tarptautine konkurencija, paklausa. Tai buvo suprantama, atsižvelgiant į tada vyravusias verslo sąlygas, kai eksportą skubiai reikėjo kreipti kitomis kryptimis, ieškoti naujų rinkų. Dabar matome, kad įmonės susiduria su kiek kitokiais iššūkiais, kuriems įtaką daro ne tik jaunų protų nutekėjimas, itin didelė konkurencija dėl geriausių specialistų, bet ir darbo našumo pokyčiai Lietuvoje“, − akcentuoja A. Čičelis. Šie iššūkiai tiesiogiai susiję ir su didžiųjų įmonių personalo valdymo planais. Remiantis įmonių finansų vadovų išsakyta nuomone, artimiausiu metu pusė (52 %) bendrovių ketina nekeisti ir išlaikyti dabartinį darbuotojų skaičių. Beveik trečdalis (29 %) turi poreikį darbuotojų skaičių didinti, 18 % − mažinti.

Investicijos į būsto statybas – prieš krizę buvusio lygio

Lietuvos banko duomenimis, 2015 m. pirmąjį pusmetį pastebimas ir ryškus investicijų augimas. Šiuo metu didėja visų rūšių investicijos – tiek į gamybos priemones, tiek į gyvenamuosius pastatus, tiek į negyvenamuosius pastatus ir statinius. Jau netrumpą laiką užtikrintai didėja investicijos į mašinas ir įrenginius. Palyginti su laikotarpiu prieš ekonomikos krizę, jos pakilo daugiau nei visos kitos. Tai visų pirma sietina su tendencija, kad ūkio atsigavimo laikotarpiu atvirasis ekonomikos sektorius augo daugiau nei visa ekonomika ir, palyginti su laikotarpiu prieš ekonomikos krizę, dabar sukuria maždaug šeštadaliu daugiau pridėtinės vertės, o šalies realusis BVP prieš krizę buvusį lygį viršija tik labai nedaug. Tiesa, investicijas į mašinas ir įrenginius didina ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, intensyviai įgyvendinami infrastruktūros projektai. Kita itin pagausėjusių investicijų rūšis – gyvenamųjų pastatų statyba. Šių investicijų dabar yra maždaug tiek, kiek jų buvo prieš ekonomikos krizę. Tokią investicijų raidą lemia įvairūs veiksniai – pagerėjusi ekonomikos būklė, gausėjančios namų ūkių pajamos, palankios skolinimosi iš bankų sąlygos. Gyvenamųjų pastatų statyba jau netrumpą laiką gana svariai prisideda prie statybos ekonominės veiklos plėtros – pernai ji lėmė maždaug ketvirtadalį, o šiemet maždaug du trečdalius šios veiklos metinio augimo.

Bendros NT rinkos tendencijos antrąjį 2015 m. pusmetį

Individualių gyvenamųjų namų statyba Lietuvoje, SEB banko analitikų vertinimais, ir toliau turėtų vyrauti. Nors susidomėjimas investicijomis į NT auga, pirkėjų netrūksta, nes investuotojų grąžos lūkesčiai sumažėjo dėl pigių pinigų, tačiau sandorių skaičių pradeda stabdyti ribota naujų objektų pasiūla. „Dėl pasiūlos stokos investuotojai sutinka prisiimti didesnę riziką, perka rizikingesnius objektus, kurių nebūtų drįsę pirkti prieš kelerius metus. Kita vertus, auganti paklausa ir patrauklių objektų trūkumas skatina tokio NT plėtrą. Pirmąjį 2015 m. pusmetį buvo įsigyta ypač daug žemės sklypų, skirtų NT plėtrai“,– teigia SEB banko prezidento patarėjas soc. m. dr. Gitanas Nausėda.

Rinkos kilimo trajektoriją iliustruoja ir beprecedentis NT fondų steigimosi bumas. Vertinant dabartines tendencijas, tradicinio investicinio NT segmentai gali išsisemti, todėl ateityje teks ieškoti naujų nišų ir naujų pridėtinės vertės kūrimo bei įgyvendinimo galimybių. Rinkos ekspertų nuomone, tokiomis nišomis gali būti, pavyzdžiui, socialinis būstas, savarankiškas daiktų saugojimas arba įvairūs infrastruktūros projektai. Pastaruoju metu jaučiamas subruzdimas viešbučių sektoriuje, skelbiama apie planus įgyvendinti ne vieną viešbučių projektą. Ši turto rūšis jau artimoje ateityje gali sulaukti investuotojų dėmesio, kai tik rinkoje susiformuos atitinkama pasiūla.

Viena didžiausių NT bendrovių Lietuvoje „Inreal“, apžvelgdama ekonomikos ir NT rinkos pokyčius per 2015 m., fiksuoja NT rinkos Lietuvoje aktyvėjimą ir trečiajame metų ketvirtyje. Palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, butų sandorių augimas siekė 13,3 %, individualių namų – 4,3 %. Rinkos aktyvumas grįžo į 2014 m. lygį, kai dėl planuojamo įvesti euro NT sandorių lygis buvo rekordinis. Analitikų teigimu, šiais metais NT rinką iš dalies stimuliavo Lietuvos banko įvedamos griežtesnės atsakingo skolinimosi taisyklės, dėl jų dalis pirkėjų skubėjo įsigyti NT.

Žurnalas „Structum“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.