Perkame loftą: gyvenimo lofte privalumai ir trūkumai

 (6)
Besižavintys gyvenimu loftuose gali nesustodami vardinti nenuginčijamus šio išskirtinio būsto privalumus: pradedant unikaliomis erdvėmis kūrybai ir buičiai, baigiant bendruomeniška atmosfera. Patogi vieta mieste – tai dar vienas loftams būdingas bruožas. Tačiau ar išties viskas taip gražu? Kas slypi po šiuo madingu žodžiu „loftas“ ir ko gali tikėtis besiruošiantys įsigyti tokio tipo būstą?
Perkame loftą: gyvenimo lofte privalumai ir trūkumai
© shutterstock.com nuotr.

Tiesa, kad loftai dažnai pasižymi puikia lokacija mieste ir gerai išvystyta infrastruktūra, tačiau tai neretai lemia ankstesnė teritorijos panauda. Ne paslaptis, kad loftai įsikuria kadaise gyvavusių pramoninių teritorijų pastatuose. Šios teritorijos, įkurdintos to meto priemiesčiuose, bėgant laikui ir miestui besiplečiant, netikėtai atsiduria gana prestižinėse miesto vietose. Vykstant sparčiai urbanizacijai, pramonei išnykus arba persikėlus toliau, šios teritorijos, o kartu ir jose stovintys pastatai lieka apleisti. Būtent šioje nišoje ir atsirado pirmieji pramoniniai būstai, kitaip tariant, loftai.

Pats žodis savaime nusako, kad tai didelės, lengvai transformuojamos erdvės, pritaikytos gyvenimui, darbui ar kūrybai, įsikūrusios anksčiau buvusiuose dažniausiai lengvosios pramonės pastatuose. Pažvelgus į loftų istoriją globaliau, labiau suprastume jų prigimtį – pirmieji loftų gyventojai buvo neturtingi menininkai, kurie nuomavosi patalpas kūrybai nebeveikiančių gamyklų pastatuose už mažą kainą ir dažnai juose nelegaliai apsigyvendavę. Gyvenimo sąlygos būdavo antisanitarinės, nes nebuvo nei kanalizacijos, nei karšto vandens. Tai tapo gana aktuali problema vakarų valstybėse, todėl siekiant apsaugoti namuose dirbančius menininkus ir kitus smulkiuosius verslininkus bei užtikrinti jiems tinkamas sąlygas gyventi ir kurti, įvestas loftų įstatymas. Jis apibrėžė loftams taikomus reikalavimus: priklausomai nuo atskirų valstybių, tai galėjo būti minimalus plotas, izoliacijos reikalavimai, gyvenamųjų ir gamybinių/komercinių patalpų paskirties santykis būste ir t.t.

Mūsų šalyje loftai intensyviai pradėjo kurtis pastarajame dešimtmetyje – tai gana jauna ir nepažinta sfera, todėl kol kas atskiros įstatyminės bazės jai nėra ir yra taikomi bendrieji gyvenamųjų patalpų reikalavimai, kurie, deja, ne visada gali būti pritaikomi šioms unikalioms erdvėms. Kita vertus, didėjant paklausai, projektų vystytojai dažnai imasi gudrybių, norėdami parduoti gyvenimui visiškai netinkamas patalpas, pavadinę jas loftu, ir tikėdamiesi pritraukti lengvabūdžius pirkėjus. Todėl, prieš įsigyjant būstą, vertėtų patiems pasidomėti bent jau keletu esminių dalykų, nuo kurių vėliau priklausys ne tik jūsų gyvenimo kokybė, bet ir galimos papildomos išlaidos.

Perkame loftą: gyvenimo lofte privalumai ir trūkumai
© shutterstock.com nuotr.

Žmones nesunku suvilioti patalpomis, pavadintomis „loftu“, nes dabar jie „ant bangos“, o kvadrato kaina juose yra kur kas žemesnė už naujos statybos buto. Tačiau neapsigaukite, nes už to gali slypėti ir kur kas nemalonesni dalykai. Pirmiausia, vertėtų pasidomėti, kas anksčiau buvo pastatuose, kuriuose įsikūrę loftai, ar juose veikė sunkioji pramonė, kokia veikla buvo vykdoma.

Juk nenorėtumėte gyventi būste, kuriame kadaise stovėjo rūgšties vonios, o aplinkinė teritorija užteršta naftos produktais?.. Taip pat reikėtų išsiaiškinti, ar parduodamas loftas yra gyvenamosios paskirties, nes, priešingu atveju, įstatymiškai jame gyventi negalima. Šiuo metu populiarios kūrybinės dirbtuvės yra ne kas kita, kaip pagalbinio ūkio arba gamybos paskirties patalpos, skirtos savo ir savo šeimos reikmėms. Anot statybos techninio reglamento „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, šiose patalpose vienu metu gali dirbti ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai. Apie gyvenimą jose neužsimenama, todėl kūrybinėse dirbtuvėse gyventi taip pat yra neteisėta ir tai yra baudžiama administracine nuo pusantro šimto iki beveik trijų tūkstančių eurų bauda. Kas dar svarbu – negyvenamosiose patalpose negalima deklaruoti savo gyvenamosios vietos, todėl gali iškilti sunkumų, pavyzdžiui, registruojant vaiką į darželį.

Maža to, savininkas už komercines, pramonės ar administracines patalpas turi mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Vystytojai dažniausiai iš anksto pasirūpina paskirties pakeitimu, tačiau jeigu taip neatsitiko, derėtų pasidomėti, kodėl. Gali paaiškėti, kad lofto paskirties pakeisti tiesiog nėra galimybės. Tam gali būti ne viena priežastis, pavyzdžiui, lofto patalpos neatitinka gyvenamosios patalpos reikalavimų (per mažas plotas, langai nukreipti į šiaurinę pusę, per žema energinio efektyvumo klasė ir t.t.) arba norint pakeisti lofto paskirtį, tai turėtų įtakos viso pastato paskirčiai, kuri nėra gyvenamoji ir toks keitimas nebūtų įmanomas nepakeitus žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio. Turėkite omenyje, kad gyvendami negyvenamosiose patalpose rizikuojate ir tuo, kad prarandate bet kokias galimybes reikalauti iš vystytojo, projektuotojo ar rangovo užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas.

Taigi gyvenamosios paskirties būstas jau savaime yra tam tikra garantija, kad jis atitinka gyvenamajam būstui keliamus izoliacijos, šiluminio komforto ir kitokio pobūdžio reikalavimus. Taip pat nepamirškite, kad bankai gana atsargiai žiūri į loftų su nepakeista paskirtimi finansavimą ir dažnu atveju, jis gali būti ženkliai sumažintas palyginus su gyvenamuoju būstu arba apskritai netaikomas. Tokiu atveju, iš pradžių nudžiuginusi žema lofto kaina, vėliau gali pasirodyti ne tokia ir maža, kai ją teks padengti iš asmeninių lėšų.

Perkame loftą: gyvenimo lofte privalumai ir trūkumai
© Fotolia nuotr.

Išsigąsti ir visiškai atsisakyti minties apie ilgai svajotą loftą, be abejo, nereikėtų. Tiesiog derėtų nuodugniai išsiaiškinti jus dominančio būsto pirkimo galimybes bei slypinčius niuansus. Atkreipę dėmesį į visus išvardintus kriterijus ir neįžvelgę galimų problemų, drąsiai rinkitės šias unikalias erdves savo gyvenimui ar kūrybai. Ne veltui jas kadaise atrado ir pamėgo būtent menininkai – tikėtina, kad čia gyvena laisvesni, kūrybiškesni žmonės, kurių kasdienybė šiek tiek kitokia ir savotiškai žavi.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ar norint tvirtinti kondicionierių pastato išorėje reikia gauti leidimą? (1)

Nors dauguma daugiabučių gyventojų jau žino, kad negalima savo nuožiūra perdažyti pastato fasado ar jo dalį, pakeisti stogo dangą ar įrengti naujus stoglangius, tačiau ne visada kreipiasi į savivaldybės architektus, norėdami pritvirtinti įvairią įrangą ant namo sienos ar stogo. Šie darbai taip pat priskiriami statinio paprastajam remontui.

Kad grįžus po atostogų netektų nustebti: kaip išvykstant apsaugoti namus nuo pavojų (1)

Vasaros metu kone kiekvienas mėnesiui, savaitei ar bent ilgajam savaitgaliui palieka savo namus ir išvyksta ilsėtis. Tačiau tinkamai nepasiruošus, namus gali užklupti ne tik įvairūs gedimai ar parazitai, bet ir vagys. Kokie pavojai tyko tuščiuose namuose ir ką daryti, kad jums išvykus jie liktų tokie pat saugūs?

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada galima įstiklinti daugiabučio balkoną?

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.