Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.
© Shutterstock

Grėsmę kelia net ir kasdieniai prietaisai

Kaip sakoma pranešime spaudai, statistika iškalbinga – Lietuvoje šiais metais jau kilo 2647 gaisrai, per kuriuos žuvo 38 žmonės. Kaip viena dažniausių ugnies įsiliepsnojimo priežasčių išskiriama netvarkinga elektros instaliacija ir prietaisų naudojimo taisyklių pažeidimai. Nors, išeinant iš namų, rekomenduojama visus elektros prietaisus išjungti iš lizdų, retas gyventojas taip ir elgiasi.

„Elektros lanką galima prilyginti žaibo kirčiui, tiesa, pastarasis trunka akimirką, o elektros lankas gali tęstis kurį laiką ir sukelti gaisrą tuomet, kai mažiausiai to tikimasi. Pavyzdžiui, žmogus ilgą laiką naudoja sutrūkinėjusį telefono įkroviklio laidą ir galvoja, kad jis nekelia grėsmės, tačiau jis gali bet kada sukelti kibirkštį“, – sako Edmondas Daukšas, „Eaton Electric“ padalinio atstovas Lietuvoje.

Dar viena dažna gaisro priežastis – perkrova elektros tinkle. Turbūt daugeliui pažįstama situacija, kai į vieną tinklą prireikia sujungti daug elektros prietaisų. Pavyzdžiui, jau minėtus virdulį, šaldytuvą, kompiuterio kroviklį ir kt. Dėl didelio krūvio pradeda kaisti laidai, todėl gali užsidegti jų izoliacija.
Pasak E. Daukšo, pažeistame laide arba esant blogam kontaktui atsiranda kibirkščiavimas. Dėl šių priežasčių pažeidimo vietoje temperatūra gali šokteli net iki 3000 °C ir sukelti gaisrą. Svarbu, kad įprastos apsaugos priemonės neapsaugo nuo tokio tipo gedimo. Siekiant išvengti nelaimės, pasitelkiami modernūs apsaugos prietaisai, kurie suveikia aptikę kibirkščiavimo sukeltus aukštus dažnius. Tokiu būdu, jie atjungia elektrą iki įvykstant nelaimei – užsiliepsnojant laidams ar kitiems namuose naudojamiems prietaisams.

Kai „rekomenduojama“ virsta „privaloma“

Technologijos pastaraisiais metais reikšmingai patobulėjo – nuo 2013-ųjų JAV pradėjo plisti specialus prietaisas AFDD+ elektros lanko ar išlydžių aptikimui (angl. an arc fault detection device), o nuo 2016-ųjų jis atsirado ir Europoje, tiesa, Lietuvoje kol kas apie jį yra girdėjęs retas. Šis elektronikos prietaisas aptinka elektros grandinėje (laide, rozetėje ar kitur) atsiradusį kibirkščiavimą ir atjungia elektros srovę, kad nekiltų gaisras. Be to, šis prietaisas veikia ir kaip automatinis jungiklis ir nuotėkio srovės relė.

„Kalbant apie šalis, kuriose taisyklės reikalauja apsaugos nuo elektros sukeltų gaisrų pavojaus, išsiskiria Vokietija. Specialūs prietaisai čia turi būti sumontuoti tose vietose, kuriose žmonėms gali kilti problemų greitai evakuotis, pavyzdžiui, ligoninėse ar dienos centruose. Taip pat minėtų sistemų reikalaujama ten, kur sukaupta daug vertingų daiktų, t. y. muziejai, duomenų centrai“, – sako E. Daukšas.

Apsaugos nuo gaisro sistemos daugelyje šalių kol kas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Vis dėlto „rekomenduojama“ šiuo atveju yra tvirtas argumentas, kad rizika yra ir ji iš tiesų didelė.

Pasak E. Daukšo, planuojant elektros instaliaciją, nederėtų laikytis pozicijos, kad „jeigu tai neprivaloma, tai veikiausiai nelabai reikalinga“. Svarbu įvertinti galimą riziką, o praktika rodo, kad patikimiausias būdas užkirsti kelią gedimų elektros tinkle sukeltiems gaisrams – tai naudoti lanko apsaugos prietaisą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.

Pasiruošimas namų remontui: pirmieji žingsniai

Pradedant namų renovacijos projektą, paprastai kiekvienam iš mūsų kylą dvejonės, sustiprėja nerimo jausmas. Juk yra daugybė sprendimų, kuriuos reikia priimti taip, kad šie tilptų į biudžetą, atspindėtų mūsų norus bei atitiktų gyvenimo būdą. Pateikiame keletą paprastų patarimų, kurie padės namų remontą paversti kiek malonesne patirtimi.

Pats metas atskirti, kas yra ypatingasis, neypatingasis ar nesudėtingasis statinys

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) specialistams neretai tenka konsultuoti gyventojus statinių priskyrimo tam tikrai kategorijai klausimais. Iš tikrųjų svarbu teisingai nustatyti numatomo statyti pastato ar inžinerinio statinio kategoriją norint išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas, kokie reikalavimai keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (STVPS) vadovams. Nuo statinio kategorijos priklauso ir statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas.