Nuosavo namo statybos – kaip išvengti nemalonių netikėtumų?

Pavasarį su bundančia gamta suintensyvėja ir statybų darbai. Nors nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje jau kurį laiką pasižymi aktyvumu, vis daugiau šalies gyventojų ryžtasi ne įsigyti jau įrengtą būstą, o patys realizuoti gyvenimo svajonę – pasistatyti nuosavą namą. Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenimis, praėjusiais metais išduota 7 proc. daugiau individualių namų statybos leidimų nei metais prieš tai. Antrąjį praėjusių metų pusmetį tokių leidimų buvo išduota 15 proc. daugiau nei pirmąjį.
Nuosavo namo statybos – kaip išvengti nemalonių netikėtumų?
© Fotolia nuotr.

Nors nuosavo namo statybas paprastai lydi daug entuziazmo, tačiau neretai jis subliūkšta susidūrus su netikėtais sunkumais. Ką daryti, kad svajonių būsto statybos nevirstų nusivylimu ir, dar svarbiau, nemenkų finansinių nuostolių priežastimi? – patarimais dalinasi Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Krovinių, technikos ir garantijų draudimo skyriaus vadovas Darius Bivainis.

Didelių nuostolių išvengti padeda atsargumas ir tvarka

Eksperto teigimu, užsitęsę terminai ir išaugusios išlaidos toli gražu ne vienintelės problemos, kurios gali užklupti namo statytojus. Daug žalos ir nuostolių statybų metu gali pridaryti paprastas aplaidumas.

„Netvarkinga statybų aikštelė, netinkamai palikti elektriniai įrenginiai, degios medžiagos – tokių sąlygų pakanka įsiplieksti gaisrui, o kartu gražią svajonę apie jaukius namus paleisti dūmais. Žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų, kai, net laikantis visų aukščiausių saugumo reikalavimų, nelaimės išvengti nepavyksta – žaibas ar audra gali pridaryti milžiniškų nuostolių. Vis dėlto statybų vietą po dienos darbų kaskart reikėtų sutvarkyti, įrankius atjungti nuo elektros tinklo, degias medžiagas padėti į saugias vietas. Dažnai didelės žalos išvengti padeda paprastas atsargumas“.

Aplinkinių turtą taip pat reikia saugoti

Specialisto teigimu, namų statybas aptemdyti gali ir situacijos, kuomet atliekant tam tikrus darbus padaroma žala kitų asmenų turtui.

„Niekam nesinori pažinties su būsimais kaimynais pradėti nuo aiškinimosi dėl statybų metu netyčia išgriautos namo tvoros ar apgadinto automobilio, o tokių atvejų pasitaiko neretai. Dėl šių nutikimų išlaidos, kurių statybų metu ir taip netrūksta, dar labiau išauga, kadangi tenka atlyginti trečiųjų asmenų patirtą žalą“, – atkreipia dėmesį D. Bivainis.

Veltis į ginčus ir konfliktus, vengti atlyginti nuostolius, eksperto įsitikinimu, tokiu atveju tikrai neverta, nes paprastai statybas vykdančiojo kaltė yra nesunkiai įrodoma, o susitarus gražiuoju nuo pečių nukrenta nemažai rūpesčių. Kaip ir tuomet, kai apdraudžiami statybų darbai ir civilinė atsakomybė jų metu, o kompensaciją nukentėjusiai pusei atlygina draudimo bendrovė.

Apsaugos nuo ilgapirščių reikia ir dar tik kylančiam namui

Anot draudimo eksperto, nebaigti statyti namai ir neapsaugotos statybų aikštelės dažnai tampa ir vagišių taikiniu. Ilgapirščiai įsigudrina išmontuoti vertingesnes detales ar sunkesnes metalines konstrukcijas, apdailos detales, o menkai apsaugotuose sandėliukuose sudėti grąžtai, pjūklai ir kiti įrankiai dažnai tampa lengvu įsibrovėlių grobiu.

„Dažnai žmonės mano, kad nebaigtame statyti name, kuriame niekas negyvena, nėra ką vogti, tačiau tai klaidingas įsitikinimas – vagys žalos gali pridaryti netikėčiausiose vietose“, – pabrėžia D. Bivainis, – „todėl reikėtų, kur įmanoma, įrengti patikimus užraktus, nepalikti atvirose vietose vertingų daiktų, patikėti statybų objekto apsaugą saugos bendrovėms“.

Aukoti kokybės dėl kainos neverta

Galiausiai, rizika kyla dėl pačių statybos darbų kokybės, patirties trūkumo atliekant tam tikrus darbus ar paprasčiausiai žmogaus klaidos – mano specialistas.

„Tokios klaidos ar brokas gali paaiškėti tik pasibaigus statyboms, todėl ir jų ištaisymas gali nemažai atsieiti. Būna ir taip, kad trūkumų pašalinti apskritai neįmanoma, iš naujo neperstačius dalies pastato, tad galime įsivaizduoti, kiek galvos skausmo tai sukelia namo šeimininkui“, – pasakoja D. Bivainis.

„Labai rekomenduojama statybų metu konsultuotis su nepriklausomais statybų ekspertais, reguliariai atsivežti juos į statybų vietą, taip pat netaupyti pinigų kokybiškoms statybų medžiagoms ir profesionaliems bei visuomet tik legaliai dirbantiems rangovams“, – pataria draudimo ekspertas. „Ėmusis šių priemonių ir papildomai apdraudus statybos darbus galima jaustis daug ramiau“.

Anot D. Bivainio, dažniausiai draudimo bendrovei tenka atlyginti statybos darbų broko sukeltus nuostolius, kuomet dėl statybos metu paliktų nesandarių angų pastatai yra užliejami vandeniu, prakiūra stogas dėl nekokybiškų jo dengimo darbų, netinkamai sumontuojamos apdailos medžiagos ar pažeidžiami vandens valymo mechanizmai juos įrengiant.

„Nors statybos darbų draudimas tarp fizinių asmenų statančių individualius namus Lietuvoje dar nėra labai populiarus, tačiau visai be reikalo – jis leidžia apsisaugoti nuo galimų rizikų ir išvengti didelių finansinių nuostolių“, – įsitikinęs ekspertas.

Draudikų duomenimis, už žalas patirtas statybų ir montavimo darbų metu praėjusiais metais iš viso išmokėta ir dar bus išmokėta beveik 176 tūkst. EUR išmokų. Palyginimui, už 2013 m. išmokėta daugiau nei 139 tūkst. EUR tokių išmokų. Didžiausia išmoka apsidraudusiems individualaus namo statybų vykdytojams praėjusiais metais siekė 29 tūkst. EUR.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.