Nukrypote nuo statinio projekto – ką daryti?

 (2)
Ar rengdami statinio projektą esate 100 proc. įsitikinę, kad visi jūsų sprendiniai bus įgyvendinti? Ar esate tikri, kad projekto stadijoje numatėte visas smulkmenas ir išsprendėte visus klausimus? O gal projektas buvo ruošiamas paskubomis ir jūs beveik nedalyvavote procese, todėl prasidėjus statyboms jūs susidūrėte su nenumatytais sunkumais ar abejotinais projekto sprendiniais? Ką daryti, jeigu namo projektui jau gautas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau jūs norite kažką pakoreguoti? Kokie pakeitimai ir ar iš vis jie galimi statybų eigoje, norint išvengti problemų priduodant namą?
Nukrypote nuo statinio projekto – ką daryti?
© Shutterstock nuotr.

Greičiausiai rastume ne vieną atvejį, kuomet pradėję statybas, žmonės keičia tam tikrus projekto sprendinius statybų metu. Turint statybą leidžiantį dokumentą, dažnai galvojama, kad projekto pakeitimai yra galimi. Tačiau toks mąstymas yra klaidingas, kadangi projekte galimi tik nežymūs pakeitimai. Baigus statybas ir norint užregistruoti nekilnojamąjį turtą registrų centre yra būtina statybos užbaigimo procedūra. Jos metu valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tikrina statinio atitikimą statybos projektui. Taigi, trumpai tariant, bendravimas su valstybinėmis institucijomis, gavus statybą leidžiantį dokumentą, toli gražu nesibaigia.

Per tikrinimo procedūrą, paaiškėjus, kad projekto sprendiniai skiriasi nuo faktinių, sprendžiama, ar šie nukrypimai yra esminiai ir ar jie daro įtaką statinio atitikčiai esminiams statinių reikalavimams. Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 punktas apibrėžia, kad esminiai projekto sprendiniai – tai statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinantys specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus ir (ar) specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.

Neesminiais nukrypimais laikomi nukrypimai dėl matavimo paklaidų, nedidelių reljefo pasikeitimų statybos metu, statinio paprastajam remontui priskirtinų darbų įtakos. Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ pateikia konkrečius neesminius faktinius nukrypimus nuo statinio projekto sprendinių ir teigia, kad inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų matmenys gali kisti iki 5 proc., pastatų ir inžinerinių statinių aukštis – iki 0,2 m, kiti matmenys – iki 0,2 m, išskyrus atvejus, kai šie nukrypimai sumažina norminius atstumus iki sklypų ribų, kai nėra gretimų sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų. Pastatų ir inžinerinių statinių vieta žemės sklype (teritorijoje) gali svyruoti iki 0,3 m, turint omenyje, kad neviršijami leistini atstumai iki sklypų ribų, jei nėra gauti kaimyninių sklypų savininkų sutikimai.

Kaip jau kalbėta anksčiau, tiek prieš gaunant statybos užbaigimo aktą (netaikoma 1-2 butų gyvenamiesiems namams ir pagalbinio ūkio paskirties statiniams), tiek prieš patvirtinant deklaraciją apie statybos užbaigimą (reikalinga 1 ar 2 butų namams), tikrinančios institucijos įgaliotas pareigūnas patikrina, ar statinio sprendiniai atitinka faktinius, o esant nesutapimams, ar pastebėti nukrypimai nuo statinio sprendinių neviršija anksčiau paminėtų reikalavimų. Jeigu pakeitimai yra neesminiai, priklausomai nuo statinio paskirties ir jo kategorijos išduodamas statybos užbaigimo aktas arba patvirtinama deklaracija. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad visi pakeitimai turi būti užfiksuoti tiek techniniame, tiek darbo projekte, o jiems nustatyta tvarka turi pritarti Statytojas.

Be abejo, projekto sprendinių pakeitimai turi atitikti normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus. STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ VI skyriaus 471 punktas teigia, kad keičiant neesminius statinio projekto sprendinius po statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kai parengti darbo projekto sprendinių keitimai neatitinka techninio projekto sprendinių, techninis projektas turi būti pakeistas iki statybos užbaigimo procedūrų pradžios. Darbo projekto sprendinių keitimai turi būti suderinti ir su rangovu. Projekto papildymai, keitimai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą. Jei projekto sprendiniai keičiami kelis kartus, kiekvieną kartą dokumentui suteikiama nauja laida. Pakeistus, papildytus ar pataisytus projekto naujos laidos dokumentus privalo nustatyta tvarka pasirašyti projektuotojas (projekto vadovas, projekto dalių vadovai) tuo patvirtindamas, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Projektuotojas atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes.

Kur kas prastesnė situacija nusimato, kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami esminiai projekto sprendiniai. Tokiu atveju, atitinkamai turi būti keičiamas techninis projektas ir atliekama pakeisto projekto ekspertizė (jei ji privaloma). Svarbiausia, tokioje situacijoje turi būti gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas.

Nežiūrėkite į tai atmestinai, kadangi statyba ne pagal projektą, t. y. nukrypstant nuo esminių statinių reikalavimų, laikoma savavališka statyba, todėl visus pakeitimus planuokite atsakingai.

Naujausi Statybos įstatymo pakeitimai nustato, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingas ar neypatingas statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo pradžios turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu. Suklusti turėtų ir statybas baigę, jas pradėję ar ilgiau nei 3 metus betęsiantys statybos darbus, tačiau šių statinių neįregistravę gyventojai. Paminėti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai ir daiktinės teisės į juos turi būti įregistruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.

Pasiruošimas namų remontui: pirmieji žingsniai

Pradedant namų renovacijos projektą, paprastai kiekvienam iš mūsų kylą dvejonės, sustiprėja nerimo jausmas. Juk yra daugybė sprendimų, kuriuos reikia priimti taip, kad šie tilptų į biudžetą, atspindėtų mūsų norus bei atitiktų gyvenimo būdą. Pateikiame keletą paprastų patarimų, kurie padės namų remontą paversti kiek malonesne patirtimi.

Pats metas atskirti, kas yra ypatingasis, neypatingasis ar nesudėtingasis statinys

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) specialistams neretai tenka konsultuoti gyventojus statinių priskyrimo tam tikrai kategorijai klausimais. Iš tikrųjų svarbu teisingai nustatyti numatomo statyti pastato ar inžinerinio statinio kategoriją norint išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas, kokie reikalavimai keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (STVPS) vadovams. Nuo statinio kategorijos priklauso ir statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas.