Netinkamos kokybės butą galima sugrąžinti jo pardavėjui

 (3)
Ginčai tarp nekilnojamojo turto pirkėjų ir pardavėjų dėl nekilnojamojo turto defektų nieko nestebina. Tačiau naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika turėtų priversti sunerimti nekilnojamojo turto vystytojus.
Netinkamos kokybės butą galima sugrąžinti jo pardavėjui
© Shutterstock nuotr.

Iki šiol vyravo praktika, kuomet realiausia ginčo teisme baigtis būdavo kompensacijos iš pardavėjo gavimas, – jeigu defektai būdavo pašalinti asmeninėmis pirkėjo lėšomis. Arba teismas įpareigodavo pardavėją pašalinti defektus.

Formuojasi kitokia teismo praktika dėl NT

Bylos baigtis, kuomet pirkėjui būtų suteikiama teisė grąžinti įsigytą nekilnojamąjį turtą pardavėjui ir atgauti už jį sumokėtą pinigų sumą, buvo mažai tikėtina. Tačiau situacija keičiasi.

Naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suteikia pirkėjui galimybę pasirinkti naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto įsigijimo gynimo būdą. Jis gali atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, jeigu netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimas.

Nagrinėdamas ginčą tarp nekilnojamojo turto pirkėjo (vartotojo) ir pardavėjo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog toks pirkėjo teisių gynimo būdas yra proporcinga priemonė pažeistoms pirkėjo teisėms ginti. Nekilnojamasis turtas dažniausiai perkamas kaip gyvenamasis plotas, nekilnojamojo turto įsigijimo ir įsirengimo išlaidoms papildomai imamas kreditas. Tokią situaciją teismas vertina kaip esminį pirkėjo interesų ir sutarties sąlygų pažeidimą, nes, įsigijęs nekilnojamąjį turtą, žmogus juo negali tinkamai naudotis.

Priimdamas tokią nutartį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasirėmė Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinto teisės į būsto neliečiamybę turinio vertinimo, pabrėžiant ne tik teisę į fiziškai apibrėžtą plotą, bet ir teisę į ramų naudojimąsi juo.

Užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga. Kaip pažymi teismas, ji laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu.

Pardavėjas, o ne pirkėjas turi įrodinėti, kad dėl kokybės padarė visa

Viena iš nekilnojamojo turto pardavėjų gynybos pozicijų tokio pobūdžio bylose paprastai yra pamąstymai, jog būtent pirkėjų netinkamas elgesys lemia nekilnojamojo turto defektų atsiradimą. Tačiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi aiškiai konstatuojama, jog būtent nekilnojamojo turto pardavėjui – savo srities profesionalui, – tenka pareiga įrodyti atlikus visus būtinus veiksmus, kurie eliminuotų jo kaltę. Tai, kad nekilnojamasis turtas atitinka formalius kokybės reikalavimus, kaip, pavyzdžiui, statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto egzistavimas, dar nereiškia, kad nekilnojamasis turtas atitinka visus kokybinius rodiklius, higienos normas bei galimybes visiškai naudotis juo pagal paskirtį.

Nekilnojamojo turto vystytojai turi įvertinti, ar supažindino nekilnojamojo turto pirkėjus su specifinėmis nekilnojamojo turto naudojimo taisyklėmis, ar iš savo pusės atliko visus kitus veiksmus, kurie eliminuotų jų atsakomybę, ir ar turi visa tai patvirtinančius įrodymus.

Taip pat reikėtų įvertinti nesąžiningų pirkėjų piktnaudžiavimo faktą ir suvokti, jog galimam ginčui su pirkėju reikia ruoštis ne ginčui iškilus, o jam net neprasidėjus.

Statybunaujienos.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.