Nesudėtingi statiniai: kada galima vykdyti statybą be leidimo?

 (86)
Nusistovėjusi nuomonė, kad nesudėtingų statinių statybai nereikalingas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas. Tiesa, kad šių statinių projektavimas ir statyba yra paprastesnė nei ypatingos ar neypatingos kategorijos statinių ir jai taikomi ne tokie griežti reikalavimai. Visgi atidžiau panagrinėję normatyvinius dokumentus, įsitikintume, kad vykdyti statybą be projekto ir statybą leidžiančio dokumento galima toli gražu ne visiems nesudėtingiems statiniams.
Nesudėtingi statiniai: kada galima vykdyti statybą be leidimo?
© Shutterstock nuotr.

Nesudėtingais statiniais laikomi paprastų konstrukcijų pastatai ir inžineriniai statiniai. Tai gali būti gyvenamieji – vieno ir dviejų butų, pagalbinio ūkio ir kiti negyvenamieji pastatai, sodo namai, šiltnamiai, įvairios užtvaros, atraminės sienutės ir kiti statiniai. Tikslius jų požymius ir techninius parametrus nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“.

Paprastomis konstrukcijomis laikomos tokios konstrukcijos, kurias montuojant statytojas turi techninę galimybę iš jų pasistatyti statinį savo, šeimos narių ir pasitelktų fizinių asmenų jėgomis, daugiausia naudojant rankų darbą ir nesudėtingus mechanizmus. Nesudėtinguose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m. Pagal sudėtingumą šie statiniai skirstomi į dvi grupes – pirmą ir antrą. Mums gerai žinomi iki 80 kv. m ploto gyvenamieji vieno ar dviejų butų namai yra priskirtini būtent II grupei, kuri yra aukštesnės kategorijos ir jai keliami griežtesni reikalavimai. Ribojamas ne tik šių pastatų plotas, bet ir aukštis – iki 8,5 m. Šie pastatai, kaip ir aukštesnių kategorijų (ypatingos ir neypatingos) analogiški gyvenamieji pastatai, turi būti projektuojami remiantis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytais reikalavimais. Įsidėmėtina, kad tokių pačių ploto ir aukščio parametrų sodo namai priskiriami žemesnei I nesudėtingų statinių grupei. STR „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelėje galima rasti ir daugiau pastatų (šiltnamių, pagalbinio ūkio ir kitų negyvenamųjų pastatų) ir jiems taikomų techninių parametrų.

Kaip jau minėta, prie nesudėtingų statinių priskiriami ne tik pastatai, bet ir įvairaus pobūdžio inžineriniai statiniai: susisiekimo komunikacijos (gatvės ir keliai), inžineriniai tinklai (vandentiekio, nuotekų tinklai, dujų įvadai, šilumos tiekimo tinklai), įvairios užtvaros, atraminės sienutės, vėjo elektrinės, žaibosaugos statiniai, šachtiniai šuliniai ir kiti statiniai, savo parametrais atitinkantys nesudėtingo statinio apibrėžimą. Pagal savo techninius parametrus jie taip pat skirstomi į I, II grupes. Pavyzdžiui, 1–2 m aukščio tvora ar 0,2–1 m aukščio atraminė sienutė priskiriamos I nesudėtingų statinių grupei, o 2–5 m aukščio tvora arba 1–2 m aukščio atraminė sienutė – II grupei. Nustatant, ar statinys atitinka nesudėtingo statinio kategoriją, skaičiuojamas statinio matmenų įvertinimo koeficientas K. Jis priklauso nuo statinio išorinio kontūro vertikalios projekcijos į žemės paviršių ploto ir statinio aukščio. Daugiau inžinerinių statinių skirstymo požymių galima rasti „Nesudėtingi statiniai“ reglamento priedo 2 lentelėje.

Nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai yra reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui – taip teigia STR „Nesudėtingi statiniai“ 14 punktas. Kitas statybos techninis reglamentas „Statybą leidžiantys dokumentai“ papildo šią nuostatą, pabrėždamas, kad rašytiniai pritarimai projektui iš atitinkamų subjektų iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra privalomi, jei suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba statomi mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių. Paprastai tariant, jeigu statysite sodo namą arčiau negu 3 m iki sklypo ribos, norėsite apsitverti sklypą aklina tvora, neatitraukta toliau nei 1 m atstumu nuo ribos su kaimynu, jūsų statinys pateks į orinės elektros linijos apsaugos zoną ar kitais panašaus pobūdžio atvejais, jums bus reikalingas tų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų rašytinis pritarimas projektui.

Naujo nesudėtingo statinio statybai yra rengiamas supaprastintas statybos projektas, kuriam pagal LR „Statybos įstatymo“ 23 straipsnį yra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą. Galų gale, paaiškėja, kada privalomas toks rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui: statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje arba statant II grupės nesudėtingą statinį mieste, saugomoje teritorijoje arba jau minėtose kultūros paveldo objekto teritorijose ir kultūros paveldo vietovėse. Pabrėžtina, kad miestu laikoma daugiau kaip 3000 gyventojų turinti gyvenamoji vietovė.

Atkreiptinas dėmesys, jeigu naujo nesudėtingo statinio statybos ar rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos ar rekonstravimo projekto, privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių sutikimus ir besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypo ribų negu numatyta teisės aktuose. Šie rašytiniai sutikimai prilygsta statybą leidžiančiam dokumentui, o jų forma nėra reglamentuojama. Kaip minėta anksčiau, juos privalu gauti ir tada, kai ruošiamas statinio projektas. Dar vienas niuansas – nesudėtingo statinio statybos atveju, šiems rašytiniams sutikimams galioja 1 metų senaties terminas. Tai turėtų būti aktualu tiek patiems statytojams, tiek ir jų kaimynams, nes praėjus vieneriems metams nuo statybos pradžios ir negavus rašytinių skundų iš asmenų, iš kurių buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, jie tampa nebereikalingi.

Jeigu vis tik jūsų nesudėtingas statinys patenka į paminėtas miesto, kultūros paveldo ar saugomas teritorijas ir jam privalu ruošti projektą, jo projektavimui, statybai ir statinio projekto vykdymo priežiūrai gali vadovauti fizinis asmuo, baigęs aukštojo ar specialiojo vidurinio mokslo studijas ir įgijęs architektūros, geologijos mokslų studijų krypčių ar technologijos mokslų studijų srities išsilavinimą.

Prieš pradedant statybas derėtų pasidomėti jūsų statiniui ir statybos vietovei keliamais reikalavimais, nes kaip žinia, įstatymų neišmanymas, neatleidžia nuo atsakomybės, juolab kad vykdant savavališkas statybas gresia administracinė bauda, kuri pagal LR administracinių teisių pažeidimo kodekso 159 straipsnį nesudėtingiems statiniams svyruoja nuo 140 iki 579 eurų. Be to, išrašius savavališkos statybos aktą, bus pareikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius arba juos įteisinti, žinoma, su sąlyga, jei tokia statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir yra apskritai galima. Akivaizdu, kad susipažinti su teisės aktais ir pasirūpinti reikiamais dokumentais iš anksto tikrai verta – sutaupysite ir nervų, ir pinigų.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.