Nelaimė nuomojamame bute: kas atlygins nuostolius?

Rinkdamiesi būstą nuomai, pirmiausia atkreipiame dėmesį į nuomos kainą. Vėliau nuomotojo teiraujamės, kokio dydžio komunalinių mokesčių sulauksime šaltuoju laikotarpiu, kokiam laikui galime sudaryti sutartį. Tačiau aptarti nuomininko ir nuomotojo atsakomybę, jei bute nutiks nelaimė, prisimename ne visuomet. Ir tik vos jai neįvykus susimąstome, kaip reikėtų spręsti žalos atlyginimo klausimus.
© Shutterstock

Šis jausmas gerai pažįstamas Vilniuje keturių kambarių butą su draugėmis besinuomojančiai Gabrielei, kuri laiku pastebėjo iš balkono sklindančius dūmus ir taip išvengė nelaimės. „Kaip tik ruošiausi išvykti, kai pajutau keistą kvapą namuose ir ėmusi ieškoti, iš kur jis sklinda, pastebėjau balkone užsidegusias nuorūkas. Didesnių nuostolių, kurie galėtų paliesti ir kaimynus, išvengti pavyko. Tačiau tik tuomet supratau, kad renkantis būstą nuomai svarbu išsiaiškinti ir tai, kaip nelaimės, pavyzdžiui, trūkusio vamzdžio atveju, spręstume nuostolių klausimus“, – sako mergina.

Dažniausios žalos nuomojamuose būstuose

Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ sukaupta statistika rodo, kad dažniausiai nuomojami 1966-1995 metų statybos butai, o juose patiriamos žalos dažniausiai susijusios su vandens rizika. Tai – trūkę vamzdžiai, užliejimai, kanalizacijos avarijos ir pan. Vidutinė žala tokiu atveju siekia apie 400 eurų, tačiau itin nesėkmingai susiklosčius aplinkybėms ji gali išaugti ir iki 1,5 tūkst. eurų ar daugiau.

„Tiek būsto savininkams, tiek ir nuomininkams baiminantis nuostolių, stebime nuosekliai augantį apdraustų nuomojamų butų skaičių. Daugiausia jų apdrausta Vilniuje ir Kaune – atitinkamai 54 proc. ir 19 proc., skaičiuojant nuo visų apdraustų nuomojamų butų. Nuomojamą būstą draudžiantys klientai beveik visada prašo įtraukti ir civilinės atsakomybės draudimą, taip siekdami nuo galimų nuostolių apsaugoti ir kaimynus“, – sako Linas Laugalis produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovas.

Svarbu sudaryti detalią būsto nuomos sutartį

L. Laugalis taip pat akcentuoja ir aiškios būsto nuomos sutarties svarbą – šis dokumentas sprendžia klausimus, kylančius nuomininkui ir nuomotojui. Taip pat jis atsako ir į tai, kam turi būti išmokėta draudimo išmoka ir atlyginti nuostoliai, jeigu nutinka nelaimė.

Aiški bei išsami būsto nuomos sutartis padeda nustatyti jame esančio turto vertę ir sudaryti būsto draudimo sutartį. Nuomos sutartyje aprašomos sutarties sąlygos, ją sudarančių šalių pareigos, nuomojamo būsto būklė, išvardijami jame esantys baldai, buitinė technika. Tačiau būna atvejų, kuomet nuomojamas, pavyzdžiui, iš dalies apstatytas būstas – tuomet nuomininkas gali savo iniciatyva sudaryti papildomą sutartį ir apdrausti savo turtą.

Apie rizikos pokyčius svarbu informuoti draudikus

L. Laugalis atkreipia dėmesį, kad nusprendus išnuomoti jau apdraustą būstą apie tai reikėtų pranešti draudimo bendrovei: „Sprendimas išnuomoti būstą gali būti vertinamas kaip rizikos pasikeitimas, o apie jį visuomet rekomenduojame pranešti iš anksto, taip siekiant išvengti galimų nesusipratimų ateityje“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.