Negyvenamoji veikla gyvenamajame name

Seniai nieko nestebina viename iš daugiabučio butų veikianti kirpykla, odontologijos kabinetas ar krautuvėlė. Ir nauji namai statomi jau projektuose numačius ne tik gyvenamosios paskirties patalpas. Klausimų dažniausiai kyla dėl patalpų ir pastato paskirties, kai viename pastate įsikuria įvairia veikla užsiimantys subjektai. Gyventojai klausia, ar vykdant bet kokią veiklą gyvenamajame name būtina atlikti patalpų ar pastato paskirties keitimo procedūras.
© Shutterstock

Vieno ar dviejų butų ir daugiabučiame name ar patalpose, kurias savininkas naudoja kaip gyvenamąsias patalpas, nepakeitus jų paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, galima negamybinė veikla. Šia veikla neturi būti daroma žala namo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (dviejų butų ar daugiabučiame name) ir gyvenamajai aplinkai, negalima pabloginti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų. Tokios veiklos rūšys išvardytos Vyriausybės patvirtintame Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše. Pavyzdžiui, norint gyvenamajame name ar jo atskirose patalpose teikti informacines paslaugas, atlikti nekilnojamojo turto operacijas, vykdyti fotografavimo veiklą, teikti draudimo paslaugas užsiimti vaikų ugdymu ir pan., paskirties keisti nereikia. Dėl kiekvienos konkrečios veiklos reikėtų pasitikrinti, nes apraše nurodytas veiklos rūšių sąrašas yra baigtinis.

Tačiau norint daugiabučiame name vykdyti negyvenamąją veiklą privaloma gauti daugiabučio namo laiptinės, kurioje esančiame bute ar kitoje patalpoje siekiama vykdyti veiklą, butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, o norint tokią veiklą vykdyti dvibučiame name (blokuotame vienbučiame) privaloma gauti kito buto (gretimo namo) savininko sutikimą raštu.

Planuojant minėtame apraše nenurodytą ekonominę veiklą, privalu pakeisti patalpų paskirtį, suformuojant jas atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu. Visais atvejais patalpos turi atitikti normatyvinių statybos techninių, statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų konkrečios paskirties patalpoms nustatytus reikalavimus. Esant reikalui pakeisti patalpos paskirtį, būtina parengti paskirties keitimo projektą ir gauti savivaldybės administracijos leidimą keisti statinio dalies paskirtį (statybą leidžiantį dokumentą).

Nepriklausomai nuo to, ar keičiant patalpų paskirtį bus atliekami ar ne paprastojo remonto darbai, privalomas ir pastato bendraturčių, jei tokių yra, daugumos sutikimas. Pastatų ir patalpų paskirties keitimo ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo reikalavimus nustato statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.

Pastato, kurį sudaro įvairios paskirties patalpos, suformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, paskirtis turėtų būti keičiama, jei pasikeičia vyraujančios pastato patalpų grupės ir (ar) pogrupio paskirtis. Tačiau statinio paskirtis gali būti pakeista tik tuo atveju, jei naujoji atitiks teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, galimus naudojimo būdus.

Kaip rašoma spaudos pranešime, pastatų naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Jų įgalioti atstovai už statinio ar patalpų naudojimą ne pagal paskirtį juridiniam asmeniui gali skirti baudą nuo 1 448 iki 7 240 eurų, fiziniam – nuo 140 iki 1 500 eurų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.