Namo statyba: kokiems darbams neverta taupyti lėšų?

Kaip pasistatyti kokybišką, jaukų ir širdžiai artimą namą, o už jo statybą nepermokėti? Tokia dilema niekuomet neaplenkia būsimų namų šeimininkų. Neretai per menkas dėmesys įvairioms namo projektavimo ir statybos detalėms gali namo vertę padidinti kone dvigubai. Martynas Mačiulis, namų projektavimo paslaugas teikiančios ir individualių namų statybos klausimais konsultuojančios UAB „Eksploit“ direktorius, pataria, kaip išsirinkti tinkamą sklypą ir nepamiršti namo projekto.
Namo statyba: kokiems darbams neverta taupyti lėšų?
© Fotolia nuotr.

–  Jauna šeima nusprendė nusipirkti sklypą ir ten statyti nuosavą namą? Ką pirmiausia patartumėte jiems daryti.
–  Pirmas patarimas – renkantis sklypą atsižvelgti į vietovės reljefą. Netinkamiausia vieta – kalnas ar jo papėdė. Jeigu nuspręsite ten pirkti sklypą, vėliau nenustebkite, kad beveik pusę namo vertės sudarys darbai, kurių net neplanavote. Reikės sudėtingesnių namo pamatų, vandens nuvedimo sistemos, papildomai kainuos ir kokybiško kelio paruošimo bei sklypo sutvarkymo darbai.

Taip pat būtina nustatyti žemės naudojimo paskirtį ir kokius darbus sklype atlikti leidžiama, svarbu įsitikinti, ar yra atvesti visi inžineriniai tinklai, ar sklype yra bendro naudojimo žemė, skirta tiesti inžinerinėms komunikacijoms, susisiekimui ar kitam naudojimui, t. y. ar numatytas servitutas.

Jeigu sklypą jau įsigijote, reikia pasirūpinti visais su sklypo nuosavybe susijusiais dokumentais: nekilnojamo turto registrų centro duomenų banko išrašais, žemės sklypo planu, geodezine topografine nuotrauka, detaliuoju planu.

Žinoma, nepamirškite konsultuotis su specialistais ir išsirinkti, iš kokių statybinių medžiagų statyti būstą, susirasti patikimą namo projektavimo kompaniją, kuri parengs kokybišką projektą ir operatyviai surinks namo statybą leidžiančius dokumentus, ir patikimą namo statytoją, kuris greitai ir kokybiškai atliks visus statybos darbus.

– Į ką dažniausiai neatkreipia dėmesio būsimojo namo šeimininkai, kurie jau įsigijo sklypą ir ruošiasi statyboms?
– Dažnai sklypo savininkai pradeda statybos darbus be parengto namo projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Tai šiurkšti klaida, kuri gali kainuoti tūkstančius litų.
Be būtinų dokumentų statybos bus pripažintos savavališkomis ir statinį teks arba nugriauti, arba susimokėti baudą. O be namo projekto, gali tekti išleisti daugybę neplanuotų lėšų statybinėms medžiagoms. Šiuo metu dažna praktika Lietuvoje – būtinų dokumentų surinkimą patikėti namo projektuotojui.

Būtina išsiaiškinti, kokiam grunto tipui priskiriama sklypo žemė. Statybos metu namo pamatų kaina gali sudaryti 15 proc. visos pastato statybų išlaidų, todėl būtina atlikti grunto tyrimus ir nustatyti pamatų tipą bei jų įrengimą.

Kiek laiko užtrunka tinkamas namo projekto parengimas ir kokia jo preliminari kaina?
– Namo projektavimo terminas priklauso nuo užsakovų pageidavimų. Galima parengti standartinį projektą ir jį pritaikyti turimam žemės sklypui. Tokiu atveju yra galimybė parengti techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą per 2 mėnesius nuo sutarties pasirašymo. Tokio projekto kaina sieks apie 5000 litų.

Jei klientas pageidauja individualių architektūrinių sprendimų, tuomet namo projekto rengimas užtruks. Tokio sudėtingesnio projekto parengimo, kai statinio architektūra suderinta su užsakovu ir turimi visi reikalingi dokumentai, kaina gali viršyti 7000 litų.

Kiek būsimų nuosavų namų šeimininkams gali kainuoti namų projektavimo klaidos?
– Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad individualiems gyvenamiesiems namams parengti projekto nereikia – neva statybininkai viską žino ir trūkumus ištaisys statybos metu. Tačiau kaip rodo praktika, tokių namų šeimininkai vėliau priversti išleisti kur kas daugiau lėšų ir išeikvoti laiko negu planavo.

Dėl netinkamos statybos technologijos atsiranda šalčio tiltai, plyšiai, neracionaliai parinktos pastato konstrukcijos padidina namo šildymo išlaidas, kurių būtų galima išvengti, jei būtų parengtas statinio projektas. Šios klaidos gali atsirasti ir dėl nekokybiškai parengto namo projekto, o statybų kaina išaugti net kelis kartus.

– Per kiek laiko surenkami visi namo projektavimui būtini ir statybą leidžiantys dokumentai?
– Dažnai klientai nusprendžia patys surinkti visus projektavimui būtinus dokumentus. Tai gali užtrukti nuo 4 iki 8 mėnesių. Nes daugelis nėra statybos techninių reglamentų specialistai, todėl dažnai dėl žinių trūkumo prašymai pateikiami ne toms institucijoms. Dokumentų surinkimo terminas gali sutrumpėti iki 2 mėnesių, jei projektuotojas turi kliento įgaliojimą ir mes jo vardu galime pateikti prašymus reikalingiems dokumentams.

Sunkiausia gauti kaimynų sutikimus statyti arčiau kaip 3 m. iki žemės sklypo ribos. Kaimynai nenori duoti tokių ilgalaikių įsipareigojimų (ypač tuomet, kai nėra gerai su jais sutariama). Taip pat užtrunka sklypo geodezinės topografinės nuotraukos derinimas.

– Už kuriuos darbus ar tyrimus būsimieji namo šeimininkai dažniausiai siekia sutaupyti ir dėl to jų laukia nenumatytos išlaidos?
– Klientai dažnai vengia daryti grunto tyrimus. Jeigu nėra žinoma, koks statybos vietoje yra gruntas, projektuoti pamatus – labai rizikinga. Gali būti parengtas neteisingas projektinis sprendimas arba suprojektuoti didesni negu reikia pamatai.

Individualiam gyvenamajam namui grunto tyrimai gali kainuoti apie 1000 litų, o už neteisingai suprojektuotus pamatus gali būti permokėta 50 tūkst. litų ir daugiau.

Kaip pagal turimą žemės sklypą išsirinkti tinkamą namo projektą?
– Mes rekomenduojame įvertinti sklype esančias inžinerines komunikacijas, vietovės reljefą, leidžiamas statybos ribas, įvažiavimo į sklypą vietą ir jo paskirtį. Pagal įvažiavimo vietą galima numatyti namo padėtį sklype. Patartina, kad pagrindinis namo fasadas ir didžiausi langai būtų nukreipti į pietų pusę. Taip patalpos gaus daugiau saulės šviesos dienos metu.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.