Namo rekonstrukcija: dujų įvedimas ir darbų pradžia

Mūsų portalo skaitytojas Julius praeitų metų pabaigoje savo rankomis baigė rekonstruoti namą. Tam, kad jo svajonė taptų realybe, teko įveikti ne vieną išbandymą. Pateikiame septintąją jo pasakojimų dalį.
Namo rekonstrukcija: dujų įvedimas ir darbų pradžia
© Fotolia nuotr.

1 dalį skaitykite ČIA
2 dalį skaitykite ČIA
3 dalį skaitykite ČIA
4 dalį skaitykite ČIA
5 dalį skaitykite ČIA
6 dalį skaitykite ČIA

***

Dujos

Šis įrašas labai svarbus. Kaip ir buvo minėta ankščiau, pirmame etape antrąjį namo aukštą planuojame šildytis dujomis. Šildomo ploto būtų 63 kv.m., tad kaštai tikrai nebus milžiniški. Manau, o kaip bus - pamatysime.

Kaip vyksta dujų atsivedimas. Mano atveju dujų trasa buvo u= ~20-25m nuo sklypo ribos. 2013 m. kainos: atsivedimas kainuoja po 69Lt/m + 1100 Lt už projektavimą, dėžutę ir kt. dalykus. Neatrodo daug.

Reikalingas prašymas, nuosavybės pažymėjimas, sklypo planas. Standartiškai. Tada Lietuvos dujos užregistruoja mano prašymą dujofikuotis. Per 20 darbo dienų turi duoti atsakymą dėl prijungimo sąlygų. Pagarba aptarnavimo kultūrai ir operatyvumui. Vietoje mėnesio laukimo, laukiau 3 dienas. Atsakyme detaliai aprašyta kaip ir kas būtų daroma, nurodomi terminai ir kainos. Mano atveju vietoj planuotų 20-25 m atstumo jis buvo 36m, o bendra pajungimo kaina 3592,90 Lt. Nors tikėjausi kiek mažesnės sumos, bet ir šita mane tenkino. Pastabėsiu, kad tai yra suma iki kolonėlės pastatymo ant mano sklypo ribos. Dar seks projektavimas sklypo viduje ir dujų atvedimas iki namo.

Būtinai reikalaukite schemos kaip bus tiksliai vedamas dujotiekis iki sklypo ribos. Maniškės pavyzdys:

Kadangi kolonėlę noriu statyti visai netoli nuo mano ir kaimyno sklypų ribos (arčiau nei 1 metras), man buvo reikalingas jo sutikimas. Visus tokius sutikimus ar pan. galima jiems siųsti emailu. Labai patogu.

Kai visi dokumentai pristatyti - pasirašoma sistemos prijungimo sutartis ir per 14 dienų reikia sumokėti visą paskaičiuotą pinigų sumą. Lietuvos dujos užtikrina, kad per 7 mėn. dujos bus atvestos. Realiai, sako, truks kokius 3-4mėn.

Dar vienas geras dalykas, kad, kol laukiame dujų atvedimo iki sklypo ribos, kartu galime projektuotis ir vidaus tinklą (sklype+name). Turiu mintį netgi kalbėti su tais pačiais rangovais, kurie ves iki sklypo, kad jie pravestų ir vidaus tinklą, nei papildomo technikos varymo, nei ką. Žinoma, matysime kiek pinigų jie paprašys.

***

Darbai prasideda

Sugrįžau, nieko nerašiau dėl keletos priežasčių: pirmiausia yra nemažai problemų darbe (gerąja prasme), antra - yra pasikeitimų ir namo projekte.

Trumpai tariant, stogo konstrukciją sugalvojome visiškai naują:

Kodėl? Nes nedžiugino, kaip ir Knysliuko nedžiugino raudonas balionėlis. Idėjų naujam stogui davė vienas netyčia pamatytas stogas:

Tad architekto nenaudai nuėjom ir pasakėme - darom iš naujo. Išplanavimas viduje nesikeitė, šiek tiek sumažejo II aukšo plotas. Bet tai galėjome sau leisti. Šie mūsų pakeitimai iššaukė ir papildomų išlaidų, t.y. 400 Lt priemoka architektui (pradžioje norėjo 800Lt, bet vėliau nusileido), taip pat 700 Lt konstruktoriui už stogo skaičiavimus ir dar 100 Lt neplanuotų išlaidų už toponuotraukos pratęsimą... Taigi, bendroje sumoje iš nedžiugina pakeitimas į džiugina kainavo 1200 neplanuotų litų. Žinoma, tai tik pradžia (apie neplanuotas išlaidas kalbu).

Šiandieninė situacija: labai skubame, turime konkrečias darbų baigimo datas, kurių vis dar tikime pavyks laikytis. Tikimės, kad rugsėjo 1d. jau turėtumėm gyventi II aukšte. Gal vertėtų sakyti norėtumėme...

Labiausiai viską gadina architektas, nors ir vyko šiokie tokie pakeitimai, tačiau galutinių brėžinių (o ir leidimo) dar neturime, dar tas topkės pratęsimas viską sugadino. Geodezistas žadėjo šią savaitę atiduoti pratęstą. Archiktektą atakuoju kasdien.

Esame sutarę statybininkus, kurie mums viską darys, ryt planuojame susitikti, suderėti galutinę kainą ir dėti parašus. Bėda yra tame, kad tie mano statybininkai jau mindžikuoja prie durų norėdami kuo skubiau pradėti, o aš vis neturiu leidimo. Bijau, kad jie nepasiimtų kito didelio objekto, tada man jų teks laukti iki nežinia kada. Na, blogiausiu atveju turiu dar vienus rekomenduotus, bet norėčiau tų, kuriuos esu išsirinkęs.

Kitas akibrokštas su stogo danga, nors viena didžiausių įmonių žadėjo branginti šiferį nuo kovo mėn., visai neplanuotai jį pabrangino nuo vasario. Dar sausio pabaigoje kalbėjau su prekybininkais, suderėjau po 19lt/lapas, o po to pabrangino, ir ne šiaip sau - o visu litu!!! O mano stogas 160kv.m., su atsarga reikia 290 lapų, štai tau ir smagumas.... minus 300 Lt kaip į balą.

Apie dujas ir elektrą parašyti kituose įrašuose.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.