Moliniai namai: pliusai bei minusai

 (83)
Molis – nebrangi, gamybinę energiją tausojanti medžiaga. Nors Lietuvoje molio išteklių yra nemažai, namų statyboje ši ekologiška medžiaga kol kas yra naudojama nedažnai. Taigi kokie yra molinių namų pliusai bei minusai?
© Shutterstock

Pliusai

Kaina. Moliniai namai labiausiai tinka tiems, kurie namą nori pasistatyti pigiai. Specialistai sako, kad tokio namo statyba kainuoja apie 50% mažiau, nei tradicinio namo. Be to molinių namų priežiūra yra ypač pigi, juk jie neįdumba, nepakrypsta, nerūdija, nesilaupo, jų nepuola termitai ir jie nesusiduria su kitomis problemomis, su kuriomis dažnai susiduria paprasti namai. Tai reiškia, kad pastačius tokį namą, rūpintis reikia tik sąskaitomis už komunalinius mokesčius.

Ekologiškumas, ekonomiškumas. Moliniai namai – natūralumu pasižymintys, aplinkai nežalingi namai, kurių mikroklimatas itin geras. Molis užtikrina tinkamą drėgmės lygį namuose ir kadangi yra natūrali medžiaga - prisideda prie sveikesnio gyvenimo būdo propagavimo. Kalbant apie ekonomiškumą, ši medžiaga pasižymi izoliacinėmis savybėmis: žiemą ji sienose sulaiko šilumą, o vasarą vėsą. Molis taip pat yra puikiai garsą sulaikanti medžiaga, jis sklindančias garso bangas atmuša į priešingą pusę.

Moliniai namai: pliusai bei minusai
© Shutterstock

Atsparumas ugniai. Namai pastatyti iš molio yra nedegūs. Žmonės gyvenantys tokiuose namuose, kartais juokaudami sako, kad net norint padegti tokį namą ir apipylus jį benzinu, to padaryti tiesiog nepavyks. Dėl šios molio savybės, namo draudimas dėl galimos gaisro žalos, kainuos kur kas mažiau.

Minusai

Rinkos nebuvimas. Viena iš priežasčių, kodėl molinių namų statyba Lietuvoje nėra populiari, rinkos nebuvimas. Kitose šalyse lengvai galima įsigyti tokias medžiagas, kaip: masyvias molio plytas, plytas su medžio armatūra ir įvairiais užpildais, molio mišinius su organiniais ir mineraliniais priedais ir t.t. Lietuvoje statybinėmis medžiagomis prekiaujančios įmonės visai nesiūlo arba siūlo itin nedaug nedengto molio gaminių bei ruošinių, todėl moliu, nusprendusieji statyti šio tipo namą, dažnai apsirūpinti turi patys.

Moliniai namai: pliusai bei minusai
© Shutterstock

Moliniai namai – neilgaamžiai. Moliniai namai, deja, yra tinkamesni šiltesniam ir ne tokiam lietingam klimatui. Nors molis statyboje yra naudojamas kaip cementas arba kalkinis skiedinys, tai nėra cheminis junginys, jį jungia elektromagnetinė trauka. Tai reiškia, kad šios medžiagos santykis su vandeniu yra kitoks nei cheminių medžiagų. Molio trauka susilpnėja sušlapus, o išdžiuvus vėl tampa tvirta, dėl to reikia stengtis, kad kuo mažiau nuo stogo tekančio vandens patektų tiesiai ant namo sienų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.