Misija – naujas būstas: kaip išsirinkti?

Naujo būsto paieška daugeliui – ištisas klausimų sau maratonas. Kuriame rajone geriau kurtis, rinktis senos ar naujos statybos daugiabutį, pagaliau, kaip išvengti greito įsigyto turto nuvertėjimo? Nerandant atsakymų į šiuos esminius klausimus naujų namų paieška gali užsitęsti, todėl ekspertai pataria aiškiai susidėlioti prioritetus arba, kitaip tariant, atlikti „namų darbus“.
© Shutterstock

Miesto dalis, kurioje NT nenuvertėja

Nekilnojamojo turto vystymu ir statyba užsiimančios įmonės „Saulės kopos“ pardavimų vadovė Lina Šilgalienė įsitikinusi, jog prieš pradedant būsto paieškas pirmiausiai reikia apsispręsti dėl būsimųjų namų vietos.

„Svarbu yra išanalizuoti savo poreikius. Jeigu naujakuriai yra jauna pora, ko gero, ji norės buto arčiau centro, nes čia ranka pasiekiamos kavinės, barai, teatrai, vyksta įvairūs renginiai. Tačiau jeigu tai bus jauna šeima su vaikais, tokiu atveju ypač aktualiu dalyku tampa šalia esantys darželiai, mokymo bei popamokinio ugdymo įstaigos arba patogus susisiekimas su jomis”, – teigia L. Šilgalienė, pridurdama, kad nuo vietos mieste didele dalimi priklauso ir būsto išliekamoji vertė.

Jau daug metų geidžiamiausi būstai yra įsikūrę centrinėje Vilniaus miesto dalyje – Senamiestyje ir sparčiai atgimstančiame Naujamiesčio rajone, sakoma pranešime spaudai.

Seni butai pigūs tik iš pirmo žvilgsnio

Pažymėjus norimą vietą miesto žemėlapyje, atsiranda finansinių galimybių klausimas. Šiame etape dažniausiai ir iškyla pasirinkimo tarp senos ir naujos statybos būstų dilema. Anot L. Šilgalienės, nors senos statybos daugiabučiuose butai gerokai pigesni ir dažniausiai jau būna įrengti, tačiau pastarųjų interjeras – morališkai pasenęs ir reikalaujantis papildomų investicijų į jo atnaujinimą ar net kapitalinį remontą.

„Be to, tokiuose namuose gerokai didesnės išlaidos šildymui, taip pat atsiranda problemos dėl automobilių stovėjimo vietų. Nors naujos statybos namuose butai ir brangesni, tačiau kainą atsveria jų ekonomiškumas bei šiuolaikiškumas. O ir šiandien nepamatysi naujų pastatų kvartalo, kurio teritorija būtų nesutvarkyta, neaptverta ar su automobiliais užstatytomis žaliosiomis zonomis“, – gyvenimo naujos statybos daugiabučiuose pranašumus vardija pašnekovė.

L. Šilgalienės teigimu, vis dažniau įkvėpimu šiuolaikiškiems daugiabučiams tampa Skandinavijos šalys, galinčios pasigirti šiltais, ilgaamžiais pastatais bei dideliu dėmesiu aplinkai.

Vaizdas pro langą – svarbiau nei atrodo

Saugi ir maloni kaimynystė, kuria gali pasigirti naujų daugiabučių kompleksai, skamba viliojančiai, bet daliai pirkėjų sukelia baimę esą sąskaitos už gražią aplinką bus itin didelės. Ar toks nerimas pagrįstas?

„Mokestis už aplinkos tvarkymą yra išdalinamas visiems butams, tad iš tiesų tėra simbolinis ir sudaro menką administravimo išlaidų dalį. Kalbant apie būsto išliekamąją vertę, be jo geografinės vietos, taip pat yra svarbus ir paprasčiausias vaizdas pro langą. Jeigu ateityje butą norėsite parduoti arba išnuomoti, būtent prižiūrėta aplinka taps papildomu koziriu jūsų rankose. Tad sakyčiau, kad nuolatinis dėmesys aplinkos tvarkymui yra viena iš investicijų į buto vertę formų“, – sako L. Šilgalienė.

Be to, renkantis butą būtina atkreipti dėmesį ir į jo vietą pastate, langų kryptis. Tai iš dalies lems ir šviesos bei šilumos kiekį jūsų namuose.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.