Lietuviai seną butą pirktų dėl kainos, naują – dėl šildymo sąnaudų

Net septyni iš dešimties lietuvių pirktų būstą naujos statybos daugiabutyje. Mažesnės būsto išlaikymo sąnaudos, naujos instaliacijos ir vamzdynai, jaukesnė aplinka šalia namų – pagrindinės priežastys, kodėl lietuviai rinktųsi butą naujos statybos name.
Lietuviai seną butą pirktų dėl kainos, naują – dėl šildymo sąnaudų
© Fotolia nuotr.

Renkantis būstą Lietuvoje, itin atsižvelgiama į buto šildymo tipą. Potencialūs pirkėjai dažniau ieško butų su vadinamuoju „autonominiu“, t. y. su reguliuojamu, šildymu. Tokia sistema paprastai būna naujos statybos namuose. Senos statybos butų ieškantys žmonės taip pat skaičiuoja: nors butai su autonominiu šildymu šiek tiek brangesni, tačiau vėliau tai leis sutaupyti išlaikant būstą.

Domo Dargio, „Eika“ plėtros direktoriaus, teigimu, pagrindiniu naujos statybos butų privalumu net 80 proc. apklaustųjų įvardijo mažesnes eksploatavimo išlaidas.

Svarbiausias aspektas perkant butą – tai šildymo kaina. „Dauguma būsto pirkėjų keliasi iš senos statybos butų norėdami ne tik pagerinti savo gyvenimo sąlygas, bet ir sutaupyti. Šildymo kaina analogiško dydžio butuose naujos ir senos statybos namuose skiriasi net iki 5 kartų“, – teigia D. Dargis.

Renkantis būstą naujos statybos name lietuviams mažiausią įtaką daro lankstesnis buto išplanavimas (46 proc. apklaustųjų), daugiau vietos automobiliui pastatyti (37 proc.), galimybė rinktis būstą su daline apdaila (34 proc.) ar draugiškesni kaimynai (25 proc.).

D. Dargis pastebi, kad net 88 proc. 18–24 metų amžiaus asmenų prioritetą teikia naujos statybos butams, todėl ateityje naujų butų paklausa turėtų dar labiau išaugti.

Seną butą rinktųsi tik trečdalis

Beveik trečdalis apklausos dalyvių nurodė, kad rinktųsi senos statybos (iki 2002 m.) būstą, nors didžioji dalis – 75 proc. apklaustųjų – gyvena senos statybos pastatuose. Pagrindinėmis pasirinkimo priežastimis apklausos dalyviai įvardijo mažesnę buto kainą ir patvaresnius pastatus.

E. Narbuntovičiaus teigimu, naujos statybos butų vidutinė kaina Vilniuje siekia apie 4,4 tūkst. litų už kvadratinį metrą ir tai yra tūkstančiu litų, arba beveik trečdaliu, brangiau nei butai senos statybos daugiabučiuose.

„Net 63 proc. apklaustųjų nurodė, jog rinktųsi senos statybos būstą dėl mažesnės kainos. Nors daugelis norėtų persikelti į naujos statybos butą, tačiau kainos skirtumas riboja galimybes. Naujas ekonominės klasės dviejų kambarių butas bent 60–80 tūkst. litų brangesnis už būstą senos statybos name“, – teigia E. Narbuntovičius.

Mažiausias kainos skirtumas miegamuosiuose rajonuose

Remiantis Domoplius.lt skelbimų duomenimis, šiuo metu mažiausias kainos skirtumas tarp naujos ir senos statybos butų yra sostinės Pašilaičių ir Pilaitės rajonuose. Pašilaičiuose vidutinė vieno kvadratinio metro kaina senos statybos name – 3,8 tūkst., o naujos – 3,9 tūkst. litų. Pilaitėje – atitinkamai 4,3 tūkst. ir 4,4 tūkst. litų.

Arčiau centro esančiuose rajonuose kainų skirtumas didesnis – senamiestyje vienas kvadratinis metras senos statybos name vidutiniškai kainuoja apie 6 tūkst., naujos – 8,8 tūkst. litų, Žvėryne – atitinkamai 5,9 tūkst. ir 7,1 tūkst. litų. Antakalnyje vienas kvadratinis metras senos statybos name kainuoja 2,2 tūkst. litų pigiau, o Naujamiestyje – 1,1 tūkst. litų pigiau nei naujos.

Be mažesnės buto kainos ir patvaresnių pastatų, apklausos dalyviai senos statybos būstą rinktųsi ir dėl didesnio pasirinkimo tam tikrose miesto vietose, pavyzdžiui, Žvėryne ar senamiestyje (47 proc.) ar dėl galimybės gyventi iš karto nusipirkus, t. y. įsigyti visiškai įrengtą butą (29 proc.).

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ar norint tvirtinti kondicionierių pastato išorėje reikia gauti leidimą? (1)

Nors dauguma daugiabučių gyventojų jau žino, kad negalima savo nuožiūra perdažyti pastato fasado ar jo dalį, pakeisti stogo dangą ar įrengti naujus stoglangius, tačiau ne visada kreipiasi į savivaldybės architektus, norėdami pritvirtinti įvairią įrangą ant namo sienos ar stogo. Šie darbai taip pat priskiriami statinio paprastajam remontui.

Kad grįžus po atostogų netektų nustebti: kaip išvykstant apsaugoti namus nuo pavojų (1)

Vasaros metu kone kiekvienas mėnesiui, savaitei ar bent ilgajam savaitgaliui palieka savo namus ir išvyksta ilsėtis. Tačiau tinkamai nepasiruošus, namus gali užklupti ne tik įvairūs gedimai ar parazitai, bet ir vagys. Kokie pavojai tyko tuščiuose namuose ir ką daryti, kad jums išvykus jie liktų tokie pat saugūs?

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada galima įstiklinti daugiabučio balkoną?

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.