Kuo modernesni namai – tuo didesnės žalos. Kaip jų išvengti?

Noras žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis daugelį skatina kurti vis išmanesnius namus. Įsigyti modernūs įrenginiai ir daiktai ne tik palengvina buitį, padeda sutaupyti laiko, praturtina laisvalaikį ir taip pagerina gyvenimo kokybę, bet ir išaugina namų turto vertę. Tačiau kartu su ja išauga ir gyventojų patiriamos žalos – daugiau nei tris ketvirtadalius jų sudaro modernių pirkinių dūžiai.
© Shutterstock

Dūžiai ir vagystės

Kaip rodo ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ sukaupti duomenys, naujų ir modernių daiktų savininkai nuostolius dažniausiai patiria šiems nukritus ir sudužus. Bendrovės žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas pasakoja, kad tokios žalos sudaro net 80 proc. visų žalų, kurias užregistruoja išmanių ir modernių pirkinių savininkai. Nesėkmingai susiklosčius aplinkybėms, brangūs mobilieji telefonai, planšetiniai ar nešiojamieji kompiuteriai dūžta išslydę iš rankų ar nukritę nuo stalų. Televizorių ekranai skyla po to, kai netyčia užkliudyti krenta nuo spintelių, o kaitlentės – kuomet ant jų užkrenta į aukščiau esančią lentyną dedami arba nuo jos paimami daiktai.

Likusi žalų dalis – vagystės. Į namus įsibrovusiems ilgapirščiams po ranka dažniausiai pakliūva nedideli ir lengvi, bet pakankamai vertingi daiktai, tokie kaip išmanieji mobilieji telefonai, kompiuteriai ir fotoaparatai. Kartu su jais piktavaliai dažnu atveju išsineša ne tik tradiciniu grobiu laikomus papuošalus ar grynuosius pinigus, bet ir modernią žvejybos įrangą ar netgi brangius naujo modelio dviračius.

Tiek vagystės, tiek ir dūžio atveju žalos dydis, žinoma, priklauso nuo daiktų naujumo ir vertės. Jis gali svyruoti nuo kelių dešimčių eurų, kuomet nukritęs sudūžta telefonas, iki dešimčių tūkstančių, kuomet namuose „pašeimininkauja“ vagys. Tiesa, modernėjant daiktams, keitėsi vagysčių stilius. Jei anksčiau vagys išsinešdavo televizorius, muzikinius centrus, stacionarius kompiuterius, tai dabar ši technika lieka nepaliesta. Taip yra todėl, kad ją kur kas sunkiau išnešti, paslėpti ir realizuoti, nei nedidelius, tačiau vertingus prietaisus.

Patys svarbiausi patarimai

Sumažinti aukščiau aprašytų situacijų tikimybę arba jų metu patiriamą žalą gali padėti kelios priemonės. Pirmoji ir pati svarbiausia – atidumas: pravartu atsargiau elgtis su naujais pirkiniais. Taip pat – pasidaryti atsargines kompiuteriuose ar telefonuose laikomų duomenų kopijas. Tuomet nesėkmės atveju neteks jaudintis negrįžtamai juos praradus.

Antra, savo klientams visuomet patariame pasirūpinti tvirtomis namų durimis, o gyvenantiems pirmame aukšte – ant plastikinių langų sumontuoti apsaugas, kurios apsunkina jų atidarymą iš lauko pusės. Trečia veiksminga priemonė – signalizacija sujungta su apsaugos kompanijos sistemomis. Ji neleidžia įsilaužėliams ramiai šeimininkauti svetimuose namuose – matydami signalizacijos pultą, jie čiumpa pirmus pasitaikiusius daiktus ir neturės laiko ieškoti pačių vertingiausių.

Tiesa, svarbu pastebėti ir tai, kad sparčiai tobulėjant technologijoms modernūs prietaisai ir įrenginiai gali nuvertėti net per vieną dieną. Jei pirkote prietaisą vieną dieną, o kitą dieną gamintojas pristatė naują modelį ir sustabdė senojo gamybą, jūsų pirkinys iškart gali prarasti dalį savo vertės. Taip yra todėl, kad paklausa senesniam modeliui sumažėja, o naujajam žaibiškai ūgteli.

Vertės pokyčiai labai priklauso nuo dviejų modelių skirtumo. Apskritai, didžiosios kompanijos gaminamų prietaisų modelius stengiasi atnaujinti maždaug kas metus. Tokiu atveju įrenginys per šį laikotarpį netenka vidutiniškai maždaug 20 proc. savo vertės. Tai reiškia, kad atsitikus įvykiui, draudimas (įvertinus daikto nuvertėjimą) gali kompensuoti tam tikrą dalį nuostolių arba kompensuoti išlaidas, patirtas atstatant daikto būklę į pradinę, tačiau jos nepagerinant. Jei tokio paties daikto rinkoje nebėra, ieškomas analogas, ir atlyginama pagal jo kainą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada galima įstiklinti daugiabučio balkoną?

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.