Kriterijai, kuriuos vertina būstą perkantys lietuviai

Nekilnojamasis turtas - investicija, apie kurią nuolatos sukasi gyventojų mintys. Nors tikslai, dėl kurių ruošiamasi įsigyti namą gali būti skirtingi, per ilgą laiką šalyje susiformavo tam tikri pasirinkimo įpročiai. Aruodas.lt atliktame tyrime pastebėta, kad per du metus jie beveik nekinta, o štai suma, kurią pirkėjas yra nusiteikęs mokėti, padidėjo.
Kriterijai, kuriuos vertina būstą perkantys lietuviai
© Shutterstock nuotr.

Kaina ir nekilnojamojo turto vieta yra pagrindiniai dalykai, pagal ką gyventojai renkasi būsto pasiūlymus, atskleidė apklausa. Šiuos kriterijus kaip vienus iš svarbiausių paminėjo vidutiniškai 9 iš dešimties portalo respondentų. Su vieta siejami ir kiti gyvenimo kokybę ar patogumą lemiantys faktoriai, pavyzdžiui, galimybė susisiekti viešuoju transportu, aplinka, artimiausios įstaigos, parduotuvės ir kt.

Taip pat daug dėmesio renkantis skiriama plotui ar kambarių skaičiui, šiek tiek mažiau dėmesio –įrengimui, šildymo tipui, aukštui ar aukštų skaičiui. Mažiausiai dėmesio kreipiama į transporto priemonių laikymo sąlygas.

Skelbimo portalo duomenimis, kad spalio mėnesį ypač daug susidomėjimo sulaukė su gyvenamuoju būstu susiję nekilnojamojo turto skelbimai: parduodamų butų, parduodamų namų, nuomojamų butų ir parduodamų sodybų, sodų ar sklypų pasiūlymai.

Iš tyrimo rezultatų matyti, kad norėdami įsigyti butą šiuo metu, dauguma galėtų mokėti iki 200 000 Lt (31 proc. respondentų) arba iki 150 000 Lt (27 proc.). Penktadaliui būtų tinkama buto kaina iki 250 000 Lt. Likusiam penktadaliui respondentų būtų priimtini ir daugiau kainuojančių butų pasiūlymai. Šie duomenys atskleidė, kad šiuo metu didžiajai daliai gyventojų įperkami brangiau kainuojantys butai: praėjusių metų pradžioje dauguma galėjo įsigyti butą, kainuojantį iki 150 000 Lt.

Iš publikuojamų skelbimų statistikos matyti, kad šiuo metu Vilniuje parduodami butai iki 250 000 Lt sudaro beveik pusę pasiūlos (apie 47 proc.), Klaipėdoje atitinkami butai – apie 70 proc. pasiūlos. Kaune butai pigesni nei Vilniuje ar Klaipėdoje, taigi kainuojantys iki 250 000 Lt sudaro pasiūlos daugumą (beveik 90 proc.).

Jeigu nuomotųsi butą didmiestyje, dauguma nuomai per mėnesį galėtų skirti iki 500 Lt (60 proc. respondentų). Beveik penktadalis galėtų mokėti iki 700 Lt, likusieji daugiau, bet ne didesnę sumą nei 1100 Lt.

Šiek tiek mažiau nei pusė (apie 40 proc.) respondentų kreipia dėmesį, kokia gali būti jų įsigyjamo turto vertė ateityje, dalis iš jų nekilnojamuoju turtu domisi kaip investicija. Likusieji apie turto vertę ateityje pagalvoja, tačiau neskiria tam didelio dėmesio arba labiausiai vertina, koks pasiūlymas yra tuo metu, kai patys juo domisi.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada galima įstiklinti daugiabučio balkoną?

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.