Kokybiškas gyvenimas sovietiniame daugiabutyje – ar tai įmanoma?

Dažnas turbūt pastebėjo statybų suaktyvėjimą – žvelgdamas pro savo buto ar biuro langą ar žingsniuodamas mieste gali nesunkiai išvysti horizonte styrančius kranus. Nepaisant to, kad naujos statybos vėl įgauna pagreitį ir, rodos, nekilnojamojo turto pasiūla yra ganėtinai didelė, iš tiesų vos 5 % šalies gyventojų gyvena per pastarąjį dešimtmetį pastatytame būste.

O likusieji? Didžioji dauguma (netgi 46 %) tenkinasi dar sovietmečiu statytais būstais. Ir reikia pripažinti, kad nuo šios realybės dar kurį laiką niekur nepabėgsime, arba bent jau ne visi. Ne dėl to, kad nenorėtume. Tiesiog ne visi turi tokias finansines galimybes, kaip tie minėtieji 5 %. Tačiau nevertėtų nusiminti – gyvenimas senos statybos daugiabutyje irgi gali būti kokybiškas, o jei šiuo metu toks nėra, visada galima jį pagerinti ir sprendimų tam yra.

Patyrinėjus dabar stovinčius praeito šimtmečio gyvenamuosius pastatus ir jų aplinką, galima būtų išvardinti daugybę juos kamuojančių problemų: stovėjimo aikštelių trūkumas gyventojų automobiliams, nusidėvėjusios arba visiškai išnykusios rekreacinės erdvės, nekokybiškos statybinės medžiagos, itin opios apšiltinimo, ventiliacijos ir akustikos problemos, netinkamas būtų išplanavimas, per ankštos vidaus erdvės ir t.t.

Šie pastatai atitiko to meto normas, tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius radikaliai pakitus gyvenimo standartams, akivaizdu, kad senieji sprendimai nebetinka. Įdomu pastebėti, kad pirmasis penkių aukštų stambiaplokščių gyvenamųjų namų kvartalas Vilniuje, pastatytas dar XX a. viduryje grąžtų gamyklos darbuotojams su itin ekonomiškais butais, įgyvendino to meto egzistencinio minimumo idėją, o atskiras butas, kad ir koks mažas bebūtų, buvo didžiausia siekiamybė.

Laikantis to meto socialinės teologijos, kuri dabar sunkiai suvokiama, viengungius ir mažas šeimas buvo nuspręsta sukelti į aukštesnius namus. Taigi pirmuosiuose devynių aukštų stambiaplokščiuose buvo įrengti tik vieno kambario butai. Pasikeitus socialinei santvarkai, pasikeitė ir gyvenimo būdas – nuosavas gyvenamas būstas tapo nebe gyvenimo siekiamybe ar atlygiu už darbą, bet gyvenimo norma. Žmonės pradėjo ieškoti ir vertinti kokybę, komfortą, jų nebetenkina ankšta virtuvė ar vonios kambarys, kuriame netelpa skalbimo mašina. Ieškodami išeities iš susiklosčiusios padėties, gyventojai savo nuožiūra pradėjo keisti ir perplanuoti turimų nuosavų butų erdves, kad šios atitiktų jų individualų gyvenimo būdą ir išaugusius poreikius.

Įsibėgėjusi daugiabučių renovacija taip pat aplenkia šias įsisenėjusias problemas. Apšiltindama ir dailindama fasadus, bet palikdama gyventojus tuose pačiuose seno išplanavimo butuose, nepasiūlydama kompleksinių sprendimų, renovacija nėra tokia efektyvi. Gyvenimas prieš pusę šimtmečio statytuose, morališkai pasenusiuose ir nusidėvėjusiuose statiniuose, kurių būklė kiekvienais metais tik blogėja, yra žalingas žmonėms tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Vieni su tuo susitaiko, kiti, suprasdami pasekmes, bando tvarkytis patys pagal savo išgales ir supratimą. Turbūt esame matę nemažai pavyzdžių pas kaimynus ar pažįstamus, kuomet savininkai, atsižvelgdami tiek į savo finansines galimybes, tiek į turimą skonį, persitvarko gyvenamąjį būstą. Galime išvysti įvairiausių sprendimų – nuo spalvingų balkonų iki veidrodinių lubų svetainėje. Žmonės griauna vidines sienas, montuoja naujas pertvaras, keičia langus, stiklina balkonus, o kartais juos netgi sujungia su kitomis buto patalpomis, tačiau daugelis tai daro savavališkai ir be profesionalios pagalbos, kas yra neleistina.

Šiame rašinių cikle koncentruosime būtent į sovietinių laikų daugiabučius ir jų spręstinas problemas, orientuosimės į skaitytoją, kuris galbūt norėtų atsinaujinti savo būstą, bet nežino nuo ko pradėti. Pabandysime aptarti, kokių dokumentų ir leidimų reikia savininkams, sugalvojusiems susiremontuoti savo būstą, panagrinėsime galimus vidaus patalpų sprendimus, kurie pagerintų gyvenimo kokybę, pasiūlysime idėjų, kaip atnaujinti interjerą ir suteikti savo senam būstui naują gyvenimą.

Jūsų klausimų laukiame po straipsniu esančioje komentarų skiltyje.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis