Kokybiškas gyvenimas sovietiniame daugiabutyje – ar tai įmanoma?

 (68)
Dažnas turbūt pastebėjo statybų suaktyvėjimą – žvelgdamas pro savo buto ar biuro langą ar žingsniuodamas mieste gali nesunkiai išvysti horizonte styrančius kranus. Nepaisant to, kad naujos statybos vėl įgauna pagreitį ir, rodos, nekilnojamojo turto pasiūla yra ganėtinai didelė, iš tiesų vos 5 % šalies gyventojų gyvena per pastarąjį dešimtmetį pastatytame būste.
Kokybiškas gyvenimas sovietiniame daugiabutyje – ar tai įmanoma?
© DELFI (M.Ažušilio nuotr.)

O likusieji? Didžioji dauguma (netgi 46 %) tenkinasi dar sovietmečiu statytais būstais. Ir reikia pripažinti, kad nuo šios realybės dar kurį laiką niekur nepabėgsime, arba bent jau ne visi. Ne dėl to, kad nenorėtume. Tiesiog ne visi turi tokias finansines galimybes, kaip tie minėtieji 5 %. Tačiau nevertėtų nusiminti – gyvenimas senos statybos daugiabutyje irgi gali būti kokybiškas, o jei šiuo metu toks nėra, visada galima jį pagerinti ir sprendimų tam yra.

Patyrinėjus dabar stovinčius praeito šimtmečio gyvenamuosius pastatus ir jų aplinką, galima būtų išvardinti daugybę juos kamuojančių problemų: stovėjimo aikštelių trūkumas gyventojų automobiliams, nusidėvėjusios arba visiškai išnykusios rekreacinės erdvės, nekokybiškos statybinės medžiagos, itin opios apšiltinimo, ventiliacijos ir akustikos problemos, netinkamas būtų išplanavimas, per ankštos vidaus erdvės ir t.t.

Šie pastatai atitiko to meto normas, tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius radikaliai pakitus gyvenimo standartams, akivaizdu, kad senieji sprendimai nebetinka. Įdomu pastebėti, kad pirmasis penkių aukštų stambiaplokščių gyvenamųjų namų kvartalas Vilniuje, pastatytas dar XX a. viduryje grąžtų gamyklos darbuotojams su itin ekonomiškais butais, įgyvendino to meto egzistencinio minimumo idėją, o atskiras butas, kad ir koks mažas bebūtų, buvo didžiausia siekiamybė.

Laikantis to meto socialinės teologijos, kuri dabar sunkiai suvokiama, viengungius ir mažas šeimas buvo nuspręsta sukelti į aukštesnius namus. Taigi pirmuosiuose devynių aukštų stambiaplokščiuose buvo įrengti tik vieno kambario butai. Pasikeitus socialinei santvarkai, pasikeitė ir gyvenimo būdas – nuosavas gyvenamas būstas tapo nebe gyvenimo siekiamybe ar atlygiu už darbą, bet gyvenimo norma. Žmonės pradėjo ieškoti ir vertinti kokybę, komfortą, jų nebetenkina ankšta virtuvė ar vonios kambarys, kuriame netelpa skalbimo mašina. Ieškodami išeities iš susiklosčiusios padėties, gyventojai savo nuožiūra pradėjo keisti ir perplanuoti turimų nuosavų butų erdves, kad šios atitiktų jų individualų gyvenimo būdą ir išaugusius poreikius.

Įsibėgėjusi daugiabučių renovacija taip pat aplenkia šias įsisenėjusias problemas. Apšiltindama ir dailindama fasadus, bet palikdama gyventojus tuose pačiuose seno išplanavimo butuose, nepasiūlydama kompleksinių sprendimų, renovacija nėra tokia efektyvi. Gyvenimas prieš pusę šimtmečio statytuose, morališkai pasenusiuose ir nusidėvėjusiuose statiniuose, kurių būklė kiekvienais metais tik blogėja, yra žalingas žmonėms tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Vieni su tuo susitaiko, kiti, suprasdami pasekmes, bando tvarkytis patys pagal savo išgales ir supratimą. Turbūt esame matę nemažai pavyzdžių pas kaimynus ar pažįstamus, kuomet savininkai, atsižvelgdami tiek į savo finansines galimybes, tiek į turimą skonį, persitvarko gyvenamąjį būstą. Galime išvysti įvairiausių sprendimų – nuo spalvingų balkonų iki veidrodinių lubų svetainėje. Žmonės griauna vidines sienas, montuoja naujas pertvaras, keičia langus, stiklina balkonus, o kartais juos netgi sujungia su kitomis buto patalpomis, tačiau daugelis tai daro savavališkai ir be profesionalios pagalbos, kas yra neleistina.

Šiame rašinių cikle koncentruosime būtent į sovietinių laikų daugiabučius ir jų spręstinas problemas, orientuosimės į skaitytoją, kuris galbūt norėtų atsinaujinti savo būstą, bet nežino nuo ko pradėti. Pabandysime aptarti, kokių dokumentų ir leidimų reikia savininkams, sugalvojusiems susiremontuoti savo būstą, panagrinėsime galimus vidaus patalpų sprendimus, kurie pagerintų gyvenimo kokybę, pasiūlysime idėjų, kaip atnaujinti interjerą ir suteikti savo senam būstui naują gyvenimą.

Jūsų klausimų laukiame po straipsniu esančioje komentarų skiltyje.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ar norint tvirtinti kondicionierių pastato išorėje reikia gauti leidimą?

Nors dauguma daugiabučių gyventojų jau žino, kad negalima savo nuožiūra perdažyti pastato fasado ar jo dalį, pakeisti stogo dangą ar įrengti naujus stoglangius, tačiau ne visada kreipiasi į savivaldybės architektus, norėdami pritvirtinti įvairią įrangą ant namo sienos ar stogo. Šie darbai taip pat priskiriami statinio paprastajam remontui.

Kad grįžus po atostogų netektų nustebti: kaip išvykstant apsaugoti namus nuo pavojų (1)

Vasaros metu kone kiekvienas mėnesiui, savaitei ar bent ilgajam savaitgaliui palieka savo namus ir išvyksta ilsėtis. Tačiau tinkamai nepasiruošus, namus gali užklupti ne tik įvairūs gedimai ar parazitai, bet ir vagys. Kokie pavojai tyko tuščiuose namuose ir ką daryti, kad jums išvykus jie liktų tokie pat saugūs?

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada galima įstiklinti daugiabučio balkoną?

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.