Koks yra lietuvio svajonių butas?

 (1)
Standartinis, gerai įrengtas skandinaviško stiliaus butas šalia miško arba parko ir kuo aukščiau – apie tokį butą svajoja dauguma lietuvių.
Koks yra lietuvio svajonių butas?
© Shutterstock nuotr.

Jei leistų visos galimybės, lietuviai labiausiai norėtų gyventi ne pačiame centre, tačiau netoli nuo jo esančiame prestižiniame rajone. Tokį norą išreiškė 28 proc. apklaustųjų.

Kiek mažiau – 25 proc. – respondentų svajotų apie būstą toliau nuo miesto šurmulio, priemiestyje. Mažiausiai – 23 proc. – šalies gyventojų svajoja gyventi senamiestyje.

„Lietuviai, kaip rodo apklausa, rinktųsi tarpinį variantą: norėtų gyventi netoli centro, tačiau ne pačiame senamiestyje. Jie vertina kiek ramesnę aplinką, iš kurios pasiekti centrą būtų patogu ir paprasta“, – sako vieno nekilnojamojo turto skelbimų portalo projekto vadovas.

Lietuviai nėra įnoringi ir išrankūs. Beveik trečdalis jų – 32 proc. – svajoja apie standartinį, gerai įrengtą butą su svetaine, miegamuoju ir virtuve. Prabangiuose ir erdviuose apartamentuose įsikurti norėtų 24 proc. Lietuvos gyventojų, o mažiausiai lietuviai vertina lofto tipo būstą. Tokiame bute svajoja gyventi 21 proc. atsakiusiųjų.

Daugiausiai – 64 proc. – respondentų pageidautų gyventi 3-4 kambarių bute, trigubai mažiau respondentų apsiribotų butu, turinčiu du kambarius.

„Nors pasiūloje ir paklausoje šiuo metu dominuoja dviejų kambarių butai, tačiau lietuviai svajoja apie didesnio ploto būstą – trijų arba keturių kambarių. Tiesa, norai įsigyti tokį būstą ne visada sutampa su finansinėmis galimybėmis. Kaip rodo pardavimai, didžioji dalis lietuvių galiausiai pasirenka kuklesnį butą. Butų su dviem kambariais sostinėje šiuo metu parduodama apie 1,5 tūkst. O butų, turinčių 3-4 kambarius, rinkoje yra kiek daugiau nei 2 tūkst.“, – teigia nekilnojamojo turto ekspertas.

Paklausti, kokio interjero bute svajoja gyventi, didžioji dalis – 33 proc. – lietuvių įvardino skandinavišką, minimalistinį stilių su mažai baldų ir daug tuščios erdvės. Beveik tiek pat – 32 proc. – rinktųsi modernaus stiliaus interjerą, kuriame dominuotų stiklas, metalas ir griežtos formos.

Provanso stiliaus bute svajoja gyventi ketvirtadalis lietuvių, o mažiausiai – vos 10 proc. – vertina klasikinį stilių su prabangiais, masyviais mediniais baldais ir dekoro detalėmis.

Daugumai – beveik 70 proc. – Lietuvos gyventojų svarbiausia, kad šalia buto būtų parkas arba miškas. Toliau seka prekybos centras (39 proc. apklaustųjų), upė (32 proc.), mokykla bei darželis (31 proc.). Mažiausiai – 27 proc. – lietuvių nurodė, kad labiausiai jiems svarbu, kad šalia svajoniu buto būtų darbovietė.

„Įsigyjant būstą lietuviams svarbi ne tik kaina. Nemaža dalis pirkėjų didelį dėmesį kreipia ir į vietą, kurioje yra butas. Žmonės vertina kokybišką, patogų ir sveiką gyvenimo būdą, todėl žaliosios zonos, kuriose galima aktyviai leisti laisvalaikį, tampa vis labiau aktualios. Tiesa, tokių erdvių Vilniuje vis dar trūksta, ypač artėjant prie centro“, – sako projekto vadovas.

Didžioji dalis – 31 proc. – lietuvių, paklausti, kokiame aukšte turėtų būti jų svajonių butas, nurodė, kad kuo aukščiau – tuo geriau. Mažiausiai respondentų, 19 proc., svajoja apie butą pirmame arba antrame daugiabučio aukšte.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.