Koks turėtų būti optimalus gyvenamasis namas?

 (12)
Važiuojant pro individualius gyvenamuosius kvartalus akis vis dar užkliūva už trijų aukštų mūrinių pilaičių, primenančių prieš kelis dešimtmečius vyravusias statybos madas. Šiais laikais žmonės racionalesni, jie skaičiuoja, kiek kainuos namo išlaikymas, todėl dažnai renkasi kuklesnius būstus.
Koks turėtų būti optimalus gyvenamasis namas?
© Shutterstock nuotr.

Yra besistatančių ir iki 80 kv.m. individualius namus, kuriuose patalpos itin kompaktiškos, tačiau ar tai išties ekonomiška, nes mažo namelio vieno kvadratinio metro kaina yra sąlyginai didesnė. Tad kur tas aukso viduriukas? Koks turėtų būti optimalus namo dydis? Kokių patalpų jame reikėtų, kad gyvenimas būtų komfortiškas?

Įdomumo dėlei, pasižvalgius į kitas pasaulio valstybes, didžiausius namus statosi australai ir amerikiečiai, kurių vidutinis namas yra didesnis nei 200 kv. m, Jungtinės Karalystės gyventojai pasižymi mažiausiais gyvenamaisiais namais visoje Europoje – 76 kv. m, o kompaktiškiausiai gyvena Honkonge, čia vidutinis žmonių būstas teužima vos 46 kv. m.

Gyvenamųjų namų dydį lemia kur kas daugiau veiksnių nei tik statybos kaina ar pragyvenimo lygis, didelę reikšmę turi klimatas, populiacija, galų gale, žmonių gyvenimo būdas. Lietuvoje optimalus gyvenamasis namas, priklausomai nuo šeimos dydžio svyruoja nuo 150 iki 250 kv. m. Ankstesniais laikais gyvenamojo namo dydis buvo vienas iš rodiklių, nusakančių žmogaus socialinį statusą – kuo daugiau pinigų, tuo didesnis namas. Šiais laikais iš namo dydžio spręsti apie žmogaus pragyvenimo lygį nebūtų tikslu – egzistuoja nedidukai, bet išmanūs, aukštos energinio efektyvumo klasės namai, kuriuose įdiegtos naujausios technologijos. Šiuolaikinio žmogaus tikslas ne pasirodyti prieš kaimynus, bet savo namuose jaustis komfortiškai, saugiai, sunaudoti kuo mažiau energijos, būti draugišku aplinkai – gyventi tvariai.

Lyginant namą su butu, gali pasirodyti paradoksalu, kad 90 kv.m. ploto gyvenamasis namas laikomas kukliu palyginus su tokios pačios kvadratūros, bet jau prabangiu butu. Tad renkantis gyvenamąjį namą, svarbu neapsigauti dėl šių skaičių. Priešingai nei bute, į namo plotą įsiskaičiuoja ir pagalbinis plotas – koridoriai, tambūras, esant poreikiui, ir garažas, o kur dar laiptinės užimama erdvė. Individualiame gyvenamajame name, turinčiame ir privačią aplinką, reikia numatyti patalpas sklypo tvarkymo rakandams sandėliuoti. Bute pagalbinės patalpos apsiriboja sandėliuku ar sienine spinta, kurios „suvalgo“ nepalyginamai mažiau ploto. Be to, svarbu suprasti, kad nepriklausomai nuo namo dydžio, jame sandėliavimo patalpos užims beveik tiek pat vietos, taigi mažesniame name jos turės santykinai daugiau ploto ir atims brangią erdvę iš gyvenamųjų patalpų.

Pradžioje buvo užsiminta, kad mažo namo 1 kv. m statybos kaina yra sąlyginai didesnė. Taip atsitinka todėl, kad namui, kad ir kokio dydžio jis bebūtų, bus reikalingas ir stogas, ir sienos, ir langai, ir pamatai, ir inžinerinės sistemos. Sakykim, jums bet kuriuo atveju reikės pirkti židinį arba boilerį, tačiau jo kaina, priklausomai nuo įrenginio dydžio svyruoja palyginti nedaug, kita vertus, kai kurie įrenginiai net nepriklauso nuo namo dydžio, jiems kur kas svarbesnis vartotojų skaičius. Kalbant apie medžiagų išeigą, tai pastatyti 80 kv. m ar 160 kv. m. ploto tokio paties aukščio namą, plytų kiekis skirsis tik 1,5 karto. Be abejo, bendroje sumoje mažesnio namo statybos kaina bus mažesnė, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į komforto, gyvenimo kokybės kriterijus. Gyventi susispaudus keturiese sodo tipo namelyje neturėtų būti labai patogu.

Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, kokio dydžio svetainę ar miegamąjį projektuoti, statybos techniniame reglamente „Gyvenamieji pastatai“ yra pateikiami orientaciniai kai kurių patalpų plotai, aukščiai ir kiti matmenys. Pavyzdžiui, vonios kambarys kartu su tualetu neturėtų būti mažesnis nei 4 kv. m, bent vieno kambario plotas turėtų būti 16 kv. m., minimalus gyvenamųjų patalpų aukštis – 2,5 m, o miegamojo plotis turėtų būti ne mažesnis kaip 2,6 m. Taigi, egzistuoja tam tikri standartai, kurių privalu laikytis ir ne tik todėl, kad priešingu atveju, namas neatitiktų reikalavimų, bet ir iš praktinės pusės, kadangi šie orientaciniai dydžiai užtikrina minimalų komfortą. Siekiant geresnės gyvenimo kokybės ir patogumo, patalpos atitinkamai didinamos. Žinoma, namas statomas nebūtinai dėl dydžio, bet ir kai norisi privatumo, erdvės aplink namus. Tačiau jei jau statome, turime laikytis ir tam tikrų taisyklių.

STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ sako, kad name turi būti sudarytos sąlygos poilsiui, miegui, higienai, valgio gaminimui bei kitai, susietai su žmonių bei namo poreikiais, veiklai. Taigi, bendruoju atveju gyvenamasis būstas susideda iš šios paskirties patalpų: kambario, virtuvės arba virtuvės-valgomojo (svetainės), vonios patalpos arba dušinės, tualeto (vienoje patalpoje su vonia ar atskirai), sandėliuko arba/ ir sieninės spintos, techninės įrangos patalpų (kai jos reikalingos).

Namo statyba šeimai yra itin svarbus įvykis, nes ji dažnai būna tik kartą gyvenime, tad norima ir bandoma apgalvoti menkiausias smulkmenas, numatyti bet kokius ateities pokyčius. Mąstydami apie tokius dalykus, žmonės laužo galvą, ieško to optimalaus sprendimo, kaip sutalpinti šeimą name, kuris šiuo metu lyg ir mažokas, bet vėliau vaikams užaugus ir palikus tėvų namus, netaptų per didelis. Ateitį numatyti išties sunku, o gal ir neverta. Visais gyvenimo laikotarpiais viename name niekada nesijausite patogiai, todėl namas turėtų keistis kartu su jumis. Gyvenant dviese, atsiradus mažosioms atžaloms, joms pradėjus eiti į mokyklą ir galiausiai išsikėlus gyventi kitur – visais šiais etapais šeimos poreikiai be galo skiriasi, todėl rasti vieną būstą visiems gyvenimo atvejams tiesiog neįmanoma.

Parduoti ar pirkti jau pastatytą gyvenamąjį namą pas mus dar nėra labai populiaru, tačiau kylant pragyvenimo lygiui, augant komfortui ir supratimui apie gyvenimo kokybę, tokia nuomonė turėtų keistis. Vakarų šalyse šeimos per gyvenimą pakeičia 6-8 būstus, galbūt panaši praktika ateis ir pas mus. Be abejo, lietuviai, ypač vyresnioji karta, yra sėslesni, labiau prisirišę prie gyvenamosios vietos, jiems namai – tai tvirtovė, už kurios sienų saugu, o kuo tos sienos aukštesnės, tuo geriau. Jaunoji karta – kur kas mobilesnė, laisviau keičia gyvenamąją aplinką ir kartu lengviau prisitaiko naujoje. Kad ir kuriai kategorijai priklausytume, besikurdami naujame būste turėtume atsižvelgti į pasaulines tvarumo tendencijas, t.y. būti vartotojiškai atsakingi, tausoti aplinką, siekti pusiausvyros tarp aukštesnės gyvenimo kokybės ir ekonomiškumo.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.