Koks turėtų būti optimalus gyvenamasis namas?

 (12)
Važiuojant pro individualius gyvenamuosius kvartalus akis vis dar užkliūva už trijų aukštų mūrinių pilaičių, primenančių prieš kelis dešimtmečius vyravusias statybos madas. Šiais laikais žmonės racionalesni, jie skaičiuoja, kiek kainuos namo išlaikymas, todėl dažnai renkasi kuklesnius būstus.
Koks turėtų būti optimalus gyvenamasis namas?
© Shutterstock nuotr.

Yra besistatančių ir iki 80 kv.m. individualius namus, kuriuose patalpos itin kompaktiškos, tačiau ar tai išties ekonomiška, nes mažo namelio vieno kvadratinio metro kaina yra sąlyginai didesnė. Tad kur tas aukso viduriukas? Koks turėtų būti optimalus namo dydis? Kokių patalpų jame reikėtų, kad gyvenimas būtų komfortiškas?

Įdomumo dėlei, pasižvalgius į kitas pasaulio valstybes, didžiausius namus statosi australai ir amerikiečiai, kurių vidutinis namas yra didesnis nei 200 kv. m, Jungtinės Karalystės gyventojai pasižymi mažiausiais gyvenamaisiais namais visoje Europoje – 76 kv. m, o kompaktiškiausiai gyvena Honkonge, čia vidutinis žmonių būstas teužima vos 46 kv. m.

Gyvenamųjų namų dydį lemia kur kas daugiau veiksnių nei tik statybos kaina ar pragyvenimo lygis, didelę reikšmę turi klimatas, populiacija, galų gale, žmonių gyvenimo būdas. Lietuvoje optimalus gyvenamasis namas, priklausomai nuo šeimos dydžio svyruoja nuo 150 iki 250 kv. m. Ankstesniais laikais gyvenamojo namo dydis buvo vienas iš rodiklių, nusakančių žmogaus socialinį statusą – kuo daugiau pinigų, tuo didesnis namas. Šiais laikais iš namo dydžio spręsti apie žmogaus pragyvenimo lygį nebūtų tikslu – egzistuoja nedidukai, bet išmanūs, aukštos energinio efektyvumo klasės namai, kuriuose įdiegtos naujausios technologijos. Šiuolaikinio žmogaus tikslas ne pasirodyti prieš kaimynus, bet savo namuose jaustis komfortiškai, saugiai, sunaudoti kuo mažiau energijos, būti draugišku aplinkai – gyventi tvariai.

Lyginant namą su butu, gali pasirodyti paradoksalu, kad 90 kv.m. ploto gyvenamasis namas laikomas kukliu palyginus su tokios pačios kvadratūros, bet jau prabangiu butu. Tad renkantis gyvenamąjį namą, svarbu neapsigauti dėl šių skaičių. Priešingai nei bute, į namo plotą įsiskaičiuoja ir pagalbinis plotas – koridoriai, tambūras, esant poreikiui, ir garažas, o kur dar laiptinės užimama erdvė. Individualiame gyvenamajame name, turinčiame ir privačią aplinką, reikia numatyti patalpas sklypo tvarkymo rakandams sandėliuoti. Bute pagalbinės patalpos apsiriboja sandėliuku ar sienine spinta, kurios „suvalgo“ nepalyginamai mažiau ploto. Be to, svarbu suprasti, kad nepriklausomai nuo namo dydžio, jame sandėliavimo patalpos užims beveik tiek pat vietos, taigi mažesniame name jos turės santykinai daugiau ploto ir atims brangią erdvę iš gyvenamųjų patalpų.

Pradžioje buvo užsiminta, kad mažo namo 1 kv. m statybos kaina yra sąlyginai didesnė. Taip atsitinka todėl, kad namui, kad ir kokio dydžio jis bebūtų, bus reikalingas ir stogas, ir sienos, ir langai, ir pamatai, ir inžinerinės sistemos. Sakykim, jums bet kuriuo atveju reikės pirkti židinį arba boilerį, tačiau jo kaina, priklausomai nuo įrenginio dydžio svyruoja palyginti nedaug, kita vertus, kai kurie įrenginiai net nepriklauso nuo namo dydžio, jiems kur kas svarbesnis vartotojų skaičius. Kalbant apie medžiagų išeigą, tai pastatyti 80 kv. m ar 160 kv. m. ploto tokio paties aukščio namą, plytų kiekis skirsis tik 1,5 karto. Be abejo, bendroje sumoje mažesnio namo statybos kaina bus mažesnė, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į komforto, gyvenimo kokybės kriterijus. Gyventi susispaudus keturiese sodo tipo namelyje neturėtų būti labai patogu.

Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, kokio dydžio svetainę ar miegamąjį projektuoti, statybos techniniame reglamente „Gyvenamieji pastatai“ yra pateikiami orientaciniai kai kurių patalpų plotai, aukščiai ir kiti matmenys. Pavyzdžiui, vonios kambarys kartu su tualetu neturėtų būti mažesnis nei 4 kv. m, bent vieno kambario plotas turėtų būti 16 kv. m., minimalus gyvenamųjų patalpų aukštis – 2,5 m, o miegamojo plotis turėtų būti ne mažesnis kaip 2,6 m. Taigi, egzistuoja tam tikri standartai, kurių privalu laikytis ir ne tik todėl, kad priešingu atveju, namas neatitiktų reikalavimų, bet ir iš praktinės pusės, kadangi šie orientaciniai dydžiai užtikrina minimalų komfortą. Siekiant geresnės gyvenimo kokybės ir patogumo, patalpos atitinkamai didinamos. Žinoma, namas statomas nebūtinai dėl dydžio, bet ir kai norisi privatumo, erdvės aplink namus. Tačiau jei jau statome, turime laikytis ir tam tikrų taisyklių.

STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ sako, kad name turi būti sudarytos sąlygos poilsiui, miegui, higienai, valgio gaminimui bei kitai, susietai su žmonių bei namo poreikiais, veiklai. Taigi, bendruoju atveju gyvenamasis būstas susideda iš šios paskirties patalpų: kambario, virtuvės arba virtuvės-valgomojo (svetainės), vonios patalpos arba dušinės, tualeto (vienoje patalpoje su vonia ar atskirai), sandėliuko arba/ ir sieninės spintos, techninės įrangos patalpų (kai jos reikalingos).

Namo statyba šeimai yra itin svarbus įvykis, nes ji dažnai būna tik kartą gyvenime, tad norima ir bandoma apgalvoti menkiausias smulkmenas, numatyti bet kokius ateities pokyčius. Mąstydami apie tokius dalykus, žmonės laužo galvą, ieško to optimalaus sprendimo, kaip sutalpinti šeimą name, kuris šiuo metu lyg ir mažokas, bet vėliau vaikams užaugus ir palikus tėvų namus, netaptų per didelis. Ateitį numatyti išties sunku, o gal ir neverta. Visais gyvenimo laikotarpiais viename name niekada nesijausite patogiai, todėl namas turėtų keistis kartu su jumis. Gyvenant dviese, atsiradus mažosioms atžaloms, joms pradėjus eiti į mokyklą ir galiausiai išsikėlus gyventi kitur – visais šiais etapais šeimos poreikiai be galo skiriasi, todėl rasti vieną būstą visiems gyvenimo atvejams tiesiog neįmanoma.

Parduoti ar pirkti jau pastatytą gyvenamąjį namą pas mus dar nėra labai populiaru, tačiau kylant pragyvenimo lygiui, augant komfortui ir supratimui apie gyvenimo kokybę, tokia nuomonė turėtų keistis. Vakarų šalyse šeimos per gyvenimą pakeičia 6-8 būstus, galbūt panaši praktika ateis ir pas mus. Be abejo, lietuviai, ypač vyresnioji karta, yra sėslesni, labiau prisirišę prie gyvenamosios vietos, jiems namai – tai tvirtovė, už kurios sienų saugu, o kuo tos sienos aukštesnės, tuo geriau. Jaunoji karta – kur kas mobilesnė, laisviau keičia gyvenamąją aplinką ir kartu lengviau prisitaiko naujoje. Kad ir kuriai kategorijai priklausytume, besikurdami naujame būste turėtume atsižvelgti į pasaulines tvarumo tendencijas, t.y. būti vartotojiškai atsakingi, tausoti aplinką, siekti pusiausvyros tarp aukštesnės gyvenimo kokybės ir ekonomiškumo.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ekspertas pataria: kodėl verta dairytis namo žiemą?

Būsto pirkimas – svarbus, apgalvotas ir įvairiais kriterijais paremtas žingsnis. Vieni vadovaujasi emocijomis, kiti šaltu protu, treti – pasitelkia profesionalų pagalbą. Tačiau į ką svarbiausia atkreipti dėmesį? Kokie rodikliai gali nulemti sėkmingą sandorį ir kodėl vis tik žiemą perkamas būstas pasiteisina bei atskleidžia perkamo objekto privalumus ir trūkumus?

Esminiai patarimai, kaip išsirinkti jums tinkamiausią rangovą (1)

Individualaus namo arba buto įrengimas – jaudinantis procesas, kuris paprastai suteikia platų spektrą emocijų (nuo nerimą keliančios įtampos iki nuoširdaus džiugesio). Kad darbų metu patirtumėte kuo mažiau neigiamų emocijų ir galėtumėte džiaugtis svajones atitinkančiu rezultatu, labai svarbu tinkamai pasirinkti žmones su kuriais bendradarbiausite. Pristatome esminius patarimus, kurie padės išsirinkti jums tinkamiausią rangovą.

Statyba bendro naudojimo sklype – tik su bendraturčių pritarimu

Žemės sklypo bendraturčiai, norėdami racionaliai išnaudoti jiems priklausantį žemės sklypą ir išvengti galimų tarpusavio ginčų, turi galimybę nustatyti sklypo naudojimo tvarką, aiškias jo dalių ribas.

Namas vos per penkias savaites (16)

Nekantraujančioms įsikraustyti į naują namą šeimoms gamintojai siūlo rinktis modulinius namus. Tokie namai ne tik greitai pastatomi, bet ir nesunkiai pritaikomi prie kintančių šeimos poreikių. Pavyzdžiui, įsikrausčius jaunai šeimai, tiks mažesnis namas, o jau susilaukus vaikų, nereikės pirkti erdvesnio būsto – užteks pristatyti papildomą modulį.

Kokius „namų darbus“ reikia atlikti prieš renkantis pirmą būstą?

Nors pirmojo būsto ieškantys pirkėjai noriai žvilgčioja į naujos statybos daugiabučius, tačiau dalį jų atbaido ką tik iškilusius pastatus apipynę įvairūs mitai. Dažniausiai pasitaikantis jų – ką tik pastatytame name dar nesimato visų statybinių defektų. Todėl esą patikimiau rinktis bent kelių metų senumo butus, kuriuose tokių nemalonių staigmenų galima išvengti. Projektuotojai tokį požiūrį vadina nepagrįstu ir atkerta, kad statybų darbus atlikus atmestinai, brokas matyti iš karto.

Sužinokite, kodėl pirkti butą neįregistruotame name – rizikinga

Pastaruoju metu vis sulaukiama gyventojų paklausimų, ar nėra rizikinga pirkti butą naujai pastatytame, bet Nekilnojamojo turto registre (NTR) dar neįregistruotame daugiabučiame name, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Ko reikia statant ir įteisinant pastogę automobiliui arba malkoms (1)

Kokių dokumentų reikia statant ir įteisinant pastogę automobiliui ar malkoms, klausia portalo skaitytojas. Jis teigė norintis statyti pastogę prie kotedžo Vilniuje.

Misija – naujas būstas: kaip išsirinkti?

Naujo būsto paieška daugeliui – ištisas klausimų sau maratonas. Kuriame rajone geriau kurtis, rinktis senos ar naujos statybos daugiabutį, pagaliau, kaip išvengti greito įsigyto turto nuvertėjimo? Nerandant atsakymų į šiuos esminius klausimus naujų namų paieška gali užsitęsti, todėl ekspertai pataria aiškiai susidėlioti prioritetus arba, kitaip tariant, atlikti „namų darbus“.

Kaip parduoti sklypą, namo projektą ir statybą leidžiančius dokumentus

Į redakciją kreipėsi skaitytoja, klausdama, kaip organizuoti žemės sklypo, namo projekto ir statybos leidimų pardavimą, kad naujam savininkui vėliau nekiltų bėdų nei statant namą, nei vykdant statybos užbaigimo procedūras.

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš renkantis būstą

Per paskutinius penkerius metus Lietuvoje kas mėnesį parduodama beveik po 3,3 tūkstančio įvairių būstų – naujų ir senesnės statybos butų, individualių namų, kotedžų – ir šis skaičius nuo 2012 m. pradžios išaugo daugiau nei 40 proc. Pavyzdžiui, šiais metais kas mėnesį parduodama po 3 652 būstus, o vien naujų butų per devynis šių metų mėnesius Vilniuje ir Kaune parduota beveik 3 300.