Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.
© Shutterstock

Anksčiau visiems pastatams, statomiems pagal pasyvaus namo standartą, galiojo pagrindinis kriterijus pastato energijos šildymo ir vėdinimo suvartojimas privalėjo neviršyti 15 kilovatvalandžių į kvadratinį metrą per metus (kWh/m2 ) bei pirminės energijos suvartojimas negalėjo būti didesnis kaip 120 kWh/m2 per metus. Tai reiškia, kad ir pastatui statomam piečiau esančiose valstybėse, kur klimatas švelnesnis ir palankesnis, ir atšiauraus oro sąlygų veikiamose šalyse projektuojamiems pastatams buvo taikomi vienodi reikalavimai. Nuo 2016-ųjų metų pasyvaus namo standarto globėjas Pasyvaus namo institutas įvedė esminį pokytį pasyvaus namo standartu projektuojamų pastatų vertinimo kriterijuose ir suskirstė pastatus į kategorijas priklausančias nuo atsinaujinančios pirminės energijos suvartojimo, atsižvelgiant į klimato juostą, kurioje tas pastatas yra statomas.

Pasyvių namų eros pradžia Lietuvoje

Kaip rašoma pranešime spaudai, būtent dėl anksčiau taikyto vienodo 15KWh reikalavimo pasyvių pastatų statybos standartas nebuvo populiarus Lietuvoje. Pasyvaus namo standartą atitinkančių sertifikuotų pastatų registruota vos keletas. Pasiekti nustatytą energijos suvartojimo ribą tam tikromis sąlygomis buvo įmanoma, tačiau nebuvo ekonomiškai racionalu. Specialistų teigimu, atsižvelgiant į mūsų klimatinę zoną bei statybos kaštų ir kokybės santykį, optimalus energijos metinis suvartojimo santykis yra 22 - 30 kilovatvalandžių į kvadratinį metrą.

Dabartiniai įvesti kriterijai pasyvaus namo standartą pavertė priimtinesniu ir patrauklesniu vartotojams. Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis sako, kad nauji pasyvaus namo kriterijai turės teigiamos įtakos šio standarto plėtrai Lietuvoje: „Atsirado „Low Energy“ standartas, kurį savo laiku vadinome „lietuvišku pasyviuoju standartu“, kuris tikrai yra įgyvendinamas visiems – 30 kWh/m2 /metus, gyvenantiems mūsų klimato zonoje. Reikalavimai ne tokie griežti, bet kokybė lieka tokia pati aukšta. Pagrindinė nauda vartotojui – kokybė už prieinamą kainą. Nebėra priežasties rinktis kitą statybos standartą, nes pasyvus namas tai komfortiškas, ekonomiškas ir tvarus būstas“.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?
© Shutterstock

Racionalus kainos ir kokybės santykis

Energiškai efektyvių pastatų projektuotojas, architektas Rimvydas Adomaitis, jau kuris laikas projektuoja energiškai efektyvius namus ir sako, kad šie pokyčiai yra į naudą visiems: „Pasyvaus namo institutas prisitaiko prie intensyviai besikeičiančios atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo situacijos. Tai natūralus perversmas, o pagrindinę naudą šioje situacijoje laimi vartotojas. Projektuojant, statant ir sertifikuojant namą pagal naująją tvarką iš anksto yra įvertinamos visos investicijos.“

Architektas, suprojektavęs ne vieną pasyvų namą, vardija šio standarto pagrindinius privalumus: maža statybos kaina, minimalios eksploatacijos išlaidos bei nepriekaištingos higienos ir komforto sąlygos. „Namas – tai ne plytų ir vamzdžių krūva, tai yra žymiai daugiau. Žmogus, statydamas namą, žengia didelį žingsnį. Tai galimybė pakeisti, pagerinti, patobulinti ir praplėsti savo galimybes, todėl manau, kad tokius namus turėtų ženklinti tobula funkcija, individualumas, darna su aplinka ir statytojo pamatuotomis galimybėmis“ - komentuoja R. Adomaitis.

Panašu, kad architektų nuomonė šiuo klausimu vieninga. Projektuotojas Mindaugas Dagys sako, kad kiekvienas projektas yra individualus ir standarto skirstymas klimatinėmis zonomis leis siekti maksimaliai gero rezultato, tinkančio konkrečios šalies oro sąlygoms, tradicijoms ir galimybėms: „Šie pokyčiai atvėrė dar daugiau perspektyvų mums kaip projektuotojams. Pasyvaus namo standartą renkasi privatūs statytojai, tuo tarpu projektų vystytojai jau turi galimybę rinktis „Passive House Low Energy“ standartą. Sprendimai priimami apsvarstant ekonominę ir finansinę naudą. Architektūros bei statybų sprendimai taip pat turėjo įtakos pokyčiams, kurie turėtų padėti klientams siekti ir įgyvendinti norimus kriterijus. “ - sako M. Dagys.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada galima įstiklinti daugiabučio balkoną?

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.