Ko reikia nepamiršti perkant namus?

 (1)
Poreikį gyventi nuosavame būste neretai lemia ne finansiniai motyvai, o gyvenimo pokyčiai: vedybos, gimę vaikai, darbas naujoje vietoje ir pan. Tačiau finansų trūkumas riboja galimybes patenkinti šį poreikį. Kita vertus, šiandien, kai komercinė bankininkystė Lietuvoje gerai išvystyta, galimybių turime daugiau negu, pavyzdžiui, mūsų tėvai prieš tris dešimtmečius. Galime pasiimti paskolą, nusipirkti būstą, jame gyventi ir pamažu paskolą grąžinti. Kaip rodo statistiniai duomenys, pernai Lietuvoje apytikriai taip gyveno viena iš dvylikos šeimų, arba tiksliau - namų ūkių. Vis dėlto ketinant pirkti būstą už skolintas lėšas reikėtų turėti mintyje, kad vis tiek reikia sukaupti lėšų pradinei įmokai, įsigyjamas būstas turės atitikti tam tikrus reikalavimus, be to, teks ilgai gyventi grąžinant paskolą.
Ko reikia nepamiršti perkant namus?
© Fotolia nuotr.

Pradinė įmoka sumažina riziką

Paskolos teikėjas reikalaus, kad dalį perkamo būsto kainos būsto pirkėjas iš karto sumokėtų iš savų lėšų. Kaupdamas lėšas pradinei įmokai, būsimas būsto pirkėjas išmoksta, įpranta taupyti, dalies pajamų neišleisti vartojimo reikmėms, geriau suvokia savo galimybes. Dėl to pradiniam įnašui kitų žmonių, pavyzdžiui, tėvų padovanoti pinigai gali tapti meškos paslauga. Kita vertus, sumokėjus pradinį įnašą sumažėja rizika, kad, rinkoje nukritus būsto kainoms, paskola taps didesnė už užstato vertę. Juk tokiu atveju, sumažėjus asmens pajamoms ir nebeišgalint mokėti paskolos, žmogus gali likti ir be būsto, ir dar su skola. Paskutinių metų SEB banko statistika rodo, kad jaunų – iki 35 metų – žmonių sąskaitose lėšos kaupiamos gana sparčiai. Ko gero, dalis jų ir numatyta šiam tikslui.

Kas gali slėptis po tapetais

Ieškant tinkamo būsto, svarbu atkreipti dėmesį į teisinius apribojimus, pvz., ar turtas nėra areštuotas, ar nėra suvaržytos kitos disponavimo juo teisės , ar nėra servituto – kitų asmenų išliekančių teisių naudotis tuo turtu, jei jį įsigytume. Tikriausiai šie apribojimai nepatiks ir netiks paskolos davėjui. Dėl to prieš sukertant rankomis su būsto pardavėju verta gauti Registrų centro pažymėjimą, kuriame būna nurodyti tokie apribojimai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į nurodytą būsto paskirtį: ar tai gyvenamosios paskirties, ar poilsio, o gal komercinės paskirties turtas. Nuo to priklauso ir tolesnis patalpų naudojimo apribojimas, ir turto apmokestinimo ypatumai, ir paskolos sąlygos.

Jei būstas dar tik popieriuje, reikia papildomų atsargumo priemonių

Nors dabar dar nepastatyti būstai perkami ne taip dažnai kaip anksčiau, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ką daryti perkant būstą, kuris dar nepastatytas, o tik nupieštas popieriaus lape. Svarbu įdėmiai skaityti pirkimo ir pardavimo sutartis, žiūrėti, kokias garantijas numato statytojas, kas nutiks, jei namas nebus pastatytas, kaip kis kaina, jei kis buto plotas, ir pan. Nepakenktų tokiu atveju pasikonsultuoti ir su teisininku, geriau išmanančiu tokių sutarčių keliamas grėsmes ir žinančiu būdus nuo jų apsisaugoti.

O grėsmių būna įvairių. Pavyzdžiui, jei pirkėjas jau bus sumokėjęs pardavėjui dalį pinigų ar rankpinigius, bet statytojui kas nors sukliudys pastatyti ar užbaigti statyti namą, arba jei pirkėjas vis tik negaus paskolos, nes pasikeitė jo finansinės aplinkybės, iki tol sumokėti pinigai gali būti prarasti. Jei namas dar neužbaigtas ar nesutvarkyta aplinka, o statytojas nebevykdo ar nebegali vykdyti savo įsipareigojimų, praktika rodo, kad susitarti su kitais namo gyventojais susitvarkyti savo lėšomis labai sunku, o pagal paskolos sutartį paskolos gavėjas prisiima pareigą nurodytu laiku sutvarkyti užbaigto būsto įkeitimo dokumentus.

Būsto kaina turi būti pagal kišenę

Skolinamės svetimus, atiduodame savus pinigus. Todėl reikėtų žinoti ne tik tai, kiek bankas gali paskolinti, bet ir tai, kiek galėsime mokėti atsižvelgę į savo įprastą gyvenimo būdą, vartojimo išlaidas ir pan. Visų paskolų įmokos neturėtų viršyti 40 proc. šeimos pajamų, kad likusių lėšų užtektų pragyventi. Ir ne vieną mėnesį, ne vienus ir ne dvejus metus.

Neretai žmonės mano: „Ekonomika auga, atlyginimai, auga, nekilnojamojo turto kainos didėja, todėl paskolos, kuri nedidėja, našta kuo toliau, tuo labiau turi mažėti“. Vis tik artimiausius metus ekonomistai spartaus ekonomikos, atlyginimų ir nekilnojamojo turto kainų augimo neprognozuoja. Todėl smarkiai save suvaržius, kad tik būtų galima pasiskolinti daugiau, taip gyventi ne vienus metus nebus saldu.

Reikia susitaikyti iš anksto su ta mintimi, kad paskola taps nematomu, bet nuolat apie negrąžintą skolą primenančiu šeimos nariu. Visgi ilgametė pasaulinė statistika rodo, kad sunkiausi būna pirmi aštuoneri paskolos grąžinimo metai.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.