Klausia skaitytojas: bute pertvarkysiu balkoną ir išplanavimą, ką turėčiau žinoti?

 (5)
Sulaukėme skaitytojo klausimo: Ketinu daryti kapitalinį remontą bute, šiek tiek perplanuoti savo gyvenamąjį plotą ir įsirengti papildomą patalpą balkone – įstiklinti plastikiniais langais ir apšiltinti. Noriu paklausti, kokia šiuo atveju tvarka su leidimais. Jei teisingai suprantu, balkonui greičiausiai reikės leidimo iš savivaldybės, tačiau kaip su buto vidumi?
<span style="color: #ff9f40;">Klausia skaitytojas:</span> bute pertvarkysiu balkoną ir išplanavimą, ką turėčiau žinoti?
© Shutterstock nuotr.

Į klausimą atsako Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Vida Aliukonienė.

Kai daugiabučiame name numatoma išgriauti dalį vidinių sienų ar išorinės sienos, pvz., kambarį nuo balkono skiriančios sienos, dalį, pirmiausiai reikia išsiaiškinti, kokia šios sienos paskirtis – ar ji tik atitvarinė, ar laikančioji. Pradinę informaciją apie atskirų statybinių konstrukcijų, kurias ruošiamasi pertvarkyti, paskirtį ir bendrą pastato techninę būklę gyventojas gali gauti iš privalomąją namo techninę priežiūrą vykdančio specialisto – namo administratoriaus atstovo ar bendrijos šioms funkcijoms vykdyti samdomo statinio techninio prižiūrėtojo. Į šį klausimą, be abejo, atsakytų ir projektuotojai, susipažinę su konkretaus namo projektu.

Laikančiosios konstrukcijos yra pastato bendrojo naudojimo objektai. Pagal Civilinį kodeksą bet kokiems veiksmams, darantiems įtaką pastato bendrojo naudojimo objektams, reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka gautas namo daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas. Duodami sutikimą, gyventojai turėtų prašyti parodyti specialistų parengtą projektą.

Daugiabučio namo kapitalinio remonto atveju turi būti parengtas kapitalinio remonto projektas. Galimybė bute išardyti sieną ar jos dalį priklauso nuo konkretaus pastato konstrukcinės schemos, jo techninės būklės. Projekte turi būti įvertintos kitose pastato dalyse jau pertvarkytos konstrukcijos, planuojamų atlikti darbų galima įtaka konstrukcijų laikomajai galiai ir pastato pastovumui. Kai kuriais atvejais projektą rengti būtų tikslinga tik atlikus statinio bendrąją ar dalinę ekspertizę. O jei namas priskirtinas ypatingų statinių kategorijai, visada privaloma kapitalinio remonto projekto ekspertizė. Namo gyventojai, tik matydami už laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo sprendinius atsakomybę prisiėmusių projektuotojų pasirašytą projektą, turėtų apsispręsti, ar duoti sutikimą atlikti jame numatytus darbus. Kadangi Jūsų nurodytu atveju padidės ir buto šildomas plotas, gyventojai, būdami apie tai informuoti, galės pasidomėti, ar šilumos sąnaudos bute atitinkamai perskaičiuotos.

Rašytinio pritarimo privalomumas, kai remonto darbais keičiama pastato išvaizda, priklauso nuo pastato paskirties, jo kategorijos pagal techninius parametrus, vietovės, kurioje pastatas yra, ir suplanuotų statybos darbų priskyrimo kapitaliniam ar paprastajam remontui.

Rašytinis pritarimas privalomas:

- kapitalinio remonto projektui – atliekant kultūros paveldo statinio kapitalinį remontą (taip pat ir tuo atveju, kai nekeičiama pastato išvaizda), ypatingo ar neypatingo statinio – daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato kapitalinį remontą mieste (daugiau kaip 3000 gyventojų turinti gyvenamoji vietovė), konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje (toliau visos šios teritorijos kartu – saugoma teritorija);
- kapitalinio remonto aprašui – atliekant II grupės nesudėtingo statinio – visuomeninės paskirties pastato kapitalinį remontą mieste ar saugomoje teritorijoje;
paprastojo remonto aprašui – atliekant kultūros paveldo statinio paprastąjį remontą, daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato, išskyrus I grupės nesudėtingo pastato, paprastąjį remontą mieste ar saugomoje teritorijoje.

Išimtys taikomos tik tada, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti, ir kai keičiamos laikančiąsias savybes praradusios pavienės konstrukcijos, nesusilpninant ir nepašalinant kitų laikančiųjų konstrukcijų.

Kapitalinio remonto projektas, aprašas ar paprastojo remonto aprašas rengiami statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nustatyta tvarka. Paprastojo remonto (kai nepertvarkomos pastato laikančiosios konstrukcijos) aprašą, kurį sudaro aiškinamasis raštas, esamo pastato fasado ir (ar) šlaitinio stogo spalvotos nuotraukos bei numatoma statinio išorės vizualizacija (spalvotos nuotraukos, brėžiniai ar kita), gali pasirengti pats statytojas. Kapitalinio remonto atveju projektą parengti turi atitinkamos kvalifikacijos projektuotojai.

Kai mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje esančio daugiabučio namo kapitalinio remonto metu atliekami darbai, kuriais keičiama pastato išvaizda (pvz., balkonų įstiklinimas), tuomet be daugumos gyventojų sutikimo, kapitalinio remonto projekto dar privaloma gauti ir įgalioto savivaldybės tarnautojo rašytinį pritarimą šiam projektui.

Neypatingo statinio (ne didesnio kaip 2000 kv. m bendrojo ploto ir ne aukštesnis kaip 20 m pastatas) kapitalinio remonto darbams turi vadovauti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis statybos inžinierius, o ypatingo – tik nustatyta tvarka atestuotas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.