Keičiant patalpų paskirtį pažeidimų neišvengiama

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) yra gavusi ne vieną pranešimą apie statomą ar jau pastatytą statinį, kurio naudojimo paskirtis kelia įtarimų. Viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija paskatino pareigūnus domėtis, ar neklaidinama visuomenė, kai, pavyzdžiui, komercinės paskirties pastate sostinėje siūloma įsigyti gyvenamąsias patalpas – ar tokių statinių statyba nepažeidžia viešojo intereso.
© Shutterstock nuotr.

Š. m. lapkritį gavę Generalinės prokuratūros prašymą patikrinti atitinkamų Vilniaus mieste esančių statinių atitiktį statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, VTPSI pareigūnai nustatė įvairių pažeidimų. Neatsižvelgta į daugelį taikytinų teisės aktų nuostatų, pažeisti tam tikros paskirties pastatų projektavimo principai. VTPSI nuomone, šių pažeidimų pobūdis nesudaro pagrindo kreiptis į teismą dėl statinių nugriovimo, bet trūkumus ištaisyti būtina. Pasiūlyta ir atitinkamai įvertinti pažeidimus padariusių asmenų veiklą.

Peržiūrėjus IS „Infostatyba“ esančius duomenis, archyve saugomus teritorijų planavimo dokumentus ir įvertinus projektų vadovų ir statytojų paaiškinimus, išvados nevienareikšmės. Dauguma nurodytų pastatų suprojektuoti kaip mišraus naudojimo tipo viešbučių paskirties pastatai. Pagal projektus tai svečių ar poilsio namai, viešbučiai, kuriuose numatytos ir negyvenamosios (daugiau kaip 50 proc. bendrojo ploto), ir gyvenamosios paskirties patalpos. Prie didžiosios dalies šių namų suprojektuotos vaikų žaidimo aikštelės, automobilių stovėjimo vietos, tačiau kai kurių objektų projektuose jų skaičius nėra pakankamas. Surašyti privalomieji nurodymai pataisyti projektus pagal reglamentų reikalavimus. Nustatyta, kad vieno iš Vilniaus miesto mero rašte nurodytų objektų statybą leidžiantis dokumentas (SLD) išduotas neteisėtai, dar vieno SLD teisėtumas tikrinamas. Dėl statybos objekto Sausio 13-osios g. 2 byla pagal VTPSI ieškinį jau nagrinėjama teisme.

Keičiant patalpų paskirtį pažeidimų neišvengiama
© DELFI

Projektų trūkumai verčia atsigręžti į problemos ištakas – projektuotojus, kurie paklusdami užsakovų norams, statinio projekte numato daugiau nei leistina gyvenamųjų patalpų. Statybos metu svečių namų numeriai nesunkiai pakeičiami į atskiras patalpų grupes, kurios parduodamos kaip butai ar būstai. Tokiu būdu pažeidžiami Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai, nes „užslėpti“ daugiabučiai projektuojami miesto vietose, kur tokios paskirties arba tokio intensyvumo gyvenamosios paskirties pastatų statyba negalima. Šiais veiksmais daroma žala statybų rinkai, kadangi nesąžiningi statytojai įgyja pranašumą prieš sąžiningus. Taip pat ne visada sukuriama tokiems pastatams naudoti reikalinga infrastruktūra, dėl to kyla problemų ateityje, o jų sprendimo kaštai perkeliami savivaldybėms ir visiems mokesčių mokėtojams. Todėl VTPSI kreipėsi į atestavimo komisijas, kurios turėtų įvertinti šiuos projektus parengusių statinio projekto vadovų veiksmų teisėtumą.

Nuošalyje nebus palikta ir savivaldybės administracija, išdavusi objekto J. Bobrovskio g. 11 SLD (neteisėtai pakeista pastato paskirtis), – jai teks atsakovo statusas teismuose. Generalinės prokuratūros paprašyta įvertinti, ar minėtą projektą rengusių ir įgyvendinančių asmenų veiksmai neturi baudžiamojo nusižengimo požymių. Gavus informacijos, kad ir kituose pastatuose yra neteisėtai keičiama patalpų paskirtis, apie tai nedelsiant bus informuojamos teisėsaugos institucijos. Vilniaus miesto savivaldybės vadovybei taip pat pasiūlyta įvertinti SLD išdavusių valstybės tarnautojų veiksmus.

Statybos įstatymas apibrėžia, kad patalpų paskirties keitimui užbaigtame statyti pastate turi raštu pritarti savivaldybės administracija. Šiai institucijai pavesta vykdyti ir statinių naudojimo priežiūrą, taikyti administracinę atsakomybę už pažeidimus, tarp jų – ir už pastato (patalpų) naudojimą ne pagal paskirtį. Tačiau kitais teisės aktais nedraudžiama deklaruoti gyvenamąją vietą ir negyvenamuosiuose pastatuose, tuo pačiu atleidžiant nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Toks teisinis reglamentavimas iš esmės prieštarauja teritorijų planavimo principams ir darnios plėtros siekiams. Dėl šios priežasties VTPSI artimiausiu metu teiks pasiūlymus, kaip jį tobulinti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.