Keičiant patalpų paskirtį pažeidimų neišvengiama

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) yra gavusi ne vieną pranešimą apie statomą ar jau pastatytą statinį, kurio naudojimo paskirtis kelia įtarimų. Viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija paskatino pareigūnus domėtis, ar neklaidinama visuomenė, kai, pavyzdžiui, komercinės paskirties pastate sostinėje siūloma įsigyti gyvenamąsias patalpas – ar tokių statinių statyba nepažeidžia viešojo intereso.
© Shutterstock nuotr.

Š. m. lapkritį gavę Generalinės prokuratūros prašymą patikrinti atitinkamų Vilniaus mieste esančių statinių atitiktį statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, VTPSI pareigūnai nustatė įvairių pažeidimų. Neatsižvelgta į daugelį taikytinų teisės aktų nuostatų, pažeisti tam tikros paskirties pastatų projektavimo principai. VTPSI nuomone, šių pažeidimų pobūdis nesudaro pagrindo kreiptis į teismą dėl statinių nugriovimo, bet trūkumus ištaisyti būtina. Pasiūlyta ir atitinkamai įvertinti pažeidimus padariusių asmenų veiklą.

Peržiūrėjus IS „Infostatyba“ esančius duomenis, archyve saugomus teritorijų planavimo dokumentus ir įvertinus projektų vadovų ir statytojų paaiškinimus, išvados nevienareikšmės. Dauguma nurodytų pastatų suprojektuoti kaip mišraus naudojimo tipo viešbučių paskirties pastatai. Pagal projektus tai svečių ar poilsio namai, viešbučiai, kuriuose numatytos ir negyvenamosios (daugiau kaip 50 proc. bendrojo ploto), ir gyvenamosios paskirties patalpos. Prie didžiosios dalies šių namų suprojektuotos vaikų žaidimo aikštelės, automobilių stovėjimo vietos, tačiau kai kurių objektų projektuose jų skaičius nėra pakankamas. Surašyti privalomieji nurodymai pataisyti projektus pagal reglamentų reikalavimus. Nustatyta, kad vieno iš Vilniaus miesto mero rašte nurodytų objektų statybą leidžiantis dokumentas (SLD) išduotas neteisėtai, dar vieno SLD teisėtumas tikrinamas. Dėl statybos objekto Sausio 13-osios g. 2 byla pagal VTPSI ieškinį jau nagrinėjama teisme.

Keičiant patalpų paskirtį pažeidimų neišvengiama
© DELFI

Projektų trūkumai verčia atsigręžti į problemos ištakas – projektuotojus, kurie paklusdami užsakovų norams, statinio projekte numato daugiau nei leistina gyvenamųjų patalpų. Statybos metu svečių namų numeriai nesunkiai pakeičiami į atskiras patalpų grupes, kurios parduodamos kaip butai ar būstai. Tokiu būdu pažeidžiami Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai, nes „užslėpti“ daugiabučiai projektuojami miesto vietose, kur tokios paskirties arba tokio intensyvumo gyvenamosios paskirties pastatų statyba negalima. Šiais veiksmais daroma žala statybų rinkai, kadangi nesąžiningi statytojai įgyja pranašumą prieš sąžiningus. Taip pat ne visada sukuriama tokiems pastatams naudoti reikalinga infrastruktūra, dėl to kyla problemų ateityje, o jų sprendimo kaštai perkeliami savivaldybėms ir visiems mokesčių mokėtojams. Todėl VTPSI kreipėsi į atestavimo komisijas, kurios turėtų įvertinti šiuos projektus parengusių statinio projekto vadovų veiksmų teisėtumą.

Nuošalyje nebus palikta ir savivaldybės administracija, išdavusi objekto J. Bobrovskio g. 11 SLD (neteisėtai pakeista pastato paskirtis), – jai teks atsakovo statusas teismuose. Generalinės prokuratūros paprašyta įvertinti, ar minėtą projektą rengusių ir įgyvendinančių asmenų veiksmai neturi baudžiamojo nusižengimo požymių. Gavus informacijos, kad ir kituose pastatuose yra neteisėtai keičiama patalpų paskirtis, apie tai nedelsiant bus informuojamos teisėsaugos institucijos. Vilniaus miesto savivaldybės vadovybei taip pat pasiūlyta įvertinti SLD išdavusių valstybės tarnautojų veiksmus.

Statybos įstatymas apibrėžia, kad patalpų paskirties keitimui užbaigtame statyti pastate turi raštu pritarti savivaldybės administracija. Šiai institucijai pavesta vykdyti ir statinių naudojimo priežiūrą, taikyti administracinę atsakomybę už pažeidimus, tarp jų – ir už pastato (patalpų) naudojimą ne pagal paskirtį. Tačiau kitais teisės aktais nedraudžiama deklaruoti gyvenamąją vietą ir negyvenamuosiuose pastatuose, tuo pačiu atleidžiant nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Toks teisinis reglamentavimas iš esmės prieštarauja teritorijų planavimo principams ir darnios plėtros siekiams. Dėl šios priežasties VTPSI artimiausiu metu teiks pasiūlymus, kaip jį tobulinti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ar galima gyventi name, neturint statybos užbaigimo dokumento? (11)

Skaitytojas klausia, ar galima apsigyventi name, kuriame jau yra tvarkinga elektra, šildymas ir kanalizacija, bet dar nėra deklaracijos apie statybos užbaigimą.

Ar pagal ūkininko sodybos projektą statomam vasarnamiui reikalingas statybos leidimas? (22)

Skaitytojas teiraujasi apie leidimus, kurie yra reikalingi statant poilsio paskirties namą, vasarnamį ir pirtį pagal ūkininko sodybos projektą Molėtų rajone. Statinys, kurį norėtų statyti paklausėjas, bus iki 80 kv. m ploto.

Tęsiate statybas po žiemos: 5 dalykai, kuriuos turite iš karto padaryti (3)

Atėjus pavasariui ir vėl pasirodžius saulutei, atgyja statybvietės. Nors šiuolaikinės technologijos leidžia statybas tęsti ir žiemą, tačiau visi sutinka – pavasarį tai daryti yra ir komfortabiliau, ir šilčiau. Prieš kimbant į darbus ir darant tolimesnius darbus, reikėtų įvertinti žiemos padarinius pastatui, kad netektų taisyti pažeidimų, kuomet statybos jau įsibėgėjusios ar dar blogiau – pabaigus statinį ir jaukiai apsigyvenus.

Šiuolaikinio vilniečio būstas: koks jis? (2)

Vilniuje neblėstant naujų butų ir kotedžų paklausai, toliau auga konkurencija tarp nekilnojamojo turto vystytojų. Jei prieš 10 ar 15 metų lietuvius buvo galima suvilioti tiesiog naujos statybos daugiabučiais, šiuolaikiniai pirkėjai kur kas reiklesni ir žvalgosi įvairių pridėtinių verčių. Šiandien patraukli gyvenvietė jau neįsivaizduojama be išvystytos infrastruktūros ir įvairių viešąsias erdves puošiančių elementų, o nekilnojamojo turto plėtotojai ieško sprendimų, kaip būsimiems gyventojams užtikrinti ne tik aukštą būsto kokybę, bet ir kuo daugiau privatumo.

Ar apsaugos NT pirkėjus nauji reikalavimai statytojams (1)

Šiuo metu suaktyvėjęs nekilnojamojo turto ir statybų sektorius nori nenori verčia prisiminti 2008-uosius, kuomet beprotiškus statybos tempus ir kainas pakeitė griūtis, o po kelių metų – ir nekilnojamojo turto (NT) pirkėjų skundai dėl iškilusio broko. Deja, žodžiai tik ir likdavo žodžiais – sprogęs NT burbulas išretino vystytojų gretas, todėl kam adresuoti teisėtus skundus tiesiog nebuvo. Kai vėl pradedama kalbėti apie kaistančią NT rinką, Tomas Nenartavičius, bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius, sako, kad verta pasvarstyti, ar esame geriau pasiruošę nei prieš dešimtmetį.

Moliniai namai: pliusai bei minusai (83)

Molis – nebrangi, gamybinę energiją tausojanti medžiaga. Nors Lietuvoje molio išteklių yra nemažai, namų statyboje ši ekologiška medžiaga kol kas yra naudojama nedažnai. Taigi kokie yra molinių namų pliusai bei minusai?

Reikalavimai, kurių būtina laikytis statant atraminę sienutę

Dažnai ruošdami statybvietę ar tvarkydami savo sklypą gyventojai keičia esamą reljefą. Statant įvairios paskirties statinius šlaituose, ruošiant statybos aikštelę kartais nukasamas gana storas grunto sluoksnis arba užpilamas atvežtinis gruntas. Gretimi sklypai ar jų dalys lieka gerokai aukščiau ar žemiau tvarkomo sklypo. Vienu atveju kaimynai nuogąstauja, kad jų statiniai ar gruntas gali atsidurti žemesnio reljefo sklype, kitu – kad nuslinkus užpiltam gruntui bus padaryta žala jų nuosavybei. Nuo tokių pavojų gali apsaugoti atraminė sienutė, įrengta laikantis šiam inžineriniam statiniui taikomų reikalavimų.

5 klaidos, kurių reikia vengti statant savo pirmą namą (12)

Pirmojo namo statyba – itin svarbus žingsnis, kuris žmogaus gyvenime reprezentuoja jo ryžtą ir brandą. Šis procesas, kurio metu vaizduotėje sukurtam svajonių namui suteikiamas fizinis pavidalas, yra kupinas iššūkių bei sprendimų priėmimo. Paprastai pradėdami statyti namą žmonės gerai žino, ko nori ir kokio tikisi galutinio tikslo, tačiau pamiršta labiau įsigilinti į tai, ko nenori ir ko jiems nereikia. Pristatome 5 dažnai daromos klaidas žmonių, kurie užsiima savo pirmojo namo statyba.

Turite tai žinoti, jei statote namą iki 300 kv.m (4)

Vienbutį gyvenamąjį namą planuojantis statyti asmuo dažnai sprendžia dilemą – statybos darbus patikėti profesionalams ar juos vykdyti savo jėgomis. Statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo darbo jėgą, vadinamas statyba ūkio būdu. Pasirinkęs šį statybos būdą savininkas prisiima ne tik statytojo, bet ir rangovo pareigas.

4 dalykai, kurių neįvertina besirenkantieji būstą (3)

Vaiko kambaryje per tamsu, svetainėje netelpa pagrindinis akcentas – sofa-lova, o virtuvėje stalas užima daugiau vietos, nei planavote. Tai situacijos, su kuriomis dažnai susiduria naujakuriai.

Turite tai žinoti, jei šiemet statysite nesudėtingą namą (9)

Pagal naująjį Statybos įstatymą ir jo nuostatas detalizuojančius statybos techninius reglamentus prievolė gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) nuo šių metų taikoma statant ir nedidelį gyvenamąjį namą bet kokioje teritorijoje. Šios nuostatos negalioja iki 2016 m. gruodžio 31 d. pradėtiems statyti II grupės nesudėtingiesiems gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatams.

A klasės namai – ką apie juos kalba ekspertai (40)

Nuo 2016 m. lapkričio 1-osios įsigaliojo sykį atidėtas reikalavimas naujai statomiems pastatams atitikti A arba aukštesnę energinę klasę. Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka siekiama mažinti energijos suvartojimą ir skatinti naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Ilgalaikėje perspektyvoje tai padėtų spręsti klimato kaitos problemas, mažinti importuojamos energijos kiekį, didinti šalies energetinę nepriklausomybę. Apie tai, kuo pasižymi energiškai efektyvūs namai, kaip jie projektuojami ir statomi, kalbėjomės su Kauno technologijos universiteto Pastatų energinių sistemų katedros lektore Jurgita Černeckiene ir UAB „Ekie namas“ vadovu Žilvaru Čipliu.

Pasikeitus statytojui nereikės keisti statybos leidimo

Pagal 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusius teisės aktus pasikeitus statinio statytojui (užsakovui) statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros gali būti vykdomi pagal tą patį statybą leidžiantį dokumentą (SLD). Žinoma, tai galioja tik tuo atveju, jei SLD yra galiojantis nebaigtos statybos atveju ar dar galiojo statinį baigiant statyti.

Statybose keliamo triukšmo kontrolė nuo šiol bus griežtesnė (1)

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. lapkričio 9 d. patvirtino Triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolės vykdymo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Įgyvendinant šio dokumento ir nuo lapkričio 1 d. įsigaliojusių Triukšmo valdymo ir Vietos savivaldos įstatymų pataisų nuostatus, bus stengiamasi užtikrinti gyventojų sveikatai palankesnes sąlygas.

Keičiant patalpų paskirtį pažeidimų neišvengiama

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) yra gavusi ne vieną pranešimą apie statomą ar jau pastatytą statinį, kurio naudojimo paskirtis kelia įtarimų. Viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija paskatino pareigūnus domėtis, ar neklaidinama visuomenė, kai, pavyzdžiui, komercinės paskirties pastate sostinėje siūloma įsigyti gyvenamąsias patalpas – ar tokių statinių statyba nepažeidžia viešojo intereso.