Kas naudingiau – namą pirkti ar statytis?

 (10)
Jeigu šiame klausime pakeistume žodį „naudingiau“ į žodį „pigiau“, straipsnį galėtumėme užbaigti po dar kelių sakinių. Vis dėlto, tikrai ne visus gyvenimo sprendimus priimame vadovaudamiesi pigumu, tuo labiau kalbant apie tokį svarbų objektą kaip nuosavas namas. Nors atsakyti į šį klausimą vienareikšmiškai yra sudėtinga, kalbinti pašnekovai apžvelgė pagrindinius veiksnius, kurie dažniausiai padeda apsispręsti.
Kas naudingiau – namą pirkti ar statytis?
© Fotolia nuotr.

Ekonominė dilemos išraiška. Matuojant pinigine išraiška, pasistatyti namą pačiam bus pigiau, nei pirkti jau pastatytą. Vis dėlto, kaina svyruoja į vieną ar į kitą pusę priklausomai nuo vietovės bei įgyvendinamų sprendimų – jei į investuosite į įmantrius inžinerinius ar architektūrinius sprendimus, tai gali gerokai kilstelėti statomo namo kainą.

Nekilnojamojo turto agentūros „Apus turtas“ atstovas Žilvinas Steiblys pastebi, kad kainos skirtumas labai priklauso nuo gero statytojo pasirinkimo – jo profesionalumo ir padėties statybų rinkoje. „Jeigu ir statomas, ir perkamas namas yra pastatyti tomis pačiomis medžiagomis, toje pačioje vietoje ir tokio paties baigtumo, tai ženklaus skirtumo būti neturėtų. Dėl didelės konkurencijos rinkoje, statytojo uždarbis nėra didelis. Statytojas, jei tai ne pirmas ir ne antras jo statomas namas, turi sukaupęs specialistų, tiekėjų ratą, kur gauna geriausias kainas ir nuolaidas, kas yra didžioji dalis uždarbio. Pirmą kartą perkantis asmuo tokių nuolaidų negaus, be to, gali nusisamdyti netinkamą specialistą ir po to už tą patį darbą mokėti 2 kartus“, – pastebi pašnekovas.
Nors, kaip ir minėjome, ekonominiu požiūriu šią dilemą palyginti lengviausia, tačiau tai toli gražu neatspindi visų veiksnių, kurie yra įvertinami prieš priimant sprendimą.

Statytis – argumentai UŽ. Pagrindinis argumentas už statybą yra tai, kad namas bus pastatytas pagal jūsų poreikius. Tokiu būdu galima pasirinkti ar susikurti labiausiai patinkantį namo projektą, didesnis sklypo ir kaimynystės pasirinkimas.

Taip pat reikėtų atsižvelgti į statybos tendencijas – jei perkate prieš dešimtmetį ar dar seniau pastatytą namą, jis gali būti ne toks efektyvus daugeliu prasmių ir teks įdėti lėšų jį atnaujinant, pastebi „DNB būstas“ vadovas Audrius Gudanavičius. „Jei namas jau pastatytas, tai reiškia, kad jis buvo statytas anksčiau, ankstesnėmis technologijomis, ne pagal jūsų, o pagal kažkieno kito poreikį ir madą. Todėl rasti namą 100 % atitinkantį jūsų poreikius, ko gero, nebus lengva, teks kažką aukoti. Tiems, kam labai svarbu individualumas, kas turi laiko ir kam aktyvus įsitraukimas į statybų procesus nesukelia neigiamų emocijų, statytis gali būti geras pasirinkimas. Kitas pliusas, kad, bent jau teoriškai, statantis pačiam, galima tikėtis geresnės kokybės, nereikės ieškoti, peržiūrėti ir patikrinti daugybės namų, prieš randant tą tinkamą“, – teigia pašnekovas.

Pirkti – argumentai UŽ. Vis dėlto, visuomet reikia įvertinti, kad statybų procesas dažnai užtrunka bent metus, o neretai iki 2 metų ir ilgiau. Dirbdami gerai apmokamą darbą per tą laiką galite uždirbti daugiau nei sutaupysite.

Sumanūs tautiečiai nemažai statybos darbų yra linkę atlikti patys. Neturintys daug statybos žinių ar labai taupantys laiką samdo darbų vadovą, tačiau statybų specifika beveik visada reikalauja didesnio ar mažesnio šeimininko įsitraukimo. Be to, reikia įvertinti, ar dabartinė jūsų veikla leidžia lanksčiu grafiku aplankyti statybvietę.

Taip pat tokiu atveju reikia labiau atsižvelgti į namo statybos finansavimo sąlygas. „Reikėtų įvertinti, kokia statybos sąmatos dalis yra asmeninės lėšos, o kokia – banko kreditas. Jei asmeninės lėšos nedidelės, statybų procese galima susidurti su situacija, kai pinigų statyboms bus išleista daugiau nei ruošdamas ataskaitą bankui, iš kurio imamas kreditas, paskaičiuos vertintojas. Tada teks ieškoti papildomų pinigų statybos pratęsimui. Beje, bankai statyboms finansuoja mažiau nei pirkimui. Jei statyba finansuojama banko lėšomis, tai susiję su papildomomis išlaidomis statybų metu“, – pastebi Ž. Steiblys.

Statant namą, jame paprastai negyvenama iki tol, kol jo būklė tampa tam tinkama, todėl reikia atsižvelgti, kur bus gyvenama statybų metu, be to, būsto nuomą įskaičiuoti kaip ir papildomas išlaidas lyginant.

Pirkti ir statytis – nebaigta statyba. Neretai galima suderinti abi galimybes – pirkti nebaigtos statybos namą ir jį kiek įmanoma įsirengti pagal savo poreikius. Tai nebūtinai reiškia tik pamatus be stogo – Ž. Steiblio teigimu patys populiariausi yra tie namai, kurių statyba yra pakankamai toli pažengusi, tačiau tuo pačiu naujam savininkui suteikia pakankamai laisvės priimti savo sprendimus. „Nebaigtu statyti namu vadinamas namas iki 100 proc. baigtumo. Namas su daline apdaila yra 80-90 proc. baigtas, tokių namų rinkoje yra daugiausiai. Įrengti namai su 100 proc. baigtumu pirkėjams nėra tokie patrauklūs, nes visi namus nori įsirengti pagal save realizuodami savo idėjas“, – pastebi pašnekovas.

Kai kada namai su mažesniu išbaigtumu pirkėjus gali ir atgrasyti, kadangi nežinoma priežasčių, dėl ko statyba sustojo – gal kaltas lėšų trūkumas, o gal pastebėta trūkumų projekte. „Situacijos gali būti pačios įvairiausios pradedant nuo tokių, kuomet žmonėms bestatant pasikeičia finansinė situacija ir baigiant tokiomis, kuomet namai parduodami tiesiog statybų eigoje. Įsigyjant tokius namus gali būti apribojimų tolesnei statybai, nors pats faktas, kad namas parduodamas nebaigtas statyti, dar nieko nereiškia. Lygiai taip pat pabaigtas statyti namas nereiškia, kad jame negali būti projektavimo trūkumų. Į kiekvieną tokį atvejį reiktų žiūrėti individualiai“, – pataria A. Gudanavičius.

Išsirinkus pirkti nebaigtą statyti namą, geriausia būtų nepagailėti lėšų ir nusamdyti nepriklausomą specialistą, kuris įvertintų pastato būklę, susipažintų su dokumentacija ir ją sulygintų su pačiu namu. Taip pat reikėtų sutikrinti, ar apskritai egzistuoja namo projektas ir statybos leidimas, ar namas pastatytas vadovaujantis projektu, išlaikytos ribos iki kaimyninių sklypų, namas įregistruotas NT registre.

Bevartant skelbimus kartais pasitaiko neišvaizdžių namų, kurių vieninteliai privalumai yra pakankamai padori vieta ir itin maža kaina. Jei pirkėjas turi mažas finansines galimybes ir tikisi laikui bėgant atsinaujinti ar netgi praplėsti namą, tai gali būti jo galimybė. Vis dėlto, reikėtų pastebėti, kad tokiu atveju susiduriama su nuolatiniu gyvenimu „statybose“, o taip pat šis pasirinkimas, pašnekovų teigimu, yra nepopuliarus. „Sename name galima kažką pagerinti, pavyzdžiui, apšiltinti ar atlikti remontą, bet jis vistiek bus senas. Norint jį paversti šiuolaikinius poreikius, madą ir ekonomiją atitinkančiu namu, reikės daug investuoti. Tada, dažnu atveju, paskaičiavus, labiau apsimokės statyti naują namą“, – teigia A. Gudanavičius.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.