Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?
© Shutterstock

Dažniau parduoda butus

Estijoje, remiantis internetinėmis svetainėmis KV.ee ir City24.ee, butai sudaro apie 65 proc. visų parduodamų būstų. Palyginimui: šiuo metu parduodama apie 12 tūkst. butų ir 6 tūkst. gyvenamųjų namų. Nagrinėjant Estijoje parduodamų butų ir namų plotą, matyti, kad didžiosios dalies – 7170 – objektų plotas svyruoja nuo 50 iki 100 kv. metrų. 5244 objektų plotas siekia iki 50 kv. metrų – tai arba mažų gabaritų butai, arba nedideli namai. 4452 objektų plotas viršija 100 kv. metrų, 80 proc. iš jų sudaro parduodami privatūs namai. Taline šiuo metu parduodama daugiau nei 5 tūkst., o kituose miestuose – daugiau kaip 12 tūkst. butų ir namų.

Latvijoje, remiantis internetine svetaine City24.lv, butai sudaro apie 75 proc. visų parduodamų būstų. Čia iš viso parduodama 9 tūkst. butų ir 3 tūkst. namų. 1571 pasiūlymuose nurodytas parduodamo objekto plotas sudaro iki 50 kv. metrų, 4299 pasiūlymuose – 50-100 kv. metrų, o 4819 pasiūlymuose – virš 100 kv. metrų. Skirtingai nei Taline, Rygoje parduodama didžioji dalis – 58 proc. – viso šalyje parduodamo būsto.

Lietuvoje, remiantis internetinėmis svetainėmis Aruodas.lt ir Domoplius.lt, parduodama 11 tūkst. butų ir 10 tūkst. namų. Tai – beveik lygus skaičius. Lietuvoje parduodami 5784 objektai iki 50 kv. metrų, 9693 objektai nuo 50 iki 100 kv. metrų ir 7268 objektai, kurių plotas viršija 100 kv. metrų. Palyginus su Estija, Lietuvoje parduodama beveik du kartus daugiau privačių namų. Vilniuje parduodama apie 30 proc. visų parduodamų būstų.

Ukrainoje, remiantis internetine svetaine DOM.RIA.com, butai sudaro apie 70 proc. visų parduodamų būstų. Čia iš viso parduodama 80 tūkst. butų ir 30 tūkst. namų. Parduodami 41424 objektai iki 50 kv. metrų, 61640 objektų, kurių plotas svyruoja nuo 50 iki 100 kv. metrų, 26329 objektų plotas viršija 100 kv. metrų. Kijeve parduodama tik 15 proc. visų parduodamų būstų. Palyginti su Talinu, Ryga ir Vilniumi, tai yra pats mažiausias rodiklis.


Palyginti su Baltijos šalimis, Ukrainoje parduodama daugiausiai butų, kurių plotas siekia iki 65 kv. metrų. Tokie būstai šalyje laikomi nekilnojamojo turto rinkos pagrindu. Tačiau pastaraisiais metais išaugo naujų statybų kiekis – statomi daugiaaukščiai namai, parduodami butai, kurių daugumos plotas sudaro apie 100 kv. metrų.

Kvadratinio metro kainos

Taline 2017 m. vienas kv. metras būsto vidutiniškai kainavo 1700 eurų. Remiantis Estijos Žemės departamento statistika, kaina išaugo 12 proc. 2018 m. vidutinė kaina už kvadratinį metrą sudaro 1961 eurą. Nagrinėjant Estijos rinką pagal miestus, matyti, kad pigiausias nekilnojamasis turtas yra Meisakiuloje – apie 40 eurų už kv. metrą, o, pavyzdžiui, Tartu ir Sauėje vidutinė kaina yra 1500 eurų. Rajonuose kaina už kvadratinį metrą svyruoja nuo 168 iki 1700 eurų. Didelę paklausą turi ne tik nedideli butai, bet ir brangūs apartamentai. 


Rygoje vieno kvadratinio metro kaina vidutiniškai sudaro 1390 eurų. Pastarąjį mėnesį kaina padidėjo 1 proc. Galima palyginti: Taline kaina per mėnesį padidėjo 7,5 proc. Vieno kv. metro kaina už 30-50 kilometrų nuo Rygos vidutiniškai sudaro 524 eurus. Rygoje didelę paklausą turi arba antrinė rinka (700-900 eurų už kv. metrą), arba vieno kambario butai.

Vilniuje vieno kv. metro kaina vidutiniškai sudaro 1500 eurų. Per pastaruosius metus čia kainos ūgtelėjo 3,6 proc. Kaune kainos padidėjo 4,8 proc., Klaipėdoje – 2,4 proc.

Ukrainoje šiuo metu nekilnojamojo turto kainos krinta. Vien per kovą ir balandį kainos susitraukė 2,8 proc. Kijeve šiuo metu vienas kv. metras būsto vidutiniškai kainuoja 831 eurą. O štai apskrityse kv. metro kaina svyruoja nuo 366 iki 724 eurų. Žemas ukrainiečių pajamų lygis nulemia, kad populiariausi šalyje 1 ir 2 kambarių butai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.