Kaip rinktis sklypą namo statybai

Šalia jūsų apžiūrimo sklypo teka upė, iš vakarinės pusės jį supa miškelis, reljefas lygus, atstumas nuo miesto nedidelis, galimai triukšmingų kaimynų nedaug arba išvis nėra, o kaina atrodo itin žema. Jūsų svajonių namas čia idealiai tiktų. Esate beveik pasiruošę sudėti parašus? Palūkėkite. Dar liko daugybė aspektų, kuriuos tinkamai įvertinę, vėliau galėsite išvengti netikėtumų. Pagal kokius kriterijus geriausias rinktis sklypą gyvenamojo namo statybai, pasakoja kalbinti ekspertai.
Kaip rinktis sklypą namo statybai
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

„Renkantis bet kokį nekilnojamo turto objektą, yra viena auksinė taisyklė – vieta, vieta, vieta. Visų pirma, reikia atidžiai rinktis vietą. Patį namą statytis kainuos labai panašiai ar statant Vilniaus centre ar periferijoje. Tačiau galutinio rezultato vertė skirsis ženkliai būtent dėl geresnės vietos“, – teigia nekilnojamo turto agentūros „Baltus“ vadovė Jolanta Tarasevičienė. 

Pašnekovė pataria įvertinti būsimą patogumą – atstumą, kelių būklę, atkreipti dėmesį, ar prie jūsų vietovės veda asfaltuoti keliai ar žvyrkeliai. „Prasti keliai gali sukelti daug problemų. Kiekvieną dieną važiuosite namo, bet jei aplinkui nėra kaimynų, gali iškilti sniego valymo problema, jei nėra tvirtos dangos, šlapiu rudens periodu galite apskritai nepasiekti savo namų“, – teigia ji.

Atstumas priklauso ir nuo paties miesto, kuriame ar šalia kurio, ketinate įsigyti sklypą. J. Tarasevičienės teigimu, atstumas, kuris gali būti laikoma „toli“ Vilniuje, visiškai kitaip suprantamas Klaipėdoje. „Tai priklauso nuo įvairių veiksnių. Gyvenvietė gali būti ir toliau nuo miesto, tačiau su labai puikiai išvystyta susisiekimo sistema, infrastruktūra, net ir viešuoju transportu. Senesnėse gyvenvietėse už miesto galima tikėtis rasti darželius, pradines mokyklas, kas jaunoms šeimoms yra aktualu. Reikia įvertinti ne tik atstumą nuo miesto, tačiau ir kamščių galimybes, dėl ko ilgainiui gali nenumatytai padidėti kuro sąnaudos“, – pasakoja pašnekovė.

Savaime suprantama, nusipirkus sklypą to neužteks – reikės statytis ir būstą, todėl renkantis sklypą, reikėtų palypėti dar laipteliu aukščiau – įvertinti galimas problemas statybų metu. Namų projektavimu užsiimančios įmonės „NPS projektai“ atstovas Renaldas Marcišauskas siūlo atsižvelgti į šiuos kriterijus: sklypo dokumentus, gruntą, inžinerinius tinklus ir drenažo sistemą.

Įvertindami sklypo dokumentus atkreipkite dėmesį į Nuosavybės dokumente nurodytą žemės naudojimo būdą ir pobūdį, sklypo naudojimo apribojimus ir servitutus. Sklypo plane turėtų būti nurodytos apsaugos zonos, apribojimai. Papildomi dokumentai, tokie kaip topografinė nuotrauka ar detalusis planas gali suteikti išsamesnės informacijos. Jei detalusis planas nėra parengtas, pasidomėkite bendraisiais vietovės planais ar kitais specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, kuriuos rasite internetiniame savivaldybės, kuriai priklauso jūsų sklypas, puslapyje.

Labai svarbu, kad sklype būtų patogus priėjimas prie inžinerinių tinklų. Tai ne tik nustato sklypo vertę, bet ir vėliau sutaupo laiko ir pinigų. Požemines inžinerinių tinklų linijas galite matyti sklypo topografinėje nuotraukoje, ar pas inžinerinių tinklų atstovus. „Atkreipkite dėmesį, ar yra tinklų atvadai – kanalizacijos šulinukas, elektros įvadinė dėžutė, įvesti į jūsų sklypą. Jei vandentiekis, kanalizacija, parodytas gatvėje ar kažkur netoliese, reiktų pasidomėti kam priklauso tas tinklas, ir ar bus galima prie jo prisijungti. Pagrindinis aspektas – ar tinklai esami ir yra topografinėje nuotraukoje, ar yra tik detaliuose ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose pažymėti kaip projektuojami ar planuojami tinklai. Jei inžineriniai tinklai projekte planuojami ar projektuojami, reiktų pasidomėti, kada planuojamas realus inžinerinių tinklų atvedimas ir, kas jį finansuoja, nes jei miesto, miestelio plėtra vyksta į tą pusę, kur yra jūsų sklypas nėra numatoma, gali tekti laukti ir 20 ar daugiau metų“, – pasakoja R. Marcišauskas.

Tuo atveju, jeigu planuojate pirkti sklypą net ir be inžinerinių tinklų, patariama domėtis jų įvedimo galimybėmis ir plėtros planais teritorijoje. Jums reikės prisijungimo prie elektros įvado, vandentiekio ir nuotekų sistemų. Žinoma, tai kainuos daugiau. Jei elektros įvado prie sklypo ribos nėra, pasidomėkite, kur yra arčiausia transformatorinė, o jei ir yra elektros tinklas netoliese ar leis prie jo prisijungti. Prisiminkite, kad elektros energija bus reikalinga jau statant namą, todėl apgalvokite jos šaltinius. Panašiai ir tuo atveju, jei sklype nėra vandentiekio – teks naudotis vietiniais inžineriniais tinklais – kasti šachtinį šulinį ar giluminį gręžinį, pasirūpinti nuotekų surinkimu, jei yra galimybė suprojektuoti vietinius valymo įrengimus.

Grunto būklė gali būti lemtinga statant namą, todėl tai yra vienas svarbiausių kriterijų, norint nepatirti nereikalingų išlaidų. Prastame grunte išlieti pamatai gali kainuoti kur kas brangiau nei įprasti, jiems reikės papildomų sprendimų. „Perkant sklypą svarbu įvertinti, ar sklype neauga pelkiniai augalai, ar nėra šlapia, ar aplinkinių sklypų atžvilgiu nėra žemiausia sklypo vieta. Labai svarbu išsiaiškinti, koks yra gruntas: pasiklausti aplinkinių kaimynų, jei jų turite,  numatomoje namo vietoje su kastuvu iškasti 1,2 m duobę ir, jei gruntas kelia įtarimų, tačiau rimtai galvojate pirkti sklypą, verta pasidaryti geologinį tyrimą, kuris preliminariai kainuoja apie 1000 Lt“, – teigia R. Marcišauskas.

Drenažo sistemos yra dažnos rajoniniuose sklypuose. Požeminį drenažo tinklą matysite tik topografinėje nuotraukoje. Jei sklypo pardavėjas jos nėra padaręs, galite kreiptis į vietinės savivaldybės skyrių, atsakingą už vietovės melioraciją. „Jeigu sklype yra drenažas, reikėtų atkreipti dėmesį į vamzdžių  diametrą ir ar jis neina per numatomos statybos vietą. Drenažo sistemas naikinti nepatartina ir draudžiama, o apvedimai brangiai kainuoja, bet jie būtini. Surinktuvo nuo 125 mm patikslintos drenažo linijos apsaugos zona – 5 m, projektinės – 15 m. Apsaugos zonoje statyti negalima, bet galima patikslinti, o patikslinus drenažo vietą nežinia, į kurią pusę ji pasistums“, – pataria pašnekovas.

Paskutinis R. Marcišausko patarimas – jei visus rūpimus klausimus suderinote su sklypo pardavėju, atidžiai patikrinkite, ar visi žadami dalykai yra įtraukti į sutartį.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Kad grįžus po atostogų netektų nustebti: kaip išvykstant apsaugoti namus nuo pavojų

Vasaros metu kone kiekvienas mėnesiui, savaitei ar bent ilgajam savaitgaliui palieka savo namus ir išvyksta ilsėtis. Tačiau tinkamai nepasiruošus, namus gali užklupti ne tik įvairūs gedimai ar parazitai, bet ir vagys. Kokie pavojai tyko tuščiuose namuose ir ką daryti, kad jums išvykus jie liktų tokie pat saugūs?

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada galima įstiklinti daugiabučio balkoną?

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.