Kaip nesileisti stumdomam: sužinokite, kokias teises turite samdydami rangovą

Noras viską daryti pačiam yra mūsų siekiamybė, tačiau kartais, ypač imantis specifinių žinių ar technikos reikalaujančių darbų, naudingiau pasamdyti specialistą nei praleisti valandų valandas besimokant atlikti tam tikrą procesą. Deja, neturėdami teisinio išsilavinimo asmenys, sudarydami statybos rangos sutartis, dažnai pasikliauja rangovo pateiktomis standartinėmis šabloninėmis sutarčių sąlygomis.
Kaip nesileisti stumdomam: sužinokite, kokias teises turite samdydami rangovą
© Shutterstock nuotr.

Dauguma asmenų nežino, kad asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti sudarytos rangos sutartys yra pripažįstamos vartojimo rangos sutartimis ir suteikia vartotojui, kaip silpnesnei sutarties šaliai, tam tikrą apsaugos mechanizmą. Pagrindinis šio straipsnio tikslas – atskleisti pagrindinius praktiškai kylančius vartojimo rangos sutarčių taikymo klausimus ir identifikuoti vartojimo rangos sutarčių sudarymo ypatumus, palyginti su paprasta rangos sutartimi.

Vartojimo rangos samprata, įtvirtinta 6.672 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad tai sutartis, pagal kurią rangovas (verslininkas) įsipareigoja pagal užsakovo (vartotojo) užsakymą atlikti konkretų darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Pagrindiniai vartojimo rangos sutarties kvalifikuojamieji požymiai yra: pirma, rangovas turi būti verslininkas; antra, užsakovas – fizinis asmuo; trečia, darbas turi būti skirtas buitiniams ar asmeniniams užsakovo arba jo šeimos narių poreikiams tenkinti, be kita ko, užsakovas privalo įsipareigoti priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.

VARTOJIMO RANGOS SUTARTIES YPATUMAI

Rangovo pareiga – suteikti užsakovui visą informaciją, reikalingą vartojimo rangos sutarčiai sudaryti.  

Siekiant sudaryti vartojimo rangos sutartį, rangovas dar privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis (CK 6.674 straipsnio 1 dalis). Kitaip užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėjęs už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje.

Su rangovo pareigos suteikti užsakovui būtinos ir teisingos informacijos vykdymu susijusi ir CK 6.673 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta užsakovo teisė atsisakyti sumokėti už sutartyje nenumatytus darbus. Todėl labai svarbu vartojimo rangos sutartyje aiškiai ir tinkamai apibrėžti darbų objektą ir rezultatą. Paprastai tai daroma pridedant projektus, brėžinius, aprašant darbų ir medžiagų kokybę. Ši garantija apsaugo vartotoją nuo galimo rangovo piktnaudžiavimo, kuris, siekdamas gauti užsakymą iki sutarties sudarymo, neatskleidžia tikrosios reikalingų rangos darbų apimties. 

Užsakovui pasinaudojus teise atsisakyti sumokėti už papildomus darbus, rangovas nėra atleidžiamas nuo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymo – jis neįgyja teisės dėl šios aplinkybės nutraukti sutarties ir nėra atleidžiamas nuo atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, sutartyje neaptartus, bet tinkamam rezultatui pasiekti reikalingus darbus rangovas turi atlikti savo sąskaita. Be tikslaus darbų objekto ir rezultato apibrėžimo rangos sutartyje, rekomenduotina numatyti sutartyje konkrečią darbų kainą bei atsiskaitymo tvarką. Rekomenduotina siekti, kad būtų kuo mažesni avansiniai mokėjimai arba jų iš viso nebūtų, o atsiskaitoma būtų tik atlikus darbus ar atskirus jų etapus.

UŽSAKOVO PAREIGA – APŽIŪRĖTI IR PRIIMTI ATLIKTĄ RANGOS DARBĄ

Vartojimo rangos sutartyje galioja bendroji užsakovo pareiga apžiūrėti ir priimti atliktą rangos darbą, o pastebėjus nukrypimų nuo sutarties sąlygų, bloginančių darbų rezultato kokybę, ar kitų trūkumų, nedelsiant apie tai pranešti rangovui. Pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį užsakovas, priimdamas atliktą darbą ir pastebėjęs trūkumų, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kurio esmė – užsakovo patvirtinimas (su išlygomis ar be jų), kad jis darbą priėmė, ir atitinkamas rangovo patvirtinimas, kad jis darbus atidavė. Todėl pastebėjus atliktų ar atliekamų darbų trūkumus labai svarbu rašyti pretenzijas rangovui, pateikti raštiškus reikalavimus, samdyti specialistus dėl darbų trūkumų konstatavimo ir užfiksavimo, kreiptis į atitinkamas priežiūros institucijas ir pan.

RANGOVO PAREIGA – PERDUOTI UŽSAKOVUI INFORMACIJĄ, SUSIJUSIĄ SU DARBO REZULTATU

Vartojimo rangos atveju rangovas turi pareigą perduoti užsakovui informaciją, susijusią su darbo rezultatu. Rangovas privalo, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, kartu suteikti jo naudojimo instrukcijas: įspėti užsakovą apie darbų rezultato naudojimo sąlygas ir nurodyti jam reikalavimus, kurių būtina laikytis naudojantis gautais rezultatais, bei galimus tokių reikalavimų nesilaikymo padarinius užsakovui ir kitiems asmenims (CK 6.677 straipsnis). 

UŽSAKOVO TEISĖ BET KADA IKI DARBO REZULTATO PRIĖMIMO NUTRAUKTI SUTARTĮ

Esminis vartojimo rangos šalių teisių ir pareigų reglamentavimo ypatumas – CK 6.673 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta užsakovo teisė bet kada iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį, sumokant atliktam darbui proporcingą atlygį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad užsakovo teisė nutraukti vartojimo rangos sutartį įstatyme nesiejama su rangovo padarytu sutarties pažeidimu, svarbiomis priežastimis ar kokiomis nors kitomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad vartotojas rangos sutartį gali nutraukti laisva nuožiūra, tačiau pabrėžtina, jog ši užsakovo teisė galioja tol, kol rangovas nėra atlikęs darbo pagal sutartį. Tačiau užsakovas privalo sumokėti atliktam darbui proporcingą atlygį.. Atlikto darbo kaina tokiu atveju turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į konkrečios rangos sutarties sąlygas dėl darbų kainos. Užsakovas, sumokėjęs atliktos darbo dalies kainą, atitinkamai įgyja teisę į atliktų darbų rezultatą (CK 6.671 straipsnis).

UŽSAKOVO TEISĖ REIKŠTI REIKALAVIMUS SAVO PASIRINKIMU

Jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą sumą ir atsisakyti sutarties.

Kai darbo rezultato trūkumai nustatomi darbą atlikus, jo (rezultato) priėmimo ar naudojimo metu užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis). Garantinis terminas gali būti nustatytas įstatymu ar rangos sutartimi.

Kaip matyti, vartojimo rangos sutarties sudarymo atvejais užsakovui, kaip silpnesnei sutarties šaliai, įstatymas suteikia nemažai garantijų. Rangovas, kaip verslininkas, turintis didelę patirtį bei išteklių, neretai siekia gauti kuo didesnę naudą iš vartotojo, todėl prieš sudarant vartojimo sutartis siūloma ne tik nepasikliauti rangovo pateiktomis standartinėmis sutarčių sąlygoms, kurios vartotojui visais atvejais nėra palankios, bet ir prieš atliekant didesnius statybos rangos darbus pasikonsultuoti su teisininku.

Žurnalas „Structum“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.