Kaip gyvenimą šimtametėje sodyboje padaryti komfortiškesniu?

Sodybos bei laisvalaikis Lietuvos gamtoje išgyvena tikrą renesansą. Dabar kas antram miestiečiui ne tik prabangus vasarnamis kur prie ežero, bet ir iš senelių paveldėta kaimo troba ar net sodo namelis – milžiniška prabanga, leidžianti pabėgti iš miesto ir pailsėti gamtoje. Tačiau ką daryti, kad šimtametės trobos išliktų ne tik kaip brangus palikimas – akiai ir širdžiai mielas atvirukas, bet ir būtų vasarai ar žiemos savaitgaliui apsistoti tinkami namai? O gal net pasvajojame apie komfortiškesnę, modernesnę sodybą, gebančią sumažinti įprastų gyvenimo „ant žemės“ rūpesčių ir sodo darbų?
Kaip gyvenimą šimtametėje sodyboje padaryti komfortiškesniu?
© Gamintojo nuotr.

Problema Nr. 1 šiltnamio laistymas. Daugeliui miestiečių sodyba, kaip ir kolektyvinis sodas, vasarą pamažu virsta arba katorga su sąžinės graužaties prieskoniu (nes nuolat reikia ką nors laistyti, nuolat kas nors geibsta, gelsta, jau pernoko), arba viskas būna tiesiog užsėjama žalia veja, kurioje nebeauginama nieko dėl prieš tai išvardintų priežasčių.

Vis dėlto žmogaus tinginystės ir jos į priekį varomo progreso dėka, pasitelkus šiuolaikines technologijas, gali būti automatizuotas ne tik vejos laistymas, bet ir už kelių dešimčių ar net šimtų kilometrų nuo namų įrengto šiltnamio priežiūra. „Itin paprastas būdas pasirūpinti savo pomidorų ir agurkų derliumi yra iš drėgmės matuoklių ir automatinės laistymo sistemos sukonstruota įranga. Šios nesudėtingos sistemos gali būti montuojamos ir atviruose daržuose, – pasakojo automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis. – O jei šiltnamyje įrengti rimtesni langai, jį ir vėdinti galima automatiškai, pagal iš anksto nustatytą programą (ryte atidarom, nakčiai – sandariai uždarom) arba nuotoliniu būdu išmaniaisiais įrenginiais – telefonu, kompiuteriu ar planšete. Stebėti šiltnamį ir jame nokstančias daržoves galima per vaizdo kameras“. Tad galėsite ramiai atostogauti Turkijoje ar Maljorkoje, neapleidę vejos, šiltnamio ar daržo.

Problema Nr. 2 – sodybas dažnai nusiaubia vagys. Ši problema jau virtusi liūdna kasdienybe, nes miestiečių įsigytos kaimo sodybos didžiąją metų dalį yra negyvenamos, dažniausiai jose tik vasarojama, todėl vagių vizitai, o ypač – šaltuoju metų laiku, jau nieko nebestebina. Dažnai negelbsti net signalizacija. Saugos bendrovių darbuotojams ir policijai žinomi tokie vagysčių scenarijai, kai ilgapirščiai patenka į teritoriją, savo veiksmais tyčia įjungia signalizaciją, skubiai pasitraukia ir atvykusius saugos darbuotojus stebi saugiu atstumu. Tai kartojama kelis kartus, o kadangi kiekvienas saugos ekipažo atvykimas sodybos šeimininkui kainuoja, galiausiai jis paprašo to nebedaryti, vildamasis, kad „pokštus“ krečia vėjas, miško žvėrys ar net signalizacijos gedimas. Tuomet dėl šventos ramybės signalizacija išjungiama, o to ir laukę vagys kuo ramiausiai patenka į namus ar ūkinius priestatus.

„Daugiasluoksnės išmaniųjų namų apsaugos sistemos, sudarytos iš filmavimo kamerų, signalizacijos, gebančios imituoti veiklą namuose ir atlikti daugybę kitokių funkcijų, yra pritaikomos ir sodybose. Žinoma, pastatų automatikos teikiama apsauga kiekvienu konkrečiu atveju įrengiama individualiai, nes sodyba sodybai nelygu. Tačiau veiksmingai apsaugoti galima ir šiuolaikinį namą, ir trobelę moline asla – svarbu, kad joje būtų įvesta elektra“, – sakė R. Skurdenis.

Viena veiksmingiausių apsaugos priemonių yra veiklos imitavimas namuose, kai iš šalies stebint namus atrodo, kad juose kažkas yra, nes kartais užsidega šviesa, įsijungia garso aparatūra, atitraukiamos ar užtraukiamos užuolaidos ir pan. Į tokius „gyvus“ namus vagys lįsti privengia.

Jei kažkas vyksta ne pagal šeimininkams išvykstant užprogramuotą režimą „namuose nieko nėra“, pvz., staigiai krinta temperatūra ir šilumos jutikliai tai fiksuoja (juk labai tikėtina, kad tokie pokyčiai vyksta dėl išdaužto lango ar trumpam atidarytų ir skubiai vėl uždarytų lauko durų), šeimininkas tuojau pat į telefoną gauna žinutę. Jei yra kameros, kurios įsijungia dėl nenumatyto judesio sodyboje – tiek name, tiek teritorijoje – žinutę į telefoną papildo ir vaizdas ar nuotraukos. Bus užfiksuoti ne tik vagys, bet ir sužinosite, kurie kaimynai jums nesant praretina braškių derlių.

Išmanieji pastatai ir sodybos gali iš voljero paleisti piktą šunį. Žinoma, ir parvilioti jį atgal. Taip pat gali įsijungti garsinis įspėjimas, kuris mažų mažiausiai išgąsdina vagis. Priklausomai nuo įrengtos apsaugos sistemos gal net turėsite galimybę pabendrauti su teritorijos pažeidėjais tiesiogiai, pvz., per garso sistemas įspėsite, kad saugos įmonės darbuotojai jau pakeliui, o įsibrovėliai dar ir įamžinti kamerose: gerbiamas vagie, sunku įžiūrėti, kas ištatuiruota ant jūsų rankos – mokyklinis sąsiuvinis ar... grotos?

Problema Nr. 3 – žiemą sodybos namas būna įšalęs, o jį sušildyti trunka per ilgai. Žinoma, menka bėda, jei kalbama apie Naujųjų sutikimą, o visa draugija yra gerai nusiteikusi, tinkamai apsirengusi, judri ir pasirengusi nuotykiams. Tuomet ir neigiama temperatūra troboje pakenčiama lengviau: 8 ar 10 valandų nuolatinio pečiaus kūrenimo, viena nakvynė sustirusiuose pataluose, į kuriuos lįsti baisiau nei šokti į eketę viduržiemy, o kitą dieną jau šilta ir jauku. Deja, jei atvykstame savaitgaliui, tą antrą dieną jau turime išvykti.

„Dėl šios priežasties sodybos Lietuvoje dažniausiai atgyja tik vasarą. Vis dėlto įmanoma prisijaukinti savaitgalio išvykas į kaimą ir apsnigtais žiemos savaitgaliais, – sakė R. Skurdenis. – Vienas iš problemos sprendimo būdų – nuotolinis šildymo valdymas, leidžiantis įjungti šildymą iš anksto, pavyzdžiui, dieną ar pusdienį iki atvykstant į sodybą“.

Žinoma, tai įmanoma tuomet, kai šildymas valdomas elektriniu būdu. Taigi kietojo kuro katilo ir malkomis kūrenamos krosnies taip nepavaldysi, nes nuotoliniu būdu uždegti, pvz., malkas, būtų ir keblu, ir nesaugu. „Tačiau tuose namuose, kuriuose įrengti kietojo kuro katilai ar tiesiog molinis pečius, dažniausiai būna ir alternatyvus elektrinis šildymas , t. y. mažesni buitiniai ar didesni elektriniai radiatoriai, kuriuos galima įjungti nuotoliniu būdu. Taip iš anksto prikaitinti galima vieną ar kelias patalpas, o atvykus, taupant elektrą, galima užkurti kietojo kuro katilą ir toliau šildyti namus“, – kaip spręsti įšalusios sodybos problemą patarė specialistas.

Du dalykai, kurių prireiks – tai sodyboje įdiegta nesudėtinga valdymo sistema, kuri leis elektrinį šildytuvą įjungti ir išjungti nuotoliniu būdu, ir ryšys – internetas arba GSM. „Internetas geriau, nes leidžia sumontuoti ir vieną kitą vaizdo kamerą, todėl nereikės baimintis nematant, kaip sodyba šyla ir ar nėra gaisro pavojaus. Be to, kamera lauke labai pravartu, jei suveikia signalizacija; nei saugos tarnybai, nei jums nereikės važiuoti kelių dešimčių ar net šimtų kilometrų iki sodybos vien tam, kad įsitikintumėte, jog vėjas atplėšė ūkinio priestato duris, nuolat judina signalizacijos laidą ir ją įjungia, arba koks atkaklus barsukas jūsų rūsyje ieško prieglobsčio nuo žiemos speigų“, – sakė R. Skurdenis.

Kameras, leidžiančias bet kada apžiūrėti savo antruosius namus, žmonės laiko dideliu pastatų automatikos sistemos privalumu. Tai didina saugumą ir malšina ilgesį – į savo namus gamtoje galite užmesti akį ir susapnavę blogą sapną, ir tiesiog jų pasiilgę.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ekspertas pataria: kodėl verta dairytis namo žiemą?

Būsto pirkimas – svarbus, apgalvotas ir įvairiais kriterijais paremtas žingsnis. Vieni vadovaujasi emocijomis, kiti šaltu protu, treti – pasitelkia profesionalų pagalbą. Tačiau į ką svarbiausia atkreipti dėmesį? Kokie rodikliai gali nulemti sėkmingą sandorį ir kodėl vis tik žiemą perkamas būstas pasiteisina bei atskleidžia perkamo objekto privalumus ir trūkumus?

Esminiai patarimai, kaip išsirinkti jums tinkamiausią rangovą (1)

Individualaus namo arba buto įrengimas – jaudinantis procesas, kuris paprastai suteikia platų spektrą emocijų (nuo nerimą keliančios įtampos iki nuoširdaus džiugesio). Kad darbų metu patirtumėte kuo mažiau neigiamų emocijų ir galėtumėte džiaugtis svajones atitinkančiu rezultatu, labai svarbu tinkamai pasirinkti žmones su kuriais bendradarbiausite. Pristatome esminius patarimus, kurie padės išsirinkti jums tinkamiausią rangovą.

Statyba bendro naudojimo sklype – tik su bendraturčių pritarimu

Žemės sklypo bendraturčiai, norėdami racionaliai išnaudoti jiems priklausantį žemės sklypą ir išvengti galimų tarpusavio ginčų, turi galimybę nustatyti sklypo naudojimo tvarką, aiškias jo dalių ribas.

Namas vos per penkias savaites (16)

Nekantraujančioms įsikraustyti į naują namą šeimoms gamintojai siūlo rinktis modulinius namus. Tokie namai ne tik greitai pastatomi, bet ir nesunkiai pritaikomi prie kintančių šeimos poreikių. Pavyzdžiui, įsikrausčius jaunai šeimai, tiks mažesnis namas, o jau susilaukus vaikų, nereikės pirkti erdvesnio būsto – užteks pristatyti papildomą modulį.

Kokius „namų darbus“ reikia atlikti prieš renkantis pirmą būstą?

Nors pirmojo būsto ieškantys pirkėjai noriai žvilgčioja į naujos statybos daugiabučius, tačiau dalį jų atbaido ką tik iškilusius pastatus apipynę įvairūs mitai. Dažniausiai pasitaikantis jų – ką tik pastatytame name dar nesimato visų statybinių defektų. Todėl esą patikimiau rinktis bent kelių metų senumo butus, kuriuose tokių nemalonių staigmenų galima išvengti. Projektuotojai tokį požiūrį vadina nepagrįstu ir atkerta, kad statybų darbus atlikus atmestinai, brokas matyti iš karto.

Sužinokite, kodėl pirkti butą neįregistruotame name – rizikinga

Pastaruoju metu vis sulaukiama gyventojų paklausimų, ar nėra rizikinga pirkti butą naujai pastatytame, bet Nekilnojamojo turto registre (NTR) dar neįregistruotame daugiabučiame name, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Ko reikia statant ir įteisinant pastogę automobiliui arba malkoms (1)

Kokių dokumentų reikia statant ir įteisinant pastogę automobiliui ar malkoms, klausia portalo skaitytojas. Jis teigė norintis statyti pastogę prie kotedžo Vilniuje.

Misija – naujas būstas: kaip išsirinkti?

Naujo būsto paieška daugeliui – ištisas klausimų sau maratonas. Kuriame rajone geriau kurtis, rinktis senos ar naujos statybos daugiabutį, pagaliau, kaip išvengti greito įsigyto turto nuvertėjimo? Nerandant atsakymų į šiuos esminius klausimus naujų namų paieška gali užsitęsti, todėl ekspertai pataria aiškiai susidėlioti prioritetus arba, kitaip tariant, atlikti „namų darbus“.

Kaip parduoti sklypą, namo projektą ir statybą leidžiančius dokumentus

Į redakciją kreipėsi skaitytoja, klausdama, kaip organizuoti žemės sklypo, namo projekto ir statybos leidimų pardavimą, kad naujam savininkui vėliau nekiltų bėdų nei statant namą, nei vykdant statybos užbaigimo procedūras.

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš renkantis būstą

Per paskutinius penkerius metus Lietuvoje kas mėnesį parduodama beveik po 3,3 tūkstančio įvairių būstų – naujų ir senesnės statybos butų, individualių namų, kotedžų – ir šis skaičius nuo 2012 m. pradžios išaugo daugiau nei 40 proc. Pavyzdžiui, šiais metais kas mėnesį parduodama po 3 652 būstus, o vien naujų butų per devynis šių metų mėnesius Vilniuje ir Kaune parduota beveik 3 300.