Kaip geriausiai apsisaugoti nuo žaibiškų vagysčių?

Teigiama, kad patyrusiems vagims įvykdyti žaibišką vagystę pakanka 6 minučių. Po jų lieka sugadintas jūsų turtas, vertingi daiktai pavogti, o niekšų jau ir pėdos ataušusios. Atsargumo niekada nebus per daug, todėl pareigūnai pataria, kokių papildomų būdų imtis, kad jūsų turtas netaptų vagišių taikiniu.
Kaip geriausiai apsisaugoti nuo žaibiškų vagysčių?
© Shutterstock nuotr.

Signalizacija įspraudžia vagišius į laiko rėmus

„Visos namų, butų apsaugai skirtos priemonės yra veiksmingos. Pamatę įrengtą signalizaciją, vaizdo kameras, vagys retai imasi savo „nešvaraus“ darbo“, – sako Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Simona Banėnienė. Visgi, praktika rodo, jog įsirengę signalizaciją gyventojai pernelyg atsipalaiduoja, manydami, jog jų turtas patikimose rankose.

Rimčiausios vagystės ilgai ir kruopščiai planuojamos šeimininkams nė neįtariant, o signalizacija tokiu atveju suveikia kaip smėlio laikrodis, įspraudžiantis vagį į laiko rėmus. Po įvykio, kuomet vienos atlikėjos namą Klaipėdos rajone nusiaubė vagys, dainininkė pripažino, jog ne kartą signalizacija suveikdavo be jokio pagrindo, vadinasi, buvo tikrinta, per kiek laiko atvyksta apsaugos tarnyba. „Žaibiška vagystė trunka vos 5-7 minutes. Jei namo apsaugos sistema susieta su saugos tarnyba, tereikia pasirūpinti priemonėmis, kurios apsunkintų ir užgaišintų vagišių, bandantį patekti į vidų“, – pataria Živilė Vaitkūnienė.

Pirmoji kliūtis – kokybiška durų apsauga

Policijos duomenimis, dauguma vagių į būstą patenka pro duris. Nors vagys tikina, kad neįveikiamų spynų nėra, svarbi kiekviena minutė.

Greičiausiai Jūsų turto neapsaugos tik šarvuotos durys ar brangi spyna, todėl patartina naudoti kompleksiškas apsaugos priemones. Pavyzdžiui, šarvuotas duris, kuriose įmontuota spyna su apsauginiais cilindrais, atrakinti išties sudėtinga. Tokios spynos turi apsaugines plokšteles, kurios apsaugo spynų cilindrus (širdeles) nuo gręžimo, cheminių medžiagų poveikio ir sumažina rakto padirbimo galimybę. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jog spynos skląsčiai būtų pagaminti iš tvirto metalo. Dažnai vagys patenka į namus nupjovę durų vyrius, tad jiems skirtos apsaugos priemonės taip pat atlieka naudingą darbą.

Antroji kliūtis – atsuktuvams ir smūgiams nepasiduodantys langai

Galėdami patekti į butą per balkono ar terasos langą, vagys neretai apeina pagrindines duris. Pasak pareigūnų, atidaryti plastikinius langus per kelias sekundes prireikia vos vieno atsuktuvo, tad tokiais atvejais gelbsti specialios rėmų apsaugos.

Nepavykus įsibrauti pro duris ar langą, vagis greičiausiai griebsis paskutinio šiaudo – bandys išdaužti stiklą. Tokioje situacijoje nusikaltėlį gali pristabdyti speciali nematoma plėvelė, klijuojama lango vidinėje pusėje. „Plėvelė ne tik sumažina stiklo skilimą smūgio metu, bet ir neleidžia pažirti šukėms. Vadinasi, plėšikui dar reikia pradraskyti plėvelę, ant kurios sulipę stiklo šukės. Tai kainuoja nemažai laiko“, – patarimais dalinasi pleveles.lt vadovė Ž. Vaitkūnienė. Nematoma apsauga tampa nemaloniu, iš vėžių išmušančiu siurprizu ilgapirščiams, kurie tikisi lengvai patekti į būsto vidų. Jau nuo pirmo smūgio suveikia signalizacijos davikliai, signalą perduodantys apsaugos darbuotojams.

Policija ragina burtis išvien su kaimynais

Populiaru sakyti, jog „džiaugiasi lietuvis, kai kaimyno tvartas dega“, tačiau būtent budrus kaimynas gali geriausiai apsaugoti jūsų name esantį turtą. Pastebėjęs įtartiną asmenį, greta gyvenantis asmuo gali įspėti saugos tarnybas dar prieš suveikiant signalizacijai.

„Šarvuotos durys, spynų, langų apsauga reikalingos priemonės, norint apsaugoti būstą, tačiau geros prevencijos pavyzdys yra saugi kaimynystė, kai kaimynai stebi, ar jų gyvenamojoje vietovėje nėra įtartinų asmenų, o pamatę nepažįstamuosius, ilgai lūkuriuojančius prie namų, nedelsdami informuoja policiją“, – teigia S. Banėnienė. Anot Kauno policijos atstovės, vagis atgraso vien tai, jog matomose vietose pastatomi saugios kaimynystės stendai ar lentelės.

Bendradarbiaujant gyventojams pavyks išvengti vagysčių, tačiau patiems taip pat svarbu neprarasti budrumo ir pasirūpinti savo bei turto saugumu.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Kad grįžus po atostogų netektų nustebti: kaip išvykstant apsaugoti namus nuo pavojų (1)

Vasaros metu kone kiekvienas mėnesiui, savaitei ar bent ilgajam savaitgaliui palieka savo namus ir išvyksta ilsėtis. Tačiau tinkamai nepasiruošus, namus gali užklupti ne tik įvairūs gedimai ar parazitai, bet ir vagys. Kokie pavojai tyko tuščiuose namuose ir ką daryti, kad jums išvykus jie liktų tokie pat saugūs?

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada galima įstiklinti daugiabučio balkoną?

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.