Kada geriausia pirkti nuosavą būstą?

Greičiausiai nė nereikia priminti, kad būsto paskola – atsakingas sprendimas, dažniausiai tampantis didžiausiu šeimos finansiniu įsipareigojimu. Nekilnojamo turto kainos jau seniai šešiaženklės, todėl dažnam šis žingsnis neišvengiamas. Vis dėlto, jei tinkamai pasirinksite laiką, būstą ir palankias paskolos sąlygas, jūsų finansinis saugumas bus didesnis.
Kada geriausia pirkti nuosavą būstą?
© Fotolia nuotr.

Jei sprendimą pirkti ar nuomotis gyvenamąją vietą lemtų tik finansiniai motyvai, reikėtų palyginti būsto įsigijimo ir išlaikymo sąnaudas su nuomos sąnaudomis. Skaičiavimai turėtų būti išties išsamūs. Pavyzdžiui, būsto įsigijimo ir išlaikymo sąnaudas sudaro būsto kaina, kitos su pirkimu susijusios išlaidos, tokios kaip tarpininkavimo, dokumentų rengimo mokesčiai, taip pat – su būsto paskola susijusios išlaidos, pavyzdžiui, palūkanos. Dar reikėtų įvertinti, kiek kainuos būstą prižiūrėti, pavyzdžiui, remontuoti, atsižvelgiant į laikotarpį, kiek ketinama būstą turėti arba jame gyventi. Taip pat gerai būtų pabandyti nuspėti būsto vertę arba pardavimo kainą to laikotarpio pabaigoje.

Nustatant nuomos išlaidas, reikia atsižvelgti į nuomos mokesčius, su nuomos sutarties sudarymu ir nutraukimu susijusias sąnaudas, taip pat įtraukti už nuomos užstatą negautas pajamas, jei jos būtų investuotos kitur.

Matyt, retas namų ūkis atlieka tokius išsamius skaičiavimus, be to, juk ir nežinia, kaip per atitinkamą laikotarpį kis paskolos palūkanų norma, nuomos mokesčio dydis, būsto rinkos vertė. Todėl ieškoma paprastesnių palyginimo būdų. Vienas iš paprasčiausių – palyginti už būsto paskolą mokamas palūkanas su būsto nuomos kaina per tą patį laikotarpį. Kodėl tik palūkanas? Dalį paskolos įmokos sudaro grąžinamos paskolos įmoka, kitą dalį – palūkanos už negrąžintą paskolos likutį. Kiek sugrąžiname paskolos, tiek būsto jau priklauso mums. Palūkanos – mokestis už paskolą, kaip ir nuoma – mokestis už gyvenamąją vietą.

Be finansinių motyvų yra ir kitų ekonominių (ir ne tik ekonominių) veiksnių, skatinančių turėti nuosavą būstą. Vyrauja nuomonė, kad investicijos į nekilnojamąjį turtą padeda apsisaugoti nuo infliacijos. Žmonėms atrodo, kad jie geriau gali prognozuoti nekilnojamojo turto vertę ateityje negu vertybinių popierių ar aukso, kad tokia investicija aiškesnė, suprantamesnė, patikimesnė. Žmonių pasitikėjimas savo gebėjimu numatyti būsto kainą a gali būti ne visai pamatuotas, o pagrįstas vien tuo, kad tas būstas – materialus daiktas, kurį kasdien matome ir kurį galime naudoti, prireikus – parduoti. Tačiau nors būsto kainų svyravimą numatyti sunku, reikia pripažinti, kad būsto kainos kinta mažiau ir lėčiau negu kitų turto rūšių – vertybinių popierių, tauriųjų metalų ar kitų.

Ekonomiškai sunkiai paaiškinama, bet žmonės, kurie sako nesugebantys kiek nors sutaupyti, nes vartojimo reikmėms išleidžia viską, ką uždirba, už skolintas lėšas įsigiję būstą, paskolos įmokas mokėti visgi įstengia. Taigi būsto įsigijimas už paskolą disciplinuoja ir taip padeda lengviau sukaupti tam tikrą turtą – išmokėjus paskolą, būstas tampa nuosavu turtu.

Be to, gyventi nuosavame būste, ypač jeigu tas būstas įsigytas neimant paskolos, yra kur kas saugiau negu nuomojamame, pavyzdžiui, jau vien dėl to, kad nuomotojas gali pakelti nuomos kainą arba vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Taip pat būsto savininkui paprasčiau negu nuomininkui planuoti ir tvarkyti būsto priežiūros ir remonto išlaidas. Socialiniai veiksniai – nekilnojamojo turto savininko statusas, galimybė savo nuožiūra tvarkyti interjerą ar aplinką, noras ką nors po savęs palikti vaikams – taip pat sveria svarstykles gyvenamosios vietos nuosavybės naudai, ypač jei kalbame apie ilgą gyvenimo tame būste laikotarpį.

Vis dėlto net jei ir naudinga bei reikalinga įsigyti nuosavą būstą, lemiamas veiksnys – finansinės galimybės: namų ūkio pajamų dydis ir stabilumas. Jei pajamų neužtenka išlaikyti savo svajonių būstą, jei įsipareigojimai pradeda viršyti turto vertę, visa prieš tai apskaičiuota nauda tampa nebesvarbi. Tik atsižvelgus į savo galimybes reikia rinktis, ar būstą pirkti, ar nuomoti, kokį būstą įsigyti ir kokias būsto paskolos sąlygas rinktis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.