Ką vertėtų žinoti apie išmaniuosius namus

 (2)
Planuodami didesnį pirkinį ar investiciją, pavyzdžiui, statydami namą ar rinkdamiesi naują automobilį, pasitelkiame rimtesnius argumentus nei vien tik „noriu“ ar „patraukli spalva“. Automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis įvardija pagrindinius kriterijus, svarbius ketinantiems įsigyti ar įsirengti išmanųjį būstą.
Ką vertėtų žinoti apie išmaniuosius namus
© Gamintojo nuotr.

Pastatų automatika = namai

Svarbiausias kriterijus, kurio derėtų vadovautis imantis išmaniųjų namų statybos (pastatų automatika planuojama pradinėje statybos stadijoje, bendradarbiaujant su architektu) ar jau pastatyto būsto automatizavimo, yra sistemų ilgaamžiškumas. Pastatų automatika yra investicija į būstą tokiam pačiam laikui, kaip ir patį būstą, t.y. jei name planuojama gyventi 20-30 metų, tai ir pastatų automatika jame turi funkcionuoti ne trumpiau.

„Tikrai laimėsime ir pinigų, ir komforto, jei į pastatų automatiką žvelgsime kaip į vieną iš esminių statybos proceso dalių, o ne kaip į buitinę techniką, kurią po metų ar kelerių keičiame modernesne, funkcionalesne ar tiesiog morališkai naujesne, – sakė R. Skurdenis. – Pastatų automatiką vertinant iš ilgalaikės perspektyvos itin svarbus tampa kokybės kriterijus – automatika turi būti techniškai patikima. Jei pakeisti seną šaldytuvą nauju nėra sudėtinga, tereikia turėti tam pinigų, tai prastai įrengtos ar nekokybiškos pastatų automatikos sutvarkymas kainuos visų namų remontą (elektros laidyno tvarkymas). O kur dar nepatogumai visiems namiškiams...“

Techninė priežiūra – be žmogiškojo faktoriaus

Pastatų automatika kaip ilgalaikė investicija – nuo jos ištisus dešimtmečius priklausys namiškių gyvenimo kokybė ir komfortas, taip pat galimybė taupyti energijos išteklius – verčia numatyti ir ilgalaikę techninę jos priežiūrą. „O tai reiškia, jog tada, kai namus įrengs savamokslis Petras ar Jonas pagal jam vienam žinomas ar net paties išrastas taisykles, namų šeimininkas išsyk taps priklausomas nuo meistro, – sakė „Jung Vilnius“ direktorius. – Automatizuotame pastate ramiai galėsime gyventi tik tuomet, kuomet laidus išvedžios ir namų įrangą suprogramuos pagal tarptautinius standartus veikianti įmonė. Tokiu atveju, net jei konkretus jūsų namus įrengęs meistras emigruotų į kitą valstybę (juk per 20–30 ar net daugiau metų, kol stovės jūsų namai, gali daug kas nutikti), kitas specialistas pavaduos jį be didesnių nesklandumų“.

Pavyzdžiui, daugelyje pasaulio valstybių išmanieji pastatai diegiami pagal KNX standartus. KNX standartai nepriklauso nuo konkretaus gamintojo, jais reglamentuojamas pats sistemų įdiegimas, programavimas. Tai reiškia, jog net jei konkreti įmonė, pardavusi įrangą, bankrutuos, tai pagal KNX standartus įrengto namo šeimininkai dėl to nepatirs jokių rūpesčių – ilgalaikė techninė pastatų automatikos priežiūra išlieka.

Sistema neturėtų būti uždara

Itin svarbus kriterijus įsirengiant pastatų automatiką – galimybė ją tobulinti bėgant metams, t .y. sistema negali būtų uždara, baigtinė. Turi būti galimybė ją tobulinti, plėsti ir papildyti naujomis funkcijomis, kurių namuose gyvenantis žmogus galbūt įsigeis vėliau ar jų prireiks pasikeitus namo savininkui. Sykiu ši sistema turi išlaikyti galimybę tobulėti, jungtis su naujomis kuriamomis sistemomis.

„Juk technologijų raida šiuo metu ypatingai sparti, jos vystosi labai dideliu greičiu, tad sunku prognozuoti, kas bus po 5 ar 10 metų. Jūsų namas turi būti pasirengęs įsileisti naujas technologijas ir nelikti „atgyvena“ jau netolimoje ateityje, kai nauji pastatai bus jau visai kito lygio“, – sakė R. Skurdenis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.

Pasiruošimas namų remontui: pirmieji žingsniai

Pradedant namų renovacijos projektą, paprastai kiekvienam iš mūsų kylą dvejonės, sustiprėja nerimo jausmas. Juk yra daugybė sprendimų, kuriuos reikia priimti taip, kad šie tilptų į biudžetą, atspindėtų mūsų norus bei atitiktų gyvenimo būdą. Pateikiame keletą paprastų patarimų, kurie padės namų remontą paversti kiek malonesne patirtimi.

Pats metas atskirti, kas yra ypatingasis, neypatingasis ar nesudėtingasis statinys

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) specialistams neretai tenka konsultuoti gyventojus statinių priskyrimo tam tikrai kategorijai klausimais. Iš tikrųjų svarbu teisingai nustatyti numatomo statyti pastato ar inžinerinio statinio kategoriją norint išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas, kokie reikalavimai keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (STVPS) vadovams. Nuo statinio kategorijos priklauso ir statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas.

Gyvenamųjų patalpų įrengimas daugiabučio namo palėpėje

Daugiabučių namų butų savininkai, norėdami palėpėse įrengti gyvenamąsias patalpas ir tikėdamiesi išvengti galimų problemų, kreipiasi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos konsultantus. Neišsiaiškinus reikalavimų gali kilti rūpesčių ne tik dėl nepatenkintų kaimynų, bet ir apsilankius pastatų naudojimo ar statybos priežiūrą atliekančioms tarnyboms. Kai pastatas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, visus veiksmus reikia derinti su bendraturčiais.