Ką reikėtų žinoti panorusiems balkoną sujungti su gyvenamosiomis patalpomis?

 (41)
Nebijantys iššūkių daugiabučių namų gyventojai vis dažniau bando padidinti savo būsto plotą balkono sąskaita – išgriovę balkoną ir butą jungiančią sieną, jie prijungia balkoną prie esamų gyvenamųjų buto patalpų. Ar toks veiksmas teisėtas? Kokiais dokumentais reikėtų pasirūpinti prieš pradedant remonto darbus? Kuo gresia toks eksperimentas ir, apskritai, ar toks žingsnis pasiteisins? Pabandykime pasiaiškinti.
Balkonai
Balkonai
© "Statyba ir architektūra"

Balkono sujungimas su šalia esančiomis buto patalpomis teisiškai leidžiamas, tačiau savavališkas darbų atlikimas be statybą leidžiančio dokumento gali užtraukti administracinę atsakomybę ir grėsti baudomis. Todėl, prieš pradėdami džiaugtis didesniu kambariu, gerai įvertinkite visas aplinkybes. Visų pirma, biurokratinis mechanizmas, su kuriuo neabejotinai susidursite, norėdami atlikti tokio tipo remonto darbus. Sujungdami balkono ir vidaus buto patalpas, turėsite pašalinti juos skiriančią sieną, kuri seno tipo daugiabučiuose (tiek stambiaplokščiuose, tiek mūriniuose) greičiausiai bus laikančioji. Statybos techninis reglamentas „Statinio statybos rūšys“ iškart sufleruoja, kad bet koks laikančiųjų konstrukcijų keitimas, silpninimas, stiprinimas priskiriamas kapitalinio remonto darbams, o statybos techninis reglamentas „Statybą leidžiantys dokumentai“ nusako, kad vykdant tokio tipo darbus reikia parengti kapitalinio remonto projektą arba aprašą ir gauti jam statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą. Pastarajam gauti reikalinga surinkti daugiau nei pusės daugiabučio namo bendrasavininkių rašytinius sutikimus, o tai, kam teko su tuo susidurti, žino, kad praktikoje ne taip lengvai pasiekiama. Taigi, prieš pradėdami konkrečius statybos darbus, pirmiausia, susiraskite kvalifikuotą specialistą, kuris paruoštų kapitalinio remonto projektą (aprašą), nes tik gavę rašytinį pritarimą iš vietos savivaldybės administracijos, galėsite imtis darbų.

Ką reikėtų žinoti panorusiems balkoną sujungti su gyvenamosiomis patalpomis?
© Asmeninio archyvo nuotr.

Nederėtų pamiršti ir socialinio aspekto – pavertę balkoną savo kambario tęsiniu, prarasite pagrindinę jo funkciją, panaikinsite vienintelę jums priklausančią „žalią“ erdvę mieste. Butas su balkonu, lodžija ar terasa turi kur kas didesnę vertę nei butas be jos. Gyvendami sausakimšuose miesto daugiabučiuose, turime mažai galimybių mėgautis kokybiška gamtine aplinka. Dažniausiai rekreacinės erdvės senų daugiabučių kvartaluose būna itin prastos kokybės arba apskritai sunykusios, todėl balkonas išlieka mūsų vieninteliu „langu į gamtą“, o jo atsisakyti dėl kelių papildomų kvadratų svetainėje, be abejo, nėra pats geriausias sprendimas. Kokybine prasme prarasite kur kas daugiau, nei išlošite, bet tai, žinoma, kiekvieno gyventojo individualus reikalas ir konkrečioje situacijoje gali būti priimti atitinkami sprendimai.

Ką reikėtų žinoti panorusiems balkoną sujungti su gyvenamosiomis patalpomis?
© Asmeninio archyvo nuotr.

Vis dėlto pasiryžus griauti balkoną ir kambarį jungiančią sieną, reikėtų nusiteikti rimtiems statybos darbams – juk balkonas, iki šiol buvęs atskira neapšiltinta patalpa, dabar turės tapti lygiaverte kambario dalimi. Vadinasi, visos atitvaros – grindys, sienos, lubos – turi būti kokybiškai izoliuotos nuo drėgmės ir apšiltintos. Būtina atkreipti dėmesį, kad idealiausia būtų, jei išorines konstrukcijas pavyktų apšiltinti iš išorės taip sumažinant šilumos nuostolius ir rasos taško susidarymo atitvaroje tikimybę. Bet ar jūsų kaimynas, gyvenantis žemiau, sutiks su tokiu sprendimu? Juk jūsų balkono grindys, tai jo – lubos ir toli gražu ne visi gyventojai bus geranoriški ir supratingi šiai „invazijai“. Kita vertus, tokiu būdu sutvarkydami savo grindų konstrukciją, jūs padarytumėte didelę paslaugą ir kaimynui, mat, jo lubos nuo šiol taip pat būtų atsparios drėgmei ir šalčiui, nebetrupėtų tinkas ir nevarvėtų vanduo. Akivaizdu, reikalingi kompleksiniai sprendimai, kurie, deja, neapsiriboja vien tik jūsų buto erdve.

Balkonas yra labiausiai išsikišusi pastato dalis ir dėl to labiausiai veikiama išorės veiksnių – drėgmės ir šalčio. Dėl šios priežasties balkono konstrukciniai elementai būna labiausiai nusidėvėję palyginus su kitomis pastato konstrukcijomis ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra. Deja, ji statinio eksploatacijos laikotarpiu, nepaisant keleto vietinių kosmetinių remontų, retai kada atliekama. Būtent dėl to, balkono sutvarkymas gali pareikalauti daug pastangų ir nemažai investicijų. Prieš imantis konkrečių veiksmų, geriau pasikonsultuoti su profesionaliais statybininkais ar projektuotojais, kurie teisingai įvertinę esamą padėtį, patartų, kokių priemonių tikslinga imtis, norint pasiekti geriausią ir ilgalaikį rezultatą, aišku, atsižvelgiant ir į finansines galimybes. Priimti netinkami sprendimai ar nekokybiškai atlikti statybos darbai išryškės jau po pirmo sezono ir sulig kiekvienais metais darysis vis akivaizdesni. Be jokios abejonės, tas papildomas plotelis turės didelę įtaką visam butui, nes dabar viskas bus vienoje erdvėje ir, pajutus šaltį ar pradėjus drėkti išorinei sienai, neužteks tiesiog sandariau uždaryti balkono duris ar apkamšyti langus. Dėl to dar kartą pabrėžtina, kad komfortiškos gyvenimo sąlygos bute priklauso nuo kokybiškai parengto projekto ir vienodai gerai atliktų statybos darbų. Kalbant apie šildymą, reikėtų pridurti, kad padidėjus kambario plotui, jūsų radiatoriaus šildomoji galia išliks tokia pati, tačiau jam jau teks apšildyti didesnį plotą.

Ką reikėtų žinoti panorusiems balkoną sujungti su gyvenamosiomis patalpomis?
© Asmeninio archyvo nuotr.

Trumpai panagrinėjus balkono integravimo į vidinę buto erdvę klausimą, matyti, kad toks sprendimas turi nemažai trūkumų ir toli gražu ne viskas yra mūsų galioje. Įtakos turi ir greta gyvenantys kaimynai, su kuriais ribojasi mūsų butas, tad kai kurie sprendimai, norint pasiekti optimalų rezultatą turi būti atliekami kompleksiniu būdu. Be to, ne paskutinėje vietoje atsiduria mūsų finansinės galimybės ir, kas be ko, mūsų kantrybės ir laiko ištekliai. Todėl prieš imantis tokio pobūdžio darbų, visų pirma, reikėtų savęs paklausti – ar verta dėti tiek pastangų ir paaukoti balkoną dėl kelių kvadratų papildomo ploto, kad ir labai patraukliai atrodančiame bute?

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.