Jungiame du butus – kokių žingsnių imtis pirmiausia?

Jei ankštame bute trūksta erdvės ar turite ambicingesnių sumanymų, tačiau nenorite keisti gyvenamosios vietos, viena iš išeičių yra įsigyti šalimais arba viršuje esantį butą ar kitą patalpą bei jas sujungti su savo butu. Tačiau naujai atsiradusios erdvės išplanavimą riboja ne tik fantazija bei finansinės galimybės. Norint sujungti du butus, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad pertvarka nekeltų nepatogumų bei grėsmės jūsų kaimynų turtui.
© Shutterstock nuotr.

Šiuo atveju taikytinus butų sujungimo aspektus pakomentavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Vida Aliukonienė bei teisininkė Virginija Žukienė, "Advokatės V. Žukienės kontoros" vadovė.

Ką galite atlikti

Veiksmus, kuriuos galite bei privalote atlikti jungdami butus, nusako statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 265 punktas. Tokie patys reikalavimai galioja jungiant tiek viename aukšte esančius butus, tiek vertikaliai išsidėsčiusias patalpas.

Pagal reglamentą projektuoti dviejų ar daugiau butų sujungimą į vieną butą leidžiama atsižvelgiant į šias sąlygas:

* į vieną butą sujungiami viename ar gretimuose aukštuose esantys butai, turintys bent vieną bendrą atitvarą (tarp jų – perdangą)

* leidžiama keisti visas vidaus atitvaras – nelaikančias konstrukcijas;

* jungčių tarp dviejų ar daugiau butų įrengimas turi nesumažinti pastato mechaninio atsparumo ir pastovumo gebos, triukšmo izoliavimo rodiklių;

* jungtims tarp dviejų ar daugiau butų įrengti negali būti panaudota laiptinės ar kita pastato bendrojo naudojimo erdvė.

Projektuoti papildomas buto patalpas ar įrangą leidžiama, jeigu jų įrengimas nesumažins gyvenamosios erdvės daugiau, negu nustatyta minėto reglamento patalpų pločių reikalavimuose.

Kapitaliniu remontu tokie statybos darbai bus laikomi tada, kai jungiant butus yra pertvarkomos laikančiosios konstrukcijos (laikančiosios sienos tarp butų, tarpaukštinės perdangos – apjungiant skirtinguose aukštuose esančius butus). Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. „Laikančiosios konstrukcijos yra pastato bendrojo naudojimo objektai. Pagal Civilinį kodeksą bet kokiems veiksmams, darantiems įtaką pastato bendrojo naudojimo objektams, reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka gautas namo daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas“, - primena V. Aliukonienė.

Projektas ir gyventojų pritarimas

Galimybė bute išardyti sieną ar jos dalį priklauso nuo konkretaus pastato konstrukcinės schemos, jo techninės būklės. Projekte turi būti įvertintos kitose pastato dalyse jau pertvarkytos konstrukcijos, planuojamų atlikti darbų galima įtaka konstrukcijų laikomajai galiai ir pastato pastovumui. Kai kuriais atvejais projektą rengti būtų tikslinga tik atlikus statinio bendrąją ar dalinę ekspertizę. O jei namas priskirtinas ypatingų statinių kategorijai, visada privaloma kapitalinio remonto projekto ekspertizė. „Į šį klausimą, be abejo, atsakytų ir projektuotojai, susipažinę su konkretaus namo projektu. Pradinę informaciją apie atskirų statybinių konstrukcijų, kurias ruošiamasi pertvarkyti, paskirtį ir bendrą pastato techninę būklę gyventojas gali gauti iš privalomąją namo techninę priežiūrą vykdančio specialisto – namo administratoriaus atstovo ar bendrijos šioms funkcijoms vykdyti samdomo statinio techninio prižiūrėtojo. Neypatingo statinio kapitalinio remonto darbams turi vadovauti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis statybos inžinierius, o ypatingo – tik nustatyta tvarka atestuotas rangovas“, - primena pašnekovė.

Šiuo atveju atliekant kapitalinį remontą, reikalingas daugumos butų bei kitų patalpų savininkų rašytinis pritarimas. Pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnį, toks sutikimas gaunamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę arba nesušaukus susirinkimo, tačiau savininkams raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimo raštu tvarka nurodyta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos apraše. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. „Namo gyventojai, tik matydami už laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo sprendinius atsakomybę prisiėmusių projektuotojų pasirašytą projektą, turėtų apsispręsti, ar duoti sutikimą atlikti jame numatytus darbus“, - pastebi V. Aliukonienė.

Tiesa, naujai įrengtas butas gali kelti klausimą dėl savininko statuso bendrijoje - kiek balsų turėtų tokio buto savininkas? "Kai butas priklauso ne vienam savininkui, buto bendraturčiams atstovauja vienas asmuo ir jis turi vieną balsą. Jau veikiančioje bendrijoje kiekvienas bendrijos narys – buto savininkas - turi po vieną balsą, o jei butas priklauso ne vienam savininkui, buto bendraturčiams atstovauja vienas asmuo ir jis turi vieną balsą. Kai pertvarkytas butas bus registruotas Valstybės įmonėje Registrų centre, naujai suformuoto buto savininkai Bendrijoje visuotinio susirinkimo metu turės vieną balsą", - paaiškina advokatė V. Žukienė.

Sujungtų butų registravimo tvarka

Du ar kelis butus sujungus į vieną, suformuojamas atskiras nekilnojamasis objektas. Kai atliekami statinio kapitalinio remonto darbai patalpas suformuojant kaip atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą (kai po sujungimo lieka buvusi patalpų paskirtis), veiksmus reikėtų atlikti vadovaujantis statybos techninių reglamentų STR 1.07. 01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ ir STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nuostatomis.

Norint apjungti butus atliekant statinio kapitalinį remontą, būtina parengti kapitalinio remonto, suformuojant naują nekilnojamojo turto kadastro objektą, projektą ir gauti rašytinį pritarimą jam. Pagal projektą užbaigus statybos darbus, Registrų centrui kartu su prašymu įregistruoti naują nekilnojamąjį objektą turi būti pateikiama buto kadastro duomenų byla ir deklaracija apie statybos užbaigimą, patvirtinta VTPSI.

Kai sujungiant dvi ar daugiau besiribojančių patalpų į vieną patalpą, ją suformuojant kaip atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą (kai po sujungimo patalpos paskirtis tokia pati, kaip ir sujungiamų patalpų paskirtis), atliekami tik paprastojo remonto darbai, būtinos atlikti procedūros nurodytos statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ VII skyriaus 21-24 punktuose.

Dokumentų, kurie turi būti pateikiami nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui tam tikrais nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į kadastrą atvejais, sąrašas pateiktas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Misija – naujas būstas: kaip išsirinkti?

Naujo būsto paieška daugeliui – ištisas klausimų sau maratonas. Kuriame rajone geriau kurtis, rinktis senos ar naujos statybos daugiabutį, pagaliau, kaip išvengti greito įsigyto turto nuvertėjimo? Nerandant atsakymų į šiuos esminius klausimus naujų namų paieška gali užsitęsti, todėl ekspertai pataria aiškiai susidėlioti prioritetus arba, kitaip tariant, atlikti „namų darbus“.

Kaip parduoti sklypą, namo projektą ir statybą leidžiančius dokumentus

Į redakciją kreipėsi skaitytoja, klausdama, kaip organizuoti žemės sklypo, namo projekto ir statybos leidimų pardavimą, kad naujam savininkui vėliau nekiltų bėdų nei statant namą, nei vykdant statybos užbaigimo procedūras.

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš renkantis būstą

Per paskutinius penkerius metus Lietuvoje kas mėnesį parduodama beveik po 3,3 tūkstančio įvairių būstų – naujų ir senesnės statybos butų, individualių namų, kotedžų – ir šis skaičius nuo 2012 m. pradžios išaugo daugiau nei 40 proc. Pavyzdžiui, šiais metais kas mėnesį parduodama po 3 652 būstus, o vien naujų butų per devynis šių metų mėnesius Vilniuje ir Kaune parduota beveik 3 300.

Ką daryti, jei kaimynas netvarko išdarkytos sklypo ribos

Skaitytojas į redakciją kreipėsi dėl kaimyno, kuris nutarė išlyginti savo sklypo paviršių. Tačiau nukasus žemę prie sklypo ribos, susidarė skardis. „Kaimynas žadėjo išbetonuoti pamatus, bet supratęs, kad betoninės atraminės sienelės statymas brangiai kainuos, darbus nutraukė. Mūsų sklypas po truputį griūva žemyn, per trumpą laiką skardis pasistūmėjo į mūsų pusę jau apie pusę metro. Nuolydis netrukdė, o betoninės tvoros nereikia. Tad kaip priversti kaimyną sutvarkyti išdarkytą sklypų ribą?“ – klausia skaitytojas.

7 svarbiausi statinių projektavimo ir statybos reikalavimai

Statiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad atitiktų naudojimo paskirtį ir esminius statinių reikalavimus ekonomiškai pagrįstą naudojimo laikotarpį.

Ką dažniausiai pamirštame rengdami statinio projektą

Teikiantiems prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) statybos inspekcija primena, kad statinio projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai.

Sostinės prabangaus būsto renesansas – dabar ir prieš 10 metų

Pastaruoju metu Vilniaus būsto rinka išgyvena antrąjį savo renesansą, kuomet fiksuojami augantys būsto pasiūlos, paklausos ir, žinoma, pardavimo kainų rodikliai. Tačiau vienas iš įdomiausių būsto segmentų, kuris dažnai audrina rinkos dalyvių ir žmonių vaizduotę, yra pats mažiausias ir prabangiausias turto segmentas – brangiausi butai didžiausiame šalies mieste.

Nelaimė nuomojamame bute: kas atlygins nuostolius?

Rinkdamiesi būstą nuomai, pirmiausia atkreipiame dėmesį į nuomos kainą. Vėliau nuomotojo teiraujamės, kokio dydžio komunalinių mokesčių sulauksime šaltuoju laikotarpiu, kokiam laikui galime sudaryti sutartį. Tačiau aptarti nuomininko ir nuomotojo atsakomybę, jei bute nutiks nelaimė, prisimename ne visuomet. Ir tik vos jai neįvykus susimąstome, kaip reikėtų spręsti žalos atlyginimo klausimus.

Gyvenamojo NT rinkos nuotaikos: domisi, analizuoja ir drąsiau keičia

Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovių „MG Valdos“ užsakymu atliktas „Gyventojų pasitenkinimo savo būstu“ tyrimas parodė, kad savo būsto vertės pokyčius seka daugiau nei pusė gyventojų. Aktyviausi, suprantama, tie, kurie sako turintys planų jį keisti, tačiau net ir tokių ketinimų neturintieji dažnai domisi savo turimo būsto kainos pokyčiais. Tai rodo, kad šalyje vis labiau įsigali požiūris, jog būstas yra investicija tam tikram gyvenimo ciklui, o ne pirkinys visam gyvenimui. Todėl įsigydami būstą, investuodami į šį patrauklų materialinį turtą, gyventojams vis svarbiau atsižvelgti į svarbiausius jo likvidumo kriterijus.

Statant ūkio būdu – privalomas statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimas (5)

2017 metų sausio 1 dienos įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, statant nesublokuotą iki 300 kvadratinių metrų vienbutį gyvenamąjį namą, galima savo interesams atstovauti patiems ir statybos techninio prižiūrėtojo samdyti nebeprivaloma. Tačiau prievolė pasirūpinti statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu – išlieka.