Jungiame du butus – kokių žingsnių imtis pirmiausia?

Jei ankštame bute trūksta erdvės ar turite ambicingesnių sumanymų, tačiau nenorite keisti gyvenamosios vietos, viena iš išeičių yra įsigyti šalimais arba viršuje esantį butą ar kitą patalpą bei jas sujungti su savo butu. Tačiau naujai atsiradusios erdvės išplanavimą riboja ne tik fantazija bei finansinės galimybės. Norint sujungti du butus, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad pertvarka nekeltų nepatogumų bei grėsmės jūsų kaimynų turtui.
Jungiame du butus – kokių žingsnių imtis pirmiausia?
© Shutterstock nuotr.

Šiuo atveju taikytinus butų sujungimo aspektus pakomentavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Vida Aliukonienė bei teisininkė Virginija Žukienė, "Advokatės V. Žukienės kontoros" vadovė.

Ką galite atlikti

Veiksmus, kuriuos galite bei privalote atlikti jungdami butus, nusako statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 265 punktas. Tokie patys reikalavimai galioja jungiant tiek viename aukšte esančius butus, tiek vertikaliai išsidėsčiusias patalpas.

Pagal reglamentą projektuoti dviejų ar daugiau butų sujungimą į vieną butą leidžiama atsižvelgiant į šias sąlygas:

* į vieną butą sujungiami viename ar gretimuose aukštuose esantys butai, turintys bent vieną bendrą atitvarą (tarp jų – perdangą)

* leidžiama keisti visas vidaus atitvaras – nelaikančias konstrukcijas;

* jungčių tarp dviejų ar daugiau butų įrengimas turi nesumažinti pastato mechaninio atsparumo ir pastovumo gebos, triukšmo izoliavimo rodiklių;

* jungtims tarp dviejų ar daugiau butų įrengti negali būti panaudota laiptinės ar kita pastato bendrojo naudojimo erdvė.

Projektuoti papildomas buto patalpas ar įrangą leidžiama, jeigu jų įrengimas nesumažins gyvenamosios erdvės daugiau, negu nustatyta minėto reglamento patalpų pločių reikalavimuose.

Kapitaliniu remontu tokie statybos darbai bus laikomi tada, kai jungiant butus yra pertvarkomos laikančiosios konstrukcijos (laikančiosios sienos tarp butų, tarpaukštinės perdangos – apjungiant skirtinguose aukštuose esančius butus). Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. „Laikančiosios konstrukcijos yra pastato bendrojo naudojimo objektai. Pagal Civilinį kodeksą bet kokiems veiksmams, darantiems įtaką pastato bendrojo naudojimo objektams, reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka gautas namo daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas“, - primena V. Aliukonienė.

Projektas ir gyventojų pritarimas

Galimybė bute išardyti sieną ar jos dalį priklauso nuo konkretaus pastato konstrukcinės schemos, jo techninės būklės. Projekte turi būti įvertintos kitose pastato dalyse jau pertvarkytos konstrukcijos, planuojamų atlikti darbų galima įtaka konstrukcijų laikomajai galiai ir pastato pastovumui. Kai kuriais atvejais projektą rengti būtų tikslinga tik atlikus statinio bendrąją ar dalinę ekspertizę. O jei namas priskirtinas ypatingų statinių kategorijai, visada privaloma kapitalinio remonto projekto ekspertizė. „Į šį klausimą, be abejo, atsakytų ir projektuotojai, susipažinę su konkretaus namo projektu. Pradinę informaciją apie atskirų statybinių konstrukcijų, kurias ruošiamasi pertvarkyti, paskirtį ir bendrą pastato techninę būklę gyventojas gali gauti iš privalomąją namo techninę priežiūrą vykdančio specialisto – namo administratoriaus atstovo ar bendrijos šioms funkcijoms vykdyti samdomo statinio techninio prižiūrėtojo. Neypatingo statinio kapitalinio remonto darbams turi vadovauti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis statybos inžinierius, o ypatingo – tik nustatyta tvarka atestuotas rangovas“, - primena pašnekovė.

Šiuo atveju atliekant kapitalinį remontą, reikalingas daugumos butų bei kitų patalpų savininkų rašytinis pritarimas. Pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnį, toks sutikimas gaunamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę arba nesušaukus susirinkimo, tačiau savininkams raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimo raštu tvarka nurodyta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos apraše. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. „Namo gyventojai, tik matydami už laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo sprendinius atsakomybę prisiėmusių projektuotojų pasirašytą projektą, turėtų apsispręsti, ar duoti sutikimą atlikti jame numatytus darbus“, - pastebi V. Aliukonienė.

Tiesa, naujai įrengtas butas gali kelti klausimą dėl savininko statuso bendrijoje - kiek balsų turėtų tokio buto savininkas? "Kai butas priklauso ne vienam savininkui, buto bendraturčiams atstovauja vienas asmuo ir jis turi vieną balsą. Jau veikiančioje bendrijoje kiekvienas bendrijos narys – buto savininkas - turi po vieną balsą, o jei butas priklauso ne vienam savininkui, buto bendraturčiams atstovauja vienas asmuo ir jis turi vieną balsą. Kai pertvarkytas butas bus registruotas Valstybės įmonėje Registrų centre, naujai suformuoto buto savininkai Bendrijoje visuotinio susirinkimo metu turės vieną balsą", - paaiškina advokatė V. Žukienė.

Sujungtų butų registravimo tvarka

Du ar kelis butus sujungus į vieną, suformuojamas atskiras nekilnojamasis objektas. Kai atliekami statinio kapitalinio remonto darbai patalpas suformuojant kaip atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą (kai po sujungimo lieka buvusi patalpų paskirtis), veiksmus reikėtų atlikti vadovaujantis statybos techninių reglamentų STR 1.07. 01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ ir STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nuostatomis.

Norint apjungti butus atliekant statinio kapitalinį remontą, būtina parengti kapitalinio remonto, suformuojant naują nekilnojamojo turto kadastro objektą, projektą ir gauti rašytinį pritarimą jam. Pagal projektą užbaigus statybos darbus, Registrų centrui kartu su prašymu įregistruoti naują nekilnojamąjį objektą turi būti pateikiama buto kadastro duomenų byla ir deklaracija apie statybos užbaigimą, patvirtinta VTPSI.

Kai sujungiant dvi ar daugiau besiribojančių patalpų į vieną patalpą, ją suformuojant kaip atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą (kai po sujungimo patalpos paskirtis tokia pati, kaip ir sujungiamų patalpų paskirtis), atliekami tik paprastojo remonto darbai, būtinos atlikti procedūros nurodytos statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ VII skyriaus 21-24 punktuose.

Dokumentų, kurie turi būti pateikiami nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui tam tikrais nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į kadastrą atvejais, sąrašas pateiktas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Skandinaviškus ar vokiškus – kokius namus reikėtų statyti lietuviams?

Išsirinkti gerą produktą dažniausiai niekam nekyla keblumų, jei žinoma, kokioje šalyje jis pagamintas, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse ar Vokietijoje pagaminti produktai tarsi automatiškai pirkėjui sufleruoja apie kokybę, profesionalumą, patikimumą. Statybų rinkos specialistai pastebi, kad panašų principą lietuviai pradėjo taikyti ir rinkdamiesi namus – vis dažniau atsižvelgiama į skandinavų sugebėjimą statyti praktiškus, minimalistinius, o vokiečių – taupius ir energetiškai efektyvius namus.

VIDEO: kaip veikia vaizdo stebėjimo kameros ir apsaugos sistemos

Šiuolaikinės patalpų ir teritorijos apsaugos sistemos leidžia matyti kas darosi namuose netgi tada, kai jūs esate kitame pasaulio krašte. Savo patalpas ar teritoriją galite stebėti kompiuterio ar išmaniojo telefono ekrane.

Kaip paruošti butą nuomai ar pardavimui? (3)

Nekilnojamo turto ekspertai pastebi, kad prieš nuomodami ar parduodami butą daugelis žmonių neskuba pašalinti būsto trūkumų, nekuria jo jaukumo ir neperka naujų baldų. Toks požiūris gali pakišti koją greitai surasti naujus šeimininkus ar nuomotojus jūsų būstui.

Svarbiausi akcentai, ką vertėtų žinoti apie statinių registravimą

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. buvo nustatytas vienerių metų terminas iki šios datos baigtiems statyti ar pradėtiems, bet ilgiau kaip 3 metus nebaigtiems ir neįregistruotiems statiniams įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (NTR). Po 2015 m. lapkričio 1 d. baigus statinio statybos darbus ir atlikus statybos užbaigimo procedūras, privaloma ne vėliau kaip per 3 mėnesius statinį ir daiktines teises į jį įregistruoti NTR.

5 klausimai, kuriuos reikėtų užduoti namą prižiūrinčiai įmonei (4)

Daugiabutyje dingo šiltas vanduo, laiptinėje perdegė lemputė, prakiuro stogas ir pradėjo tekėti vanduo, o vaikų žaidimo aikštelėje sulūžo supynės. Tai tik kelios iš daugelio problemų, kurias privalo spręsti namą administruojanti įmonė. Vis tik naujakuriams neretai trūksta detalesnės informacijos apie namų priežiūros įmonių veiklą.

Į Lietuvos statybų rinką veržiasi pasyvūs namai (17)

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, individualių namų statybos apimtys Lietuvoje auga nesustodamos – 2016 m. pirmą ketvirtį jie sudarė net 97,6 proc. visų išduotų statybų leidimų, o lyginant su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, 7,2 proc. augo bendras išduotų naujų pastatų statybą leidžiančių dokumentų skaičius. Nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigalioja naujas statybų reglamentas, nurodantis, kad visi naujai projektuojami namai privalės atitikti bent A energinio naudingumo klasę. Šiuo metu Lietuvoje jau sertifikuota daugiau nei 140 A ir aukštesnės energinio naudingumo klasės namų, gyventojai vis aktyviau domisi ir pasyvių namų statymo principais.

Ar reikia leidimo namui sodininkų bendrijoje statyti? (5)

Pagal įstatymus sodininkų bendrijų valdoma teritorija priskiriama žemės ūkio paskirties žemei ir skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti. Tačiau šis tikslas jau senokai tapo antraeiliu arba apskritai jo nebesiekiama. Sodininkų bendrijų teritorijos, ypač greta didžiųjų miestų, virsta gyvenamaisiais rajonais su sezoniškumui nebūdingais gyventojų poreikiais. Statomi nuolat gyventi, o ne poilsiui skirti namai. Tik ar visad tai daroma teisėtai?

Ka reikia žinoti vienbučius verčiant daugiabučiais

Prieš keletą savaičių buvo patikslintas statybos techninis reglamentas „Statinio projektavimas“, kuris dar labiau suvaržys nesąžiningų verslininkų galimybes pastatytus didelio ploto vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus faktiškai paversti daugiabučiais. Naujosios nuostatos leis konkrečios teritorijos žemės sklypų savininkams spręsti, ar tokie didelio ploto pastatai gali atsirasti toje teritorijoje.

Kuomet, rekonstruojant pastatus, reikia kaimynų sutikimo?

„Mūsų kaimynai prie 54 kv.m ploto namo – prie vienos namo sienos – stato ūkinį priestatą. Jo išmatavimai – 2,50 m x 9,15 metro. O prie kitos namo sienos yra jau senai pastatytas ir įformintas garažas, kurio išmatavimai – 3,45 m x 6,85 metro“, – laiške redakcijai rašo p. Aušra. Ji klausia, ar reikalingas kaimynų raštiškas sutikimas rekonstrukcijai.

Būstas ir toliau brangsta

Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,8% (2016 metų birželį metinis augimas sudarė 4,7%).

Kaip išmanūs sprendimai tobulina gyvenimą

Naujosios technologijos suteikia langams vis daugiau funkcijų, ypač suklusti verčia vis įvairesnės išmaniojo stiklo rūšių galimybės. Vieni langai patys tamsėja itin vaiskią dieną, kiti saugo šilumą, neišleisdami iš patalpos vidaus infraraudonųjų spindulių, treti gali gaminti elektros energiją, ketvirtiems ant paviršiaus arba briaunose įmontuojami dalinai šviesą praleidžiantys saulės energijos elementai. Pastaruoju metu stebina keičiantis spalvą ir kartu gaminantis elektrą stiklas. Ir tai dar ne riba...

Išmanieji namai: kokie mitai sklando apie juos (2)

Neseniai bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog Lietuvoje išmaniojo (ar protingo) namo sąvoką žino 88 proc. respondentų. Vis dėlto sulig pastatų automatikos populiarėjimu kuriasi ir nauji mitai. Iš jų gajausius ir labiausiai atitolinančius nuo protingo namo esmės sklaido automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis.

Už kiek perkamas brangiausias būstas šalies didmiesčiuose? (4)

Pastaruosius kelis metus šalies sostinėje stebimas spartus brangesnės klasės butų pasiūlos augimas. Bendroje naujų butų pasiūloje pastebimai didėja vidutinės ir prestižinės klasės butų dalis. Pavyzdžiui, prieš tris metus iš 2013 metais Vilniuje pastatytų butų net 65% sudarė ekonominės klasės butai, o brangiausių prestižinės klasės butų dalis siekė tik 6% (apie 80 butų). Tačiau dabartinės tendencijos ir šių metų statistika jau kitokia. „Ober-Haus“ duomenimis, šiais metais sostinėje turėtų būti pastatyta virš 700 prestižinės klasės butų, kurių pardavimo kaina su daline apdaila viršija 2 000 Eur/m2 ir tokių butų dalis bendroje šių metų pasiūloje sudarys net 19%.

Nuosavo namo komfortas bute: 5 nepopuliarūs sprendimai (14)

Nors butai privačių namų savininkų kartais paniekinamai vadinami "dėžutėmis", sumanūs ir apsukrūs butų gyventojai sugeba įprastą gyvenimą juose pakelti į kitą lygį. Jie įsirengia sprendimus, kurie daugiau būdingi privatiems namams. Tačiau vien tik lėšų ir sumanumo čia nepakanka - būtina gerai sutarti su savo laiptinės ir namo kaimynais.

Kaip nepadaryti klaidos renkantis namo dydį? (20)

Nusprendus statytis gyvenamąjį ar poilsinį namą klausimų dažnam atsiranda daugiau nei atsakymų, ypač jei tai – pirmasis namas gyvenime. Vienas svarbiausių dalykų, kurį reikia nuspręsti – kokio dydžio namas yra reikalingas. Žinoma, visada norisi kuo didesnio ir erdvesnio, bet ar tai teisingas sprendimas net ir turint didelį žemės sklypą? Kaip apskaičiuoti ir nuspręsti, kokio ploto gyvenamąjį namą statytis, kad ateityje netektų gailėtis?