Išmanieji namai: prestižas, komfortas ar taupymas?

Dar ne taip seniai žodžių junginys „išmanieji namai“ galėjo nuskambėti kaip iš fantastikos srities. Arba kas nors, jums juos ištarus, galėjo pasukioti pirštą prie smilkinio. Dabar šie žodžiai nebekelia tokios reakcijos. Priešingai – daugumos akyse kelia susižavėjimą ar net pavydą. Ypač jei pasakysite, kad tokius turite.
Išmanieji namai: prestižas, komfortas ar taupymas?
© Shutterstock nuotr.

Išmanieji namai – tai intelektinė sistema, kurią naudojant automatizuojama ir optimaliai valdoma daug namuose vykstančių procesų. Fiziškai – tai valdiklių, laidų ir programinės įrangos sistema, sujungta su įvairiais namų prietaisais ir juos valdanti. Sistema gali vadyti beveik bet kurį namuose esantį prietaisą, jei projektuojant sistemą iškeliamas toks uždavinys.

Ja galima valdyti visą namo ar buto apšvietimą, užuolaidas, žaliuzes, klimato kontrolės ir šildymo sistemas, kiemo ar garažo vartus, saugumo sistemas, televizorius, vaizdo ir garso sistemas ir iš esmės viską, ką tik jūs sugalvosite prie šios sistemos prijungti.

Ir nors, atrodo, kad pagrindinė tokios sistemos paskirtis – suteikti vartotojui papildomų buities patogumų, nė kiek ne mažesnė jos užduotis – taupyti elektros bei šilumos energiją, suteikti papildomo saugumo.

Išmaniųjų namų sistemos gali užtikrinti, kad namuose būtų palaikoma optimali patalpų temperatūra, įjungti arba išjungti grindų šildymą, laiptų apšvietimą, pievelės laistymo sistemą, automatiškai įjungti arba išjungti patalpų ar kiemo apšvietimą, atsižvelgiant į paros laiką ar tai, kaip to pageidavo savininkas, netgi gali užtikrinti, kad nenutekėtų dujos ar vanduo, o jūs visada būtumėte tikras, kad išjungtas lygintuvas ar viryklė.

Dar viena įdomi išmaniųjų namų funkcija – jūsų buvimo namie imitavimas. Sistema gali junginėti šviesas skirtingose patalpose, užtraukti ir atitraukti užuolaidas, „klausytis muzikos“, įjungti televizorių, pievelės laistymo įrenginį – kitaip tariant, iš šalies atrodys, kad namuose yra bent keletas žmonių ir juose vyksta intensyvus gyvenimas. Tai – nė kiek ne prastesnė apsaugos priemonė nei tradicinė apsaugos sistema, ar ne? Taip pat tokios sistemos gali užtikrinti elektros energijos tiekimą nutrūkus jos tiekimui iš tinklų. Išmaniųjų namų sistemos dažniausiai „moka“ atpažinti konkrečias namuose įvykstančias situacijas ir apie tai pranešti.

Įdiegus išmaniųjų namų sistemą, prasmės nebetenka keletas televizijos nuotolinio valdymo pultelių, dešimtys šviesos jungiklių, šildymo ir klimato palaikymo sistemų valdymo blokai, vaizdo stebėjimo ir saugos bei priešgaisrinių sistemų valdymo pultai, vartų, žaliuzių ir kitų įrenginių valdymo blokai. Viskas valdoma viena ir lengvai perprantama sistema.

Kol mūsų šalyje išmaniųjų namų įranga dar nėra itin paplitusi, apie ją galima išgirsti nemažai stereotipinių nuomonių.

I stereotipas: išmanieji namai – tai tik prabangos dalykas

Išmanieji namai, kitaip pastato automatika, gali būti labai įvairių lygių. Dažniausiai šios sistemos orientuotos ne į prabangą, o, atvirkščiai, – į taupymą. Pirmiausia šios sistemos gali padėti taupyti elektros energiją. Jutikliais sistema jaučia, ar jūs esate patalpoje ir, atsižvelgdama į tai, įjungia arba išjungia prietaisus ir sistemas. Jums nesant patalpoje, gali būti išjungtas televizorius, įvairūs elektriniai prietaisai, kuriais tuo metu nesinaudojate (pavyzdžiui, lygintuvas). Šildymo sistema taip pat gali būti suprogramuota veikti taupiai.

Lygiai taip pat sistema gali padėti taupyti ir šildymo išlaidas. Namo šildymo sistemą galima valdyti ir naudojantis išmaniųjų namų automatika. Ji, kai jūsų nėra namie, gali sumažinti į patalpas tiekiamos šilumos kiekį. Taip irgi bus taupomos šeimininko lėšos. Klimatas bus palaikomas toks, koks konkrečiu laiku ir turėtų būti, – juk skirtingų temperatūrų reikia, kai mes vakare žiūrime televizorių, kai vakarieniaujame, miegame ar mūsų visai nėra namuose.

Šiuo metu dažniausiai Europoje taikomas išmaniųjų namų KNX standartas kaip tik ir buvo kuriamas specialiai energijai taupyti. Tai – pagrindinė jo funkcija. Kitaip tariant, taupyti neprarandant komforto ir gerinant gyvenimo kokybę.

Atsižvelgdamos į padėtį, išmaniųjų namų sistemos (aišku, tinkamai suprojektuotos ir įrengtos) pajėgios sutaupyti nuo 20 iki 40 % energijos, naudojamos pastatuose. O tai – akivaizdi ekonominė nauda. Jei sistemos specialiai projektuojamos tik siekiant sutaupyti, jos gali atsipirkti ir per penkerius metus. Taigi, vertinant ekonominiu požiūriu, jei sistema atsiperka, tai jos negalima būtų vadinti vien tik prabangos dalyku.

Tačiau vartotojai dažniausiai pasirenka ir papildomų komforto funkcijų, kurios tiesiogiai prie taupymo neprisideda.

Tokiu atveju, žinoma, atsiperkamumo laikas pailgėja. Dėl to žmogui, savo būste ketinančiam įsidiegti išmaniųjų namų sistemą, svarbu iš pat pradžių tiksliai apsispręsti, ko jis labiausiai nori: taupyti energiją, gauti ypatingą komfortą ar prestižą. Dažniausiai pirkėjai nori visų trijų faktorių derinio.

Išmaniųjų namų sistemas diegiančių įmonių specialistai sako, kad prestižo veiksnys aktualiausias Rusijoje ir Kazachstane gyvenantiems klientams. Energijos ištekliai šiose šalyse yra gerokai pigesni nei Lietuvoje, todėl taupymo faktorius jiems nėra toks svarbus. Be to, ir perka šias sistemas daugiau pasiturintys šių šalių gyventojai. Taigi jiems svarbu jausti papildomą komfortą ir prestižą. Ten parduodamos sistemos „apauga“ niekada neatsiperkančiomis funkcijomis, pavyzdžiui, integruotomis garso bei vaizdo sistemomis ir t. t.

Lietuvoje (kaip ir Vakarų Europoje, kur energijos ištekliai brangūs) dažniausiai aktualiausi du pirmi veiksniai – ekonomija ir komfortas. Taigi ir sistemos čia projektuojamos orientuojantis į juos.

II stereotipas: išmaniųjų namų kainos – neįkandamos

Taip, tai taip pat stereotipas. Kalbant apie išmaniųjų namų sistemų kainas, būtina žinoti, kad jos priklauso nuo to, kokius uždavinius jūs savo sistemai kelsite. Nuo to priklausys ir įvairių valdiklių bei jutiklių, kabelių skaičius bei programinės įrangos sudėtingumas.

Galutinė kiekvienos sistemos kaina būna labai individuali ir ji suskaičiuojama tik po kruopštaus pokalbio su klientu ir pirminio projektavimo. Taigi, suprantama, kad Lietuvoje tokias sistemas gali užsisakyti tik žmonės, kurie gali sau leisti šiek tiek daugiau. Be to, kaip sako specialistai, tokie žmonės yra drąsesni ir dažniau išbando naujas technologijas.

Kita vertus, jau seniai žinoma, jog kiekviena nauja technologija būna brangi, kol visuotinai nepaplinta. Jai paplitus, kaina greitai krenta. Jau dabar išmaniųjų namų sistemas pasaulyje siūlo daugiau nei 300 gamintojų. O tai reiškia, kad vien dėl konkurencinės kovos šios sistemos pigs.

Be to, nuo 2020 m. nė vienas naujas namas nebus statomas, jei neatitiks energinio efektyvumo reikalavimų. Juos pasiekti, bent jau be minimalios automatikos, beveik neįmanoma. Taigi greitai namų automatika neišvengiamai taps visuotinai naudojama. Didėjant naudojimui, daugės ir standartinių kartotinių sprendimų. Tai taip pat lems išmaniųjų namų sistemų kainų mažėjimą.

Beje, populiarėjanti pasyviojo namo koncepcija taip pat numato, kad tokiuose namuose turėtų būti automatinių sistemų, pavyzdžiui, žaliuzių automatika. Tokiuose namuose ji labai svarbi.
Dar vienas veiksnys, didinantis išmaniųjų namų sistemų patrauklumą, – tai, kad jas galima „auginti“, t. y. iš pradžių galima investuoti santykinai nedaug – įsidiegti esminius elementus, tinkamai išsivedžioti kabelius. Vėliau, augant poreikiui, elementų galima papildyti.

III stereotipas: sistema turi „smegenų centrą“

Kas bus, kai jis suges? „Smegenų centro“ šios sistemos neturi. Teisingai suprojektuotame išmaniajame name nėra jokio įrenginio, kurį būtų galima pavadinti „smegenų centru“. Tokie „smegenų centrų“ stereotipai susiformavo greičiausiai dėl Holivudo fantastinių ar siaubo filmų, kur ir mašinos, ir robotai, ir net namai gali išprotėti...

Realybėje yra kitaip. Pats namas (teisingiau – pati sistema) neprotauja. Jis išmanus tik tiek, kiek protingas asmuo, kuris jį projektavo ir programavo. Specialistų kvalifikacija čia turi lemiamą reikšmę. Dėl to labai svarbu, kad tokią sistemą projektuotų ir diegtų tinkamą kvalifikaciją turintys specialistai, o ne „kaimyno pažįstamas“, kuris „padarys pigiau“. Pasiryžus diegti išmaniųjų namų sistemą, ypač pravartu kreiptis į įrangos gamintojus, kad jie rekomenduotų kvalifikuotas įmones diegėjas, kurias jau pažįsta ir žino, kaip jos dirba. Juk namą statote ilgam...

Europos standartinė išmaniųjų namų sistema (jos standartas turi savo sutrumpintą pavadinimą – KNX) yra sukurta decentralizacijos principu, t. y. sistemoje negali būti vieno pagrindinio elemento. KNX kūrėjų požiūriu, tai labai pavojinga. Jį pažeidus, visa sistema nustotų funkcionuoti.
KNX standarto sistemos sudaromos iš daug atskirų elementų (panašiai kaip „Lego“ konstruktorius) ir kiekvienas jų „atsako“ už labai ribotą funkcijų skaičių. Ir tik tų elementų visuma suteikia vadinamąjį „protą“ – pastato automatiką. Pažeidus bet kurį iš tų elementų ar jam sugedus, nustoja veikti tik konkreti funkcija ar įrenginys, už kurį „atsakingas“ tas elementas. Pavyzdžiui, nustojus veikti vienam mygtukui ar jutikliui, sistema į vizualizacijos elementus (ekranus, telefonus, garsiakalbius) praneš apie sugedusį elementą ir serviso darbuotojai juo pasirūpins. Nepaisant to, visa kita sistema funkcionuos toliau.

Europinė KNX sistema paremta būtent tuo principu, kad joje nėra jokių centriniu „smegenų“. Tai – saugumo garantas.

Standartas

Kaip jau minėjome, labiausiai paplitęs šiuo metu pasaulyje išmaniųjų namų sistemų standartas yra KNX. Standartą daugiau kaip prieš 20 metų sukūrė tuo pačiu pavadinimu veikianti ir daugiau nei 300 gamintojų siejanti asociacija. KNX – tai vienintelė pasaulyje išmaniųjų namų sistemų griežtai standartizuota koncepcija (nors sukurta ir dominuoja Europoje). Tai reiškia, kad bet kurio iš tų 300 gamintojo pagaminta įranga, pažymėta ženklu KNX, bus visiškai suderinama su kito gamintojo, esančio tame sąraše, gaminama įranga.

Tarp jau minėtų 300 gamintojų galima rasti tokius pavadinimus kaip „Jung“, „ABB“, „Siemens“, „Daikin“, „Philips“, „Mitsubishi“, „Panasonic“, „Velux“ ir kt. Visą gamintojų sąrašą galima rasti internete adresu http://www.knx.org/knx-members/list/. Rinkoje siūloma nemažai įvairių išmaniųjų namų sistemų. Dažnos jų gali būti pagamintos pagal Amerikoje ar Azijos šalyse galiojančius standartus arba apskritai nesilaikant jokių standartų. Todėl, prieš įsigyjant išmaniųjų namų sistemą, pravartu būtų pasidomėti, kas perkama. Pravartu pardavėjo paklausti, kokius standartus atitinka ar su kokiais standartais suderinama jo siūloma sistema. Nes jei siūloma sistema neatitiks Europoje naudojamos KNX, jums gali iškilti problemų dėl suderinamumo su atskirais sistemos elementais ar jų suderinamumu.

Yra ir nemažai įmonių, kurios Lietuvoje siūlo savo sukurtas sistemas. Galbūt jos ir geros, tačiau garantijos, kad po dešimties metų ta įmonė dar veiks (ir gamins suderinamą produkciją), nėra. Ypač per krizės laikotarpį daug tokių įmonių užsidarė arba pakeitė veiklos sritį. Jų klientai buvo palikti likimo valiai. Na, o, turint standartą atitinkančią sistemą, tokių problemų neiškils. Beje, KNX sistemos atitinka ir lietuvišką standartą LST EN 13321-2:2012. Šis standartas išmaniųjų namų sistemas apibūdina kaip „Pastato automatizavimo, jo įrenginių reguliavimo ir techninio valdymo atvirąjį duomenų perdavimo tinklą“ (Elektroninės gyvenamojo namo ir pastato sistemos. 2 dalis. KNXnet/IP ryšys).

Valdymas

Išmaniųjų namų sistemos gali būti valdomos mygtukiniais valdymo blokais, jutikliniais valdymo blokais arba elektroniniu būdu, t. y. mobiliuoju telefonu, stacionariu ar nešiojamuoju kompiuteriu arba planšete.

Mygtukiniai blokai – tai tokie blokai, kur kiekvienas mygtukas valdo vieną ar keletą namuose esančių įrenginių. Jutikliniai blokai – tai blokai, turintys jutiklinius (liečiamuosius) ekranus su juose pavaizduotais mygtukais. Šiuo valdymo bloku galima ne tik valdyti name esančius įrenginius, bet ir peržiūrėti stebėjimo kamerų užfiksuotus vaizdus.

Tai – bene šiuolaikiškiausia valdymo bloko rūšis. Valdymas mobiliuoju telefonu ar kompiuteriu turbūt suprantamas kiekvienam ir priklauso tik nuo turimo ryšio bei programinės įrangos.

Žurnalas „Structum“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ar norint tvirtinti kondicionierių pastato išorėje reikia gauti leidimą? (1)

Nors dauguma daugiabučių gyventojų jau žino, kad negalima savo nuožiūra perdažyti pastato fasado ar jo dalį, pakeisti stogo dangą ar įrengti naujus stoglangius, tačiau ne visada kreipiasi į savivaldybės architektus, norėdami pritvirtinti įvairią įrangą ant namo sienos ar stogo. Šie darbai taip pat priskiriami statinio paprastajam remontui.

Kad grįžus po atostogų netektų nustebti: kaip išvykstant apsaugoti namus nuo pavojų (1)

Vasaros metu kone kiekvienas mėnesiui, savaitei ar bent ilgajam savaitgaliui palieka savo namus ir išvyksta ilsėtis. Tačiau tinkamai nepasiruošus, namus gali užklupti ne tik įvairūs gedimai ar parazitai, bet ir vagys. Kokie pavojai tyko tuščiuose namuose ir ką daryti, kad jums išvykus jie liktų tokie pat saugūs?

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada galima įstiklinti daugiabučio balkoną?

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.