Ir toliau didėja butų kainos

 (6)
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 0,8% (birželį metinis augimas siekė 0,6%).
Ir toliau didėja butų kainos
© Fotolia nuotr.

Teigiami butų kainų pokyčiai liepos mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Sparčiausiai butų kainos augo sostinėje, kur užfiksuotas 0,5% augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 304 Eur (+6 Eur/m2). Per metus butų kainos Vilniuje augo 1,6%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 13,0% (+150 Eur/m2). Klaipėdoje ir Šiauliuose liepos mėnesį užfiksuotas 0,1% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 976 Eur (+1 Eur/m2) ir 560 Eur (+1 Eur/m2). Tuo tarpu Kaune ir Panevėžyje kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kaina liko tokia pati kaip ir prieš mėnesį: Kaune - 940 Eur/m2, Panevėžyje - 530 Eur/m2.

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos Kaune mažėjo 0,1%, Klaipėdoje – 0,3%, Šiauliuose – 0,4%. Tuo tarpu Panevėžyje užfiksuotas 0,1% metinis augimas.

„Antrasis šių metų pusmetis žada būti iš ties aktyvus Lietuvos būsto rinkoje. Po rezultatyvaus birželio mėnesio, fiksuojami dar geresni rodikliai. Butų sandorių liepos mėnesį Lietuvoje sudaryta net 10% daugiau nei birželį. Butų sandorių augimas buvo fiksuojamas visuose šalies didmiesčiuose, o Vilniaus liepos rezultatai pranoko 2014 metų mėnesinį vidurkį net 15%. Gausios naujų daugiabučių statybos šalies sostinėje įkvėpė rinką, kuri neturėtų sustoti ir antrojoje metų pusėje.“,- teigia Saulius Vagonis, Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Taline butų kainos mažėja ketvirtą mėnesį iš eilės

2015 metų liepos mėnesį Rygoje butų kainų indekso liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 050 Eur/m². Lyginant šių ir pernai metų liepos mėnesių butų kainų pokyčius, Rygoje butų kainos per metus sumažėjo 0,4% (liepos mėnesį metinis butų kainų augimas buvo 0,2%). Šių metų sausio–liepos mėnesiais butų pardavimo sandorių skaičius Latvijos sostinėje buvo 15% mažesnis nei tuo pačiu metu 2014 metais.

Tuo metu Taline jau ketvirtas mėnuo iš eilės fiksuojamas butų kainų mažėjimas: Estijos sostinėje butų kainų indekso liepos mėnesio reikšmė krito 2,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 504 Eur/m², toliau išlikdama aukščiausia tarp Baltijos valstybių sostinių. Nepaisant to, per metus, palyginus su 2014 metų liepos mėnesiu, metinis butų kainų pokytis buvo teigiamas ir augimas siekė 4,4%. 2015 metų sausio–liepos mėnesiais butų pardavimo sandorių skaičius Taline siekė 4 958 ir tai yra 16% daugiau nei tuo pačiu metu pernai metais.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.