Į kokius būtinus dalykus pamirštame atkreipti dėmesį rinkdamiesi namą?

 (1)
Kiekvienas, norintis nuosavo namo, pats pasveria, kaip geriau elgtis. Vieni pasirenka samdyti statybininkus arba statyti patys – jiems itin patinka šis pavasaris, nes panašu, kad statybų metas jau prasidėjo. Antriesiems orų sąlygos nerūpi, kadangi nekilnojamojo turto rinka yra aktyvi visus metus. Teoriškai prie NT skelbimų galima prisėsti, kad ir dabar, o už kelių dienų jau džiaugtis nuosavu namu. Žinoma, beveik niekas taip nedaro, kadangi tokius pirkinius renkamės itin atsakingai. Pasidomėjome, kokiais kriterijais vadovaujasi individualius namus perkantys žmonės.
Į kokius būtinus dalykus pamirštame atkreipti dėmesį rinkdamiesi namą?
© Shutterstock nuotr.

Vieta. Vienas pagrindinių namo pasirinkimo kriterijų, be abejo, yra lokacija. Pirkėjai ieškantys būsto aplink Vilnių, dažniausiai renkasi iki 20 km spinduliu nuo centro, pastebi nekilnojamojo turto agentūros „Citus“ vadovė Viktorija Čijunskytė. „Jeigu atstumas didesnis,­ namai jau patenka į kitą kainų kategoriją. Patirtis rodo, jog pirkėjai ieškodami namo neprisiriša prie konkrečios vietos, jie gali žiūrėti namą Gineitiškėse, ir tuo pat metu visai kitame Vilniaus krašte ­ Antakalnyje. Žmonės ieško jiems tinkančio namo pagal išplanavimą, kvadratūrą, namo kokybę, aplinką ir panašiai. Šviesolaidinis internetas ­ dažnai klientų užduodamas klausimas, tačiau tai daro tik nedidelę įtaką apsisprendimui“, – teigia ji.

Nekilnojamojo turto agentūros „Premium Realty“ atstovas Ignas Petronis teigia pastebintis naujas tendencijas rinktis namus toliau nuo centro esančius namus. „Rinktis namą 20-30km atstumu nuo miesto centro tampa vis labiau populiaru, nes miesto zonose arčiau centro kainos auga, o ir patrauklių gamtos kampelių vis mažiau. Dažną suvilioja mažesnės sklypų kainos, patrauklesnės vietos, švaresnis oras. Kiti džiaugiasi netgi mažesniu automobilių srautu pakeliui į darbus, pavyzdžiui, atvykti į Lazdynų ligoninę iš Trakų paprasčiau nei iš Saulėtekio. Tokiu atveju išties galima sutaupyti“, – privalumus mini specialistas. Tokių vietų pagrindinis trūkumas, savaime aišku, yra automobilio poreikis, kuris dar labiau išauga turint vaikų.

Be atstumo, svarbus kriterijus yra ir pati aplinka. Rekreacinės zonos, tokios kaip ežerai, upės, parkai ir kita, yra neabejotinas privalumas, reikšmingai iškeliantis namo kainą. Įvertinama ir infrastruktūra – kiek patogus privažiavimas, kaip dažnai žiemą valomi keliai, koks atstumas iki viešojo transporto stotelės, maisto prekių parduotuvių, darželių ir mokyklų.

Kainos. V. Čijunskytė perkamus namus siūlo skirstyti į tris kategorijas: vienbučiai sublokuoti namai (kotedžai), dvibučiai ir vienbučiai namai. Kiekviena kategorija skirtingai sąlygoja namo kainą bei keliamus reikalavimus svajonių būstui.

Kotedžų kaina Vilniuje dažniausiai svyruoja iki 100 000 eurų, jie tarsi ekonominė alternatyva individualiam namui – gaunate mažiau namo ir kiemo ploto nei name, tačiau galite džiaugtis namo privalumais: nedaug kaimynų, gamtos apsuptis (dažniausiai), autonominė šildymo sistema, nedidelė kaimynų bendruomenė. „Kotedžą perka žmogus, kuris vietoje 3 kambarių buto, prisiima atsakomybę gyventi toliau nuo miesto, bet gauti 20­30 papildomų kvadratinių metrų ir kiemą šašlykams kepti. Juk kiekvienas norėtų gyventi individualiame name su dideliu sklypu. Tačiau ne visi gali už tai sumokėti“, – paaiškina pašnekovė.

Jos duomenimis, apie 100 kv.m. kotedžas Vilniuje vidutiniškai kainuoja iki 100 000 eurų, kai Kaune ­ iki 58 000 eurų. Klaipėdoje ­ labai mažai naujos statybos namų pasiūlos, todėl kotedžų ir dvibučių kainos svyruoja nuo 70000 iki 100000 eurų.

Dvibutis namas yra aukštesnė namų kategorija, besiskirianti savo plotu (apie 130­180 kv.m.) ir kai kuriais ypatumais lyginant su kotedžu. Natūralu, kad jiems keliami ir didesni reikalavimai. Dvibučiai namai Vilniuje kainuoja iki 130 000 eurų, Kaune ­ iki 73000 eurų.

Brangiausias pirkinys ­ individualus namas. „Būtent šio namo kategorijos pirkėjai yra patys reikliausi kokybiškoms statybos medžiagoms, namo vietai, infrastruktūrai, socialinei aplinkai ir panašiai. Tokių namų kainos prasideda nuo 170 000 eurų. Šios kategorijos namo vertę didina jeigu jis ribojasi su mišku ar žalia zona, asfaltuotas privažiavimas, graži ir saugi kaimynystė, išvystytas kvartalas“, - vardija V. Čijunskytė Individualų namą Vilniuje galima įsigyti nuo 140000 eurų, Kaune nuo 87 000 eurų, o Klaipėdoje nuo 100 000 eurų.

Žemas kainas Kaune pašnekovė aiškina didele naujų namų pasiūla bei tuo, kad Kaune yra nusistovėjusi gyvenimo namuose, o ne butuose kultūra. Dėl šios priežasties laikinojoje sostinėje pagal įvykusius sandorius butai konkuruoja su namais.

Kada verta? Peržvelgus namų kainas, dažnai kyla klausimas – kodėl pirkti pastatytą namą, kuris galbūt yra ne idealiai pritaikytas konkrečiai šeimai, jei galima nusipirkti sklypą ir namą pasistatyti patiems. Nors toks sprendimas reikalauja įvertinti daug įvairių kriterijų, tačiau daugiausiai lemia laikas, kurį gyventojas gali skirti namo statyboms. I. Petronis teigia, kad pasisamdžius patikimus statybininkus galima tikėtis sutaupyti net ir pusę analogiško parduodamo namo kainos. „Namo projekto racionalumas renkantis taip pat reikšmingas. Dažnai pasitaiko pagal bendrą namo plotą erdvūs namai, nors juose kambariai gali būti mažoki. Tiesiog per daug erdvės paliekama koridoriams, prieškambariui ar pagalbinėms patalpoms. Tačiau visų pirma priklauso ar pirkėjas yra anksčiau susidūręs su statybomis, pats kažką sugeba šioje srityje ir turi tam laiko. Labiausiai lemia pirkėjo požiūris į tai: skirti metus laiko statyboms, medžiagų pirkimui, statybininkų paieškai, vadovavimui, konsultavimuisi su įvairių sričių specialistais, ar per tuos metus uždirbti kitus pinigus ir išsaugoti didelį kiekį nervų ląstelių“, – paaiškina pašnekovas.

Ko pirkėjai dažniausiai vengia. Pastebima, kad namo pasirinkimui, o taip pat ir būsto kainai, įtaką daro kaimynystė. Tai nebūtinai turi būti žmonės – apleisti statiniai (garažai, gamyklos), neprižiūrėti namai su aplinka, kurioje laikoma daug gyvūnų, netvarkingi ir nereikalingais daiktais apkrauti kiemai nėra privalumas. „Namas turintis tokią kaimynystę niekada nebus parduotas labai brangiai, kad kokia prestižinė vieta bebūtų. Tai lemia kainą. Taip pat klientai dažnai atkreipia dėmesį į telekomunikacijų bokštus, kurie yra netoliese namo. Manau, kad taip pat daro įtaką. Kapinės ­ tai vienas iš gąsdinančių objektų šalia namo. Nors, pripažinsiu, pasitaiko klientų kuriems kapinės asocijuojasi su ramybe, bet tai išimtiniai atvejai“, - pastebi V. Čijunskytė.
Žinoma, pirkėjams svarbu išsiaiškinti, šalia ko bus gyvenama. „Baiminamasi asocialių šeimų, triukšmingo jaunimo kaimynystės. Kuomet pirkėjams sukuriamas toks vaizdas, jie gali ir išsigąsti ir net neužeiti į vidų“, - teigia I. Petronis

Tylos ir gamtos ieškantiems žmonėms nepatinka šalia esantys aktyviai naudojami dideli keliai, šalia esantys geležinkeliai. Tokia kaimynystė daro įtaką ir kainai – jeigu namas yra greta itin judrios ir triukšmingos gatvės, tai kainą gali sumažinti iki 30 procentų. Kelių infrastruktūra taip pat atlieka vaidmenį būsto pasirinkime. Anot V. Čijunskytės, dažnai pasižiūrimi ir miestų bendruosieji planai, aiškinamasi, ar šalia nebus numatyti keliai ir aplinkeliai. Kita vertus, patogus, asfaltuotas privažiavimas prie namo yra privalumas.

I.Petronio teigimu, žmonės vengia ir pernelyg didelių namų. Šiai dienai populiariausias plotas yra iki 200kv.m, o jaunos šeimos dažnai susivilioja ir apie 100 kv.m. vieno aukšto namais. Didesnių namų nesirenkama dėl atitinkamai didesnių namo šildymo kaštų.

Šiandieninės tendencijos. Visuomenėje dažnai prisimenamas Užupio Vilniuje pavyzdys, kaip pavojingas rajonas, į jį pradėjus kraustytis didesnių pajamų gyventojams, tapo prestižiniu. Ar kuriuose iš didžiųjų miestų galima pastebėti panašias tendencijas? V. Čijunskytė teigia pastebėjusi iš dalies panašų procesą dabar vykstant Naujamiestyje, Vilniuje. „Čia daugiau kalbėčiau ne apie individualius namus, bet butus. Taip pat perspektyvoje matau Markučius. Tai didelį potencialą turintis Vilniaus mikrorajonas, jis arti miesto centro bei turi labai vaizdingas kalvas. Šiuo metu jame jau matomi pokyčiai. Šiuo metu vykstanti konversija „Skaiteks“ gamyklos vietoje, kurioje atsiras, manau, vienas prestižiškiausių Vilniaus naujų mikrorajonų ­ Paupys. Kaune turime panašų pavyzdį ­ tai Žemieji Šančiai, kurie atgimė iš naujo. Tai lėmė naujai išasfaltuotas Juozapavičiaus prospektas ir rekonstruotos kareivinės. Tačiau ši konversija apima tik tą vietą. Taip pat dar turi greitu metu būti pastatytas tiltas į Panemunę, todėl tai bus dar vienas faktas tapti dar patrauklesniu rajonu“, – prognozėmis dalijasi pašnekovė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

NT patarimai

Ar reikia leidimo namui sodininkų bendrijoje statyti? (5)

Pagal įstatymus sodininkų bendrijų valdoma teritorija priskiriama žemės ūkio paskirties žemei ir skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti. Tačiau šis tikslas jau senokai tapo antraeiliu arba apskritai jo nebesiekiama. Sodininkų bendrijų teritorijos, ypač greta didžiųjų miestų, virsta gyvenamaisiais rajonais su sezoniškumui nebūdingais gyventojų poreikiais. Statomi nuolat gyventi, o ne poilsiui skirti namai. Tik ar visad tai daroma teisėtai?

Ka reikia žinoti vienbučius verčiant daugiabučiais

Prieš keletą savaičių buvo patikslintas statybos techninis reglamentas „Statinio projektavimas“, kuris dar labiau suvaržys nesąžiningų verslininkų galimybes pastatytus didelio ploto vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus faktiškai paversti daugiabučiais. Naujosios nuostatos leis konkrečios teritorijos žemės sklypų savininkams spręsti, ar tokie didelio ploto pastatai gali atsirasti toje teritorijoje.

Kuomet, rekonstruojant pastatus, reikia kaimynų sutikimo?

„Mūsų kaimynai prie 54 kv.m ploto namo – prie vienos namo sienos – stato ūkinį priestatą. Jo išmatavimai – 2,50 m x 9,15 metro. O prie kitos namo sienos yra jau senai pastatytas ir įformintas garažas, kurio išmatavimai – 3,45 m x 6,85 metro“, – laiške redakcijai rašo p. Aušra. Ji klausia, ar reikalingas kaimynų raštiškas sutikimas rekonstrukcijai.

Būstas ir toliau brangsta

Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,8% (2016 metų birželį metinis augimas sudarė 4,7%).

Kaip išmanūs sprendimai tobulina gyvenimą

Naujosios technologijos suteikia langams vis daugiau funkcijų, ypač suklusti verčia vis įvairesnės išmaniojo stiklo rūšių galimybės. Vieni langai patys tamsėja itin vaiskią dieną, kiti saugo šilumą, neišleisdami iš patalpos vidaus infraraudonųjų spindulių, treti gali gaminti elektros energiją, ketvirtiems ant paviršiaus arba briaunose įmontuojami dalinai šviesą praleidžiantys saulės energijos elementai. Pastaruoju metu stebina keičiantis spalvą ir kartu gaminantis elektrą stiklas. Ir tai dar ne riba...

Išmanieji namai: kokie mitai sklando apie juos (2)

Neseniai bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog Lietuvoje išmaniojo (ar protingo) namo sąvoką žino 88 proc. respondentų. Vis dėlto sulig pastatų automatikos populiarėjimu kuriasi ir nauji mitai. Iš jų gajausius ir labiausiai atitolinančius nuo protingo namo esmės sklaido automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis.

Už kiek perkamas brangiausias būstas šalies didmiesčiuose? (4)

Pastaruosius kelis metus šalies sostinėje stebimas spartus brangesnės klasės butų pasiūlos augimas. Bendroje naujų butų pasiūloje pastebimai didėja vidutinės ir prestižinės klasės butų dalis. Pavyzdžiui, prieš tris metus iš 2013 metais Vilniuje pastatytų butų net 65% sudarė ekonominės klasės butai, o brangiausių prestižinės klasės butų dalis siekė tik 6% (apie 80 butų). Tačiau dabartinės tendencijos ir šių metų statistika jau kitokia. „Ober-Haus“ duomenimis, šiais metais sostinėje turėtų būti pastatyta virš 700 prestižinės klasės butų, kurių pardavimo kaina su daline apdaila viršija 2 000 Eur/m2 ir tokių butų dalis bendroje šių metų pasiūloje sudarys net 19%.

Nuosavo namo komfortas bute: 5 nepopuliarūs sprendimai (14)

Nors butai privačių namų savininkų kartais paniekinamai vadinami "dėžutėmis", sumanūs ir apsukrūs butų gyventojai sugeba įprastą gyvenimą juose pakelti į kitą lygį. Jie įsirengia sprendimus, kurie daugiau būdingi privatiems namams. Tačiau vien tik lėšų ir sumanumo čia nepakanka - būtina gerai sutarti su savo laiptinės ir namo kaimynais.

Kaip nepadaryti klaidos renkantis namo dydį? (20)

Nusprendus statytis gyvenamąjį ar poilsinį namą klausimų dažnam atsiranda daugiau nei atsakymų, ypač jei tai – pirmasis namas gyvenime. Vienas svarbiausių dalykų, kurį reikia nuspręsti – kokio dydžio namas yra reikalingas. Žinoma, visada norisi kuo didesnio ir erdvesnio, bet ar tai teisingas sprendimas net ir turint didelį žemės sklypą? Kaip apskaičiuoti ir nuspręsti, kokio ploto gyvenamąjį namą statytis, kad ateityje netektų gailėtis?

Ką reikia žinoti, statant individualų namą ūkio būdu? (9)

„Statome vienbutį gyvenamąjį namą – tai yra neypatinga statyba. Namą statome ūkio būdu. Ar mums reikia pildyti statybos darbų žurnalą?“ – redakciją teiraujasi portalo skaitytoja.

Už pažeidimus – didesnės sankcijos, atsakingiems statytojams – platesnės galimybės

Birželio pabaigoje Seime priimti Aplinkos ministerijos pateikti Statybos įstatymo pakeitimai. Naujomis nuostatomis griežtinama atsakomybė už pažeidimus, tačiau statytojams bus sudarytos palankesnės sąlygos ir naujos galimybės sutrumpinti projektavimo, statybos užbaigimo procedūras.

Statybos sodininkų bendrijose: kas privalu ir kas ne

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamentas sulaukia daug paklausimų apie statybas sodininkų bendrijose. Žmones domina, ar šiose bendrijose norint statyti ar rekonstruoti vienbutį gyvenamąjį arba sodo namą ir jų priklausinius, tverti tvoras, tiesti vamzdynus ar statyti kitus inžinerinius statinius privalu rengti teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

Būsto nuoma – jau tarsi darbo pokalbis

Rekomendacijos, kuriose aprašomos geros ir blogos žmogaus savybės darbo rinkoje jokia retenybė. Tačiau reikalavimas pateikti rekomendacijas iš asmenų, kurių namuose yra tekę anksčiau pagyventi, populiarėja ir nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Tiesa, ši iš užsienio į Lietuvą atkeliavusi praktika kai kuriems nuomininkams bei būsto savininkams vis dar kelia nepasitikėjimą, nors turėtų būti priešingai.

Svarbiausi dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš pasirenkant blokus (1)

Renkantis blokus daugiausiai dėmesio skiriama jų kainai. Tačiau taip pat vertėtų pasidomėti ir jų savybėmis. Išsamiau apie tai komentuoja dr. Robertas Zavalis (VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra).

Eksperto gudrybės, kurias būtina žinoti prieš statant namą (1)

Prieš statant namą iškyla klausimas, ką verčiau naudoti namo statybai. Skaičiai rodo, kad šiuo metu blokai yra populiariausi mūro gaminiai. Jie paperka savo kaina, darbo našumu bei savybėmis. Tačiau nevertėtų pamiršti ir plytų.