Į kokius būtinus dalykus pamirštame atkreipti dėmesį rinkdamiesi namą?

 (1)
Kiekvienas, norintis nuosavo namo, pats pasveria, kaip geriau elgtis. Vieni pasirenka samdyti statybininkus arba statyti patys – jiems itin patinka šis pavasaris, nes panašu, kad statybų metas jau prasidėjo. Antriesiems orų sąlygos nerūpi, kadangi nekilnojamojo turto rinka yra aktyvi visus metus. Teoriškai prie NT skelbimų galima prisėsti, kad ir dabar, o už kelių dienų jau džiaugtis nuosavu namu. Žinoma, beveik niekas taip nedaro, kadangi tokius pirkinius renkamės itin atsakingai. Pasidomėjome, kokiais kriterijais vadovaujasi individualius namus perkantys žmonės.
Į kokius būtinus dalykus pamirštame atkreipti dėmesį rinkdamiesi namą?
© Shutterstock nuotr.

Vieta. Vienas pagrindinių namo pasirinkimo kriterijų, be abejo, yra lokacija. Pirkėjai ieškantys būsto aplink Vilnių, dažniausiai renkasi iki 20 km spinduliu nuo centro, pastebi nekilnojamojo turto agentūros „Citus“ vadovė Viktorija Čijunskytė. „Jeigu atstumas didesnis,­ namai jau patenka į kitą kainų kategoriją. Patirtis rodo, jog pirkėjai ieškodami namo neprisiriša prie konkrečios vietos, jie gali žiūrėti namą Gineitiškėse, ir tuo pat metu visai kitame Vilniaus krašte ­ Antakalnyje. Žmonės ieško jiems tinkančio namo pagal išplanavimą, kvadratūrą, namo kokybę, aplinką ir panašiai. Šviesolaidinis internetas ­ dažnai klientų užduodamas klausimas, tačiau tai daro tik nedidelę įtaką apsisprendimui“, – teigia ji.

Nekilnojamojo turto agentūros „Premium Realty“ atstovas Ignas Petronis teigia pastebintis naujas tendencijas rinktis namus toliau nuo centro esančius namus. „Rinktis namą 20-30km atstumu nuo miesto centro tampa vis labiau populiaru, nes miesto zonose arčiau centro kainos auga, o ir patrauklių gamtos kampelių vis mažiau. Dažną suvilioja mažesnės sklypų kainos, patrauklesnės vietos, švaresnis oras. Kiti džiaugiasi netgi mažesniu automobilių srautu pakeliui į darbus, pavyzdžiui, atvykti į Lazdynų ligoninę iš Trakų paprasčiau nei iš Saulėtekio. Tokiu atveju išties galima sutaupyti“, – privalumus mini specialistas. Tokių vietų pagrindinis trūkumas, savaime aišku, yra automobilio poreikis, kuris dar labiau išauga turint vaikų.

Be atstumo, svarbus kriterijus yra ir pati aplinka. Rekreacinės zonos, tokios kaip ežerai, upės, parkai ir kita, yra neabejotinas privalumas, reikšmingai iškeliantis namo kainą. Įvertinama ir infrastruktūra – kiek patogus privažiavimas, kaip dažnai žiemą valomi keliai, koks atstumas iki viešojo transporto stotelės, maisto prekių parduotuvių, darželių ir mokyklų.

Kainos. V. Čijunskytė perkamus namus siūlo skirstyti į tris kategorijas: vienbučiai sublokuoti namai (kotedžai), dvibučiai ir vienbučiai namai. Kiekviena kategorija skirtingai sąlygoja namo kainą bei keliamus reikalavimus svajonių būstui.

Kotedžų kaina Vilniuje dažniausiai svyruoja iki 100 000 eurų, jie tarsi ekonominė alternatyva individualiam namui – gaunate mažiau namo ir kiemo ploto nei name, tačiau galite džiaugtis namo privalumais: nedaug kaimynų, gamtos apsuptis (dažniausiai), autonominė šildymo sistema, nedidelė kaimynų bendruomenė. „Kotedžą perka žmogus, kuris vietoje 3 kambarių buto, prisiima atsakomybę gyventi toliau nuo miesto, bet gauti 20­30 papildomų kvadratinių metrų ir kiemą šašlykams kepti. Juk kiekvienas norėtų gyventi individualiame name su dideliu sklypu. Tačiau ne visi gali už tai sumokėti“, – paaiškina pašnekovė.

Jos duomenimis, apie 100 kv.m. kotedžas Vilniuje vidutiniškai kainuoja iki 100 000 eurų, kai Kaune ­ iki 58 000 eurų. Klaipėdoje ­ labai mažai naujos statybos namų pasiūlos, todėl kotedžų ir dvibučių kainos svyruoja nuo 70000 iki 100000 eurų.

Dvibutis namas yra aukštesnė namų kategorija, besiskirianti savo plotu (apie 130­180 kv.m.) ir kai kuriais ypatumais lyginant su kotedžu. Natūralu, kad jiems keliami ir didesni reikalavimai. Dvibučiai namai Vilniuje kainuoja iki 130 000 eurų, Kaune ­ iki 73000 eurų.

Brangiausias pirkinys ­ individualus namas. „Būtent šio namo kategorijos pirkėjai yra patys reikliausi kokybiškoms statybos medžiagoms, namo vietai, infrastruktūrai, socialinei aplinkai ir panašiai. Tokių namų kainos prasideda nuo 170 000 eurų. Šios kategorijos namo vertę didina jeigu jis ribojasi su mišku ar žalia zona, asfaltuotas privažiavimas, graži ir saugi kaimynystė, išvystytas kvartalas“, - vardija V. Čijunskytė Individualų namą Vilniuje galima įsigyti nuo 140000 eurų, Kaune nuo 87 000 eurų, o Klaipėdoje nuo 100 000 eurų.

Žemas kainas Kaune pašnekovė aiškina didele naujų namų pasiūla bei tuo, kad Kaune yra nusistovėjusi gyvenimo namuose, o ne butuose kultūra. Dėl šios priežasties laikinojoje sostinėje pagal įvykusius sandorius butai konkuruoja su namais.

Kada verta? Peržvelgus namų kainas, dažnai kyla klausimas – kodėl pirkti pastatytą namą, kuris galbūt yra ne idealiai pritaikytas konkrečiai šeimai, jei galima nusipirkti sklypą ir namą pasistatyti patiems. Nors toks sprendimas reikalauja įvertinti daug įvairių kriterijų, tačiau daugiausiai lemia laikas, kurį gyventojas gali skirti namo statyboms. I. Petronis teigia, kad pasisamdžius patikimus statybininkus galima tikėtis sutaupyti net ir pusę analogiško parduodamo namo kainos. „Namo projekto racionalumas renkantis taip pat reikšmingas. Dažnai pasitaiko pagal bendrą namo plotą erdvūs namai, nors juose kambariai gali būti mažoki. Tiesiog per daug erdvės paliekama koridoriams, prieškambariui ar pagalbinėms patalpoms. Tačiau visų pirma priklauso ar pirkėjas yra anksčiau susidūręs su statybomis, pats kažką sugeba šioje srityje ir turi tam laiko. Labiausiai lemia pirkėjo požiūris į tai: skirti metus laiko statyboms, medžiagų pirkimui, statybininkų paieškai, vadovavimui, konsultavimuisi su įvairių sričių specialistais, ar per tuos metus uždirbti kitus pinigus ir išsaugoti didelį kiekį nervų ląstelių“, – paaiškina pašnekovas.

Ko pirkėjai dažniausiai vengia. Pastebima, kad namo pasirinkimui, o taip pat ir būsto kainai, įtaką daro kaimynystė. Tai nebūtinai turi būti žmonės – apleisti statiniai (garažai, gamyklos), neprižiūrėti namai su aplinka, kurioje laikoma daug gyvūnų, netvarkingi ir nereikalingais daiktais apkrauti kiemai nėra privalumas. „Namas turintis tokią kaimynystę niekada nebus parduotas labai brangiai, kad kokia prestižinė vieta bebūtų. Tai lemia kainą. Taip pat klientai dažnai atkreipia dėmesį į telekomunikacijų bokštus, kurie yra netoliese namo. Manau, kad taip pat daro įtaką. Kapinės ­ tai vienas iš gąsdinančių objektų šalia namo. Nors, pripažinsiu, pasitaiko klientų kuriems kapinės asocijuojasi su ramybe, bet tai išimtiniai atvejai“, - pastebi V. Čijunskytė.
Žinoma, pirkėjams svarbu išsiaiškinti, šalia ko bus gyvenama. „Baiminamasi asocialių šeimų, triukšmingo jaunimo kaimynystės. Kuomet pirkėjams sukuriamas toks vaizdas, jie gali ir išsigąsti ir net neužeiti į vidų“, - teigia I. Petronis

Tylos ir gamtos ieškantiems žmonėms nepatinka šalia esantys aktyviai naudojami dideli keliai, šalia esantys geležinkeliai. Tokia kaimynystė daro įtaką ir kainai – jeigu namas yra greta itin judrios ir triukšmingos gatvės, tai kainą gali sumažinti iki 30 procentų. Kelių infrastruktūra taip pat atlieka vaidmenį būsto pasirinkime. Anot V. Čijunskytės, dažnai pasižiūrimi ir miestų bendruosieji planai, aiškinamasi, ar šalia nebus numatyti keliai ir aplinkeliai. Kita vertus, patogus, asfaltuotas privažiavimas prie namo yra privalumas.

I.Petronio teigimu, žmonės vengia ir pernelyg didelių namų. Šiai dienai populiariausias plotas yra iki 200kv.m, o jaunos šeimos dažnai susivilioja ir apie 100 kv.m. vieno aukšto namais. Didesnių namų nesirenkama dėl atitinkamai didesnių namo šildymo kaštų.

Šiandieninės tendencijos. Visuomenėje dažnai prisimenamas Užupio Vilniuje pavyzdys, kaip pavojingas rajonas, į jį pradėjus kraustytis didesnių pajamų gyventojams, tapo prestižiniu. Ar kuriuose iš didžiųjų miestų galima pastebėti panašias tendencijas? V. Čijunskytė teigia pastebėjusi iš dalies panašų procesą dabar vykstant Naujamiestyje, Vilniuje. „Čia daugiau kalbėčiau ne apie individualius namus, bet butus. Taip pat perspektyvoje matau Markučius. Tai didelį potencialą turintis Vilniaus mikrorajonas, jis arti miesto centro bei turi labai vaizdingas kalvas. Šiuo metu jame jau matomi pokyčiai. Šiuo metu vykstanti konversija „Skaiteks“ gamyklos vietoje, kurioje atsiras, manau, vienas prestižiškiausių Vilniaus naujų mikrorajonų ­ Paupys. Kaune turime panašų pavyzdį ­ tai Žemieji Šančiai, kurie atgimė iš naujo. Tai lėmė naujai išasfaltuotas Juozapavičiaus prospektas ir rekonstruotos kareivinės. Tačiau ši konversija apima tik tą vietą. Taip pat dar turi greitu metu būti pastatytas tiltas į Panemunę, todėl tai bus dar vienas faktas tapti dar patrauklesniu rajonu“, – prognozėmis dalijasi pašnekovė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Namas vos per penkias savaites (16)

Nekantraujančioms įsikraustyti į naują namą šeimoms gamintojai siūlo rinktis modulinius namus. Tokie namai ne tik greitai pastatomi, bet ir nesunkiai pritaikomi prie kintančių šeimos poreikių. Pavyzdžiui, įsikrausčius jaunai šeimai, tiks mažesnis namas, o jau susilaukus vaikų, nereikės pirkti erdvesnio būsto – užteks pristatyti papildomą modulį.

Kokius „namų darbus“ reikia atlikti prieš renkantis pirmą būstą?

Nors pirmojo būsto ieškantys pirkėjai noriai žvilgčioja į naujos statybos daugiabučius, tačiau dalį jų atbaido ką tik iškilusius pastatus apipynę įvairūs mitai. Dažniausiai pasitaikantis jų – ką tik pastatytame name dar nesimato visų statybinių defektų. Todėl esą patikimiau rinktis bent kelių metų senumo butus, kuriuose tokių nemalonių staigmenų galima išvengti. Projektuotojai tokį požiūrį vadina nepagrįstu ir atkerta, kad statybų darbus atlikus atmestinai, brokas matyti iš karto.

Sužinokite, kodėl pirkti butą neįregistruotame name – rizikinga

Pastaruoju metu vis sulaukiama gyventojų paklausimų, ar nėra rizikinga pirkti butą naujai pastatytame, bet Nekilnojamojo turto registre (NTR) dar neįregistruotame daugiabučiame name, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Ko reikia statant ir įteisinant pastogę automobiliui arba malkoms

Kokių dokumentų reikia statant ir įteisinant pastogę automobiliui ar malkoms, klausia portalo skaitytojas. Jis teigė norintis statyti pastogę prie kotedžo Vilniuje.

Misija – naujas būstas: kaip išsirinkti?

Naujo būsto paieška daugeliui – ištisas klausimų sau maratonas. Kuriame rajone geriau kurtis, rinktis senos ar naujos statybos daugiabutį, pagaliau, kaip išvengti greito įsigyto turto nuvertėjimo? Nerandant atsakymų į šiuos esminius klausimus naujų namų paieška gali užsitęsti, todėl ekspertai pataria aiškiai susidėlioti prioritetus arba, kitaip tariant, atlikti „namų darbus“.

Kaip parduoti sklypą, namo projektą ir statybą leidžiančius dokumentus

Į redakciją kreipėsi skaitytoja, klausdama, kaip organizuoti žemės sklypo, namo projekto ir statybos leidimų pardavimą, kad naujam savininkui vėliau nekiltų bėdų nei statant namą, nei vykdant statybos užbaigimo procedūras.

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš renkantis būstą

Per paskutinius penkerius metus Lietuvoje kas mėnesį parduodama beveik po 3,3 tūkstančio įvairių būstų – naujų ir senesnės statybos butų, individualių namų, kotedžų – ir šis skaičius nuo 2012 m. pradžios išaugo daugiau nei 40 proc. Pavyzdžiui, šiais metais kas mėnesį parduodama po 3 652 būstus, o vien naujų butų per devynis šių metų mėnesius Vilniuje ir Kaune parduota beveik 3 300.

Ką daryti, jei kaimynas netvarko išdarkytos sklypo ribos

Skaitytojas į redakciją kreipėsi dėl kaimyno, kuris nutarė išlyginti savo sklypo paviršių. Tačiau nukasus žemę prie sklypo ribos, susidarė skardis. „Kaimynas žadėjo išbetonuoti pamatus, bet supratęs, kad betoninės atraminės sienelės statymas brangiai kainuos, darbus nutraukė. Mūsų sklypas po truputį griūva žemyn, per trumpą laiką skardis pasistūmėjo į mūsų pusę jau apie pusę metro. Nuolydis netrukdė, o betoninės tvoros nereikia. Tad kaip priversti kaimyną sutvarkyti išdarkytą sklypų ribą?“ – klausia skaitytojas.

7 svarbiausi statinių projektavimo ir statybos reikalavimai

Statiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad atitiktų naudojimo paskirtį ir esminius statinių reikalavimus ekonomiškai pagrįstą naudojimo laikotarpį.

Ką dažniausiai pamirštame rengdami statinio projektą

Teikiantiems prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) statybos inspekcija primena, kad statinio projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai.