Į kokius būtinus dalykus pamirštame atkreipti dėmesį rinkdamiesi namą?

 (1)
Kiekvienas, norintis nuosavo namo, pats pasveria, kaip geriau elgtis. Vieni pasirenka samdyti statybininkus arba statyti patys – jiems itin patinka šis pavasaris, nes panašu, kad statybų metas jau prasidėjo. Antriesiems orų sąlygos nerūpi, kadangi nekilnojamojo turto rinka yra aktyvi visus metus. Teoriškai prie NT skelbimų galima prisėsti, kad ir dabar, o už kelių dienų jau džiaugtis nuosavu namu. Žinoma, beveik niekas taip nedaro, kadangi tokius pirkinius renkamės itin atsakingai. Pasidomėjome, kokiais kriterijais vadovaujasi individualius namus perkantys žmonės.
Į kokius būtinus dalykus pamirštame atkreipti dėmesį rinkdamiesi namą?
© Shutterstock nuotr.

Vieta. Vienas pagrindinių namo pasirinkimo kriterijų, be abejo, yra lokacija. Pirkėjai ieškantys būsto aplink Vilnių, dažniausiai renkasi iki 20 km spinduliu nuo centro, pastebi nekilnojamojo turto agentūros „Citus“ vadovė Viktorija Čijunskytė. „Jeigu atstumas didesnis,­ namai jau patenka į kitą kainų kategoriją. Patirtis rodo, jog pirkėjai ieškodami namo neprisiriša prie konkrečios vietos, jie gali žiūrėti namą Gineitiškėse, ir tuo pat metu visai kitame Vilniaus krašte ­ Antakalnyje. Žmonės ieško jiems tinkančio namo pagal išplanavimą, kvadratūrą, namo kokybę, aplinką ir panašiai. Šviesolaidinis internetas ­ dažnai klientų užduodamas klausimas, tačiau tai daro tik nedidelę įtaką apsisprendimui“, – teigia ji.

Nekilnojamojo turto agentūros „Premium Realty“ atstovas Ignas Petronis teigia pastebintis naujas tendencijas rinktis namus toliau nuo centro esančius namus. „Rinktis namą 20-30km atstumu nuo miesto centro tampa vis labiau populiaru, nes miesto zonose arčiau centro kainos auga, o ir patrauklių gamtos kampelių vis mažiau. Dažną suvilioja mažesnės sklypų kainos, patrauklesnės vietos, švaresnis oras. Kiti džiaugiasi netgi mažesniu automobilių srautu pakeliui į darbus, pavyzdžiui, atvykti į Lazdynų ligoninę iš Trakų paprasčiau nei iš Saulėtekio. Tokiu atveju išties galima sutaupyti“, – privalumus mini specialistas. Tokių vietų pagrindinis trūkumas, savaime aišku, yra automobilio poreikis, kuris dar labiau išauga turint vaikų.

Be atstumo, svarbus kriterijus yra ir pati aplinka. Rekreacinės zonos, tokios kaip ežerai, upės, parkai ir kita, yra neabejotinas privalumas, reikšmingai iškeliantis namo kainą. Įvertinama ir infrastruktūra – kiek patogus privažiavimas, kaip dažnai žiemą valomi keliai, koks atstumas iki viešojo transporto stotelės, maisto prekių parduotuvių, darželių ir mokyklų.

Kainos. V. Čijunskytė perkamus namus siūlo skirstyti į tris kategorijas: vienbučiai sublokuoti namai (kotedžai), dvibučiai ir vienbučiai namai. Kiekviena kategorija skirtingai sąlygoja namo kainą bei keliamus reikalavimus svajonių būstui.

Kotedžų kaina Vilniuje dažniausiai svyruoja iki 100 000 eurų, jie tarsi ekonominė alternatyva individualiam namui – gaunate mažiau namo ir kiemo ploto nei name, tačiau galite džiaugtis namo privalumais: nedaug kaimynų, gamtos apsuptis (dažniausiai), autonominė šildymo sistema, nedidelė kaimynų bendruomenė. „Kotedžą perka žmogus, kuris vietoje 3 kambarių buto, prisiima atsakomybę gyventi toliau nuo miesto, bet gauti 20­30 papildomų kvadratinių metrų ir kiemą šašlykams kepti. Juk kiekvienas norėtų gyventi individualiame name su dideliu sklypu. Tačiau ne visi gali už tai sumokėti“, – paaiškina pašnekovė.

Jos duomenimis, apie 100 kv.m. kotedžas Vilniuje vidutiniškai kainuoja iki 100 000 eurų, kai Kaune ­ iki 58 000 eurų. Klaipėdoje ­ labai mažai naujos statybos namų pasiūlos, todėl kotedžų ir dvibučių kainos svyruoja nuo 70000 iki 100000 eurų.

Dvibutis namas yra aukštesnė namų kategorija, besiskirianti savo plotu (apie 130­180 kv.m.) ir kai kuriais ypatumais lyginant su kotedžu. Natūralu, kad jiems keliami ir didesni reikalavimai. Dvibučiai namai Vilniuje kainuoja iki 130 000 eurų, Kaune ­ iki 73000 eurų.

Brangiausias pirkinys ­ individualus namas. „Būtent šio namo kategorijos pirkėjai yra patys reikliausi kokybiškoms statybos medžiagoms, namo vietai, infrastruktūrai, socialinei aplinkai ir panašiai. Tokių namų kainos prasideda nuo 170 000 eurų. Šios kategorijos namo vertę didina jeigu jis ribojasi su mišku ar žalia zona, asfaltuotas privažiavimas, graži ir saugi kaimynystė, išvystytas kvartalas“, - vardija V. Čijunskytė Individualų namą Vilniuje galima įsigyti nuo 140000 eurų, Kaune nuo 87 000 eurų, o Klaipėdoje nuo 100 000 eurų.

Žemas kainas Kaune pašnekovė aiškina didele naujų namų pasiūla bei tuo, kad Kaune yra nusistovėjusi gyvenimo namuose, o ne butuose kultūra. Dėl šios priežasties laikinojoje sostinėje pagal įvykusius sandorius butai konkuruoja su namais.

Kada verta? Peržvelgus namų kainas, dažnai kyla klausimas – kodėl pirkti pastatytą namą, kuris galbūt yra ne idealiai pritaikytas konkrečiai šeimai, jei galima nusipirkti sklypą ir namą pasistatyti patiems. Nors toks sprendimas reikalauja įvertinti daug įvairių kriterijų, tačiau daugiausiai lemia laikas, kurį gyventojas gali skirti namo statyboms. I. Petronis teigia, kad pasisamdžius patikimus statybininkus galima tikėtis sutaupyti net ir pusę analogiško parduodamo namo kainos. „Namo projekto racionalumas renkantis taip pat reikšmingas. Dažnai pasitaiko pagal bendrą namo plotą erdvūs namai, nors juose kambariai gali būti mažoki. Tiesiog per daug erdvės paliekama koridoriams, prieškambariui ar pagalbinėms patalpoms. Tačiau visų pirma priklauso ar pirkėjas yra anksčiau susidūręs su statybomis, pats kažką sugeba šioje srityje ir turi tam laiko. Labiausiai lemia pirkėjo požiūris į tai: skirti metus laiko statyboms, medžiagų pirkimui, statybininkų paieškai, vadovavimui, konsultavimuisi su įvairių sričių specialistais, ar per tuos metus uždirbti kitus pinigus ir išsaugoti didelį kiekį nervų ląstelių“, – paaiškina pašnekovas.

Ko pirkėjai dažniausiai vengia. Pastebima, kad namo pasirinkimui, o taip pat ir būsto kainai, įtaką daro kaimynystė. Tai nebūtinai turi būti žmonės – apleisti statiniai (garažai, gamyklos), neprižiūrėti namai su aplinka, kurioje laikoma daug gyvūnų, netvarkingi ir nereikalingais daiktais apkrauti kiemai nėra privalumas. „Namas turintis tokią kaimynystę niekada nebus parduotas labai brangiai, kad kokia prestižinė vieta bebūtų. Tai lemia kainą. Taip pat klientai dažnai atkreipia dėmesį į telekomunikacijų bokštus, kurie yra netoliese namo. Manau, kad taip pat daro įtaką. Kapinės ­ tai vienas iš gąsdinančių objektų šalia namo. Nors, pripažinsiu, pasitaiko klientų kuriems kapinės asocijuojasi su ramybe, bet tai išimtiniai atvejai“, - pastebi V. Čijunskytė.
Žinoma, pirkėjams svarbu išsiaiškinti, šalia ko bus gyvenama. „Baiminamasi asocialių šeimų, triukšmingo jaunimo kaimynystės. Kuomet pirkėjams sukuriamas toks vaizdas, jie gali ir išsigąsti ir net neužeiti į vidų“, - teigia I. Petronis

Tylos ir gamtos ieškantiems žmonėms nepatinka šalia esantys aktyviai naudojami dideli keliai, šalia esantys geležinkeliai. Tokia kaimynystė daro įtaką ir kainai – jeigu namas yra greta itin judrios ir triukšmingos gatvės, tai kainą gali sumažinti iki 30 procentų. Kelių infrastruktūra taip pat atlieka vaidmenį būsto pasirinkime. Anot V. Čijunskytės, dažnai pasižiūrimi ir miestų bendruosieji planai, aiškinamasi, ar šalia nebus numatyti keliai ir aplinkeliai. Kita vertus, patogus, asfaltuotas privažiavimas prie namo yra privalumas.

I.Petronio teigimu, žmonės vengia ir pernelyg didelių namų. Šiai dienai populiariausias plotas yra iki 200kv.m, o jaunos šeimos dažnai susivilioja ir apie 100 kv.m. vieno aukšto namais. Didesnių namų nesirenkama dėl atitinkamai didesnių namo šildymo kaštų.

Šiandieninės tendencijos. Visuomenėje dažnai prisimenamas Užupio Vilniuje pavyzdys, kaip pavojingas rajonas, į jį pradėjus kraustytis didesnių pajamų gyventojams, tapo prestižiniu. Ar kuriuose iš didžiųjų miestų galima pastebėti panašias tendencijas? V. Čijunskytė teigia pastebėjusi iš dalies panašų procesą dabar vykstant Naujamiestyje, Vilniuje. „Čia daugiau kalbėčiau ne apie individualius namus, bet butus. Taip pat perspektyvoje matau Markučius. Tai didelį potencialą turintis Vilniaus mikrorajonas, jis arti miesto centro bei turi labai vaizdingas kalvas. Šiuo metu jame jau matomi pokyčiai. Šiuo metu vykstanti konversija „Skaiteks“ gamyklos vietoje, kurioje atsiras, manau, vienas prestižiškiausių Vilniaus naujų mikrorajonų ­ Paupys. Kaune turime panašų pavyzdį ­ tai Žemieji Šančiai, kurie atgimė iš naujo. Tai lėmė naujai išasfaltuotas Juozapavičiaus prospektas ir rekonstruotos kareivinės. Tačiau ši konversija apima tik tą vietą. Taip pat dar turi greitu metu būti pastatytas tiltas į Panemunę, todėl tai bus dar vienas faktas tapti dar patrauklesniu rajonu“, – prognozėmis dalijasi pašnekovė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

5 projektai, padėsiantys į namo statybą pažvelgti kitu kampu

Kai kurie šių statinių nukels jus į netolimą ateities pasaulį, o kiti padės išradingai pažvelgti į namo statybas.

Renkamės kotedžą: į ką atsižvelgti svarbiausia? (16)

Visi žinome, kad kotedžas – savotiškas tarpinis variantas tarp buto ir namo. Kotedžą paprastai renkasi tie žmonės, kurie tikisi bent iš dalies patirti gyvenimo name komfortą – turėti pakankamai erdvės, savą žemės lopinėlį, kuriame vasarą galėtų jaukiai leisti laisvalaikį. Specialistų paklausėme, kokiomis dar ypatybėmis pasižymi kotedžai ir kokiomis tendencijomis gyvuoja šių būstų rinka.

Ko negalima praleisti pro akis ruošiant sodybą žiemai? (6)

Atsiriboti nuo miesto šurmulio ir praleisti laisvalaikį sodyboje šiltuoju metų laiku – vienas malonumas, tačiau šaltuoju laikotarpiu, kuomet į sodybą paprastai neužsukame arba darome tai itin retai, tenka susidurti su aktualia problema – apsaugoti ir paruošti ją taip, kad po žiemos ir vėl galėtume be jokių rūpesčių į ją sugrįžti. Tačiau svarbiausia nepamiršti keleto svarbių dalykų.

Svarbu žinoti: prievolė registruoti statinius (12)

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) įvairiais būdais (per radiją, spaudą, VTPSI ir Aplinkos ministerijos interneto svetainėse, specialiais pranešimais savivaldybėms, prašant informuoti gyventojus) dar prieš įsigaliojant Statybos įstatymo nuostatoms dėl privalomos statinių teisinės registracijos daug kartų teikė informaciją ir paaiškinimus apie šią prievolę. Tačiau gyventojams vis dar kyla klausimų tiek dėl šio reikalavimo vykdymo tvarkos, tiek ir dėl jo įvykdymo kontrolės. Taigi, norime dar kartą priminti, kada ir kokius statinius privalu teisiškai įregistruoti ir kokios šios prievolės nevykdymo pasekmės.

9 patarimai, kaip žiemą komunaliniams mokesčiams išleisti mažiau (1)

Norite sutaupyti vandens? Duše prauskitės su antrąja puse. Ne, tai ne pokštas – specialistai teigia, kad toks santykius gerinantis prausimosi būdas gali sutaupyti iki 50 proc. vandens. O kaip sunaudoti kuo mažiau elektros energijos ir neišdeginti daug dujų? Šie klausimai, artėjant žiemai, tampa dažno Lietuvos gyventojo galvos skausmu.

Renkatės namus? Dalykai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį

Vienas po kito kylantys gyvenamųjų namų kvartalai įvairiose miesto vietose apie naujus namus verčia pamąstyti ir tuos, kurie iki šiol vertino nuomojamo būsto pranašumus. Butų pasirinkimo naujos statybos gyvenamųjų namų projektuose netrūksta. Tačiau būstas – vienas didžiausių ir svarbiausių pirkinių gyvenime, todėl jį rinktis reikia itin atsakingai.

Nelaimės nesirenka namų: arba tu, arba tavo kaimynas

Per metus avarinės tarnybos sulaukia daugiau kaip 25 tūkst. iškvietimų dėl būstuose nutikusių avarijų, gaisrininkai – beveik 2 tūkst. iškvietimų dėl kilusių gaisrų, užregistruojama daugiau kaip 4,5 tūkst. vagysčių. Tačiau nuo grėsmių ir jų padarinių apsaugota tik maždaug pusė iš šalyje esančių būstų – lietuviai, priešingai nei kitų Europos valstybių gyventojai, ne visuomet linkę naudotis klasikinėmis draudimo rūšimis, tarp kurių – ir būsto draudimas.

Reali projektuotojo praktika: kaip statomas pasyvus namas? (16)

Namo sienos ir stogas – „storai“ apšiltinti, teisingai sumontuoti geri langai, įrengta vėdinimo sistema ir geoterminis šildymas, – ar tai reiškia, kad namas yra pasyvus? Deja, ne. Pasyvus namas – tai energiją taupantis pastatas, daugelio smulkių ir stambių, kruopščiai tarpusavyje suderintų namo elementų (atitvarinių konstrukcijų ir inžinerinių įrenginių) visuma, kuri pasiekiama Pasyvaus namo planavimo programa nagrinėjant skaitmeninį pastato modelį, architektūrinių sprendinių bei konstrukcijų ekonominį pagrįstumą bei jų įtaką pastato energiniam efektyvumui. Toks namas privalo turėti Vokietijos Pasyvaus namo instituto sertifikatą.

Architektų nuomonė: kodėl verta rinktis namus iki 80 kv.m? (79)

Individualius gyvenamuosius namus projektuojančių įmonių architektų teigimu, besirenkantieji nedidelio ploto namus geriau įvertina savo finansines galimybes ir poreikius. Tokio namo kaina gali būti net mažesnė už naujos statybos buto didmiestyje. Vis dėlto, siekiant gyventi patogiai, reikia sugebėti maksimaliai išnaudoti gyvenamąjį plotą ir susitaikyti su mažesniu patalpų skaičiumi.

Privalote tai žinoti, jei statote didesnį nei 200 kv.m gyvenamąjį namą (15)

Nuo šių metų liepos mėnesio pasikeitus teisiniam reguliavimui visuomenei svarbiems statiniams priskiriami ir didesni nei 200 kv.m vieno ar dviejų butų gyvenamieji namai. Prieš projektuodamas tokį statinį projektuotojas turėtų parengti projektinius pasiūlymus ir atlikti visuomenės informavimo procedūras. Šis reikalavimas taikomas rengiant naujų ir rekonstruojamų statinių projektus.

Būstų pirkėjų pageidavimų sąraše – naujas punktas. Sužinokite, koks jis (1)

Lietuvoje pastebimai auga susidomėjimas aukštos energinės klasės būstais, kuriuos, anot ekspertų, dažniausiai žmonės perka ne ketindami užsidirbti iš nuomos, bet siekdami juose gyventi patys. Visgi dar prieš kelerius metus tokie būstai graibstomi nebuvo. Pirkėjų nepatiklumą lėmė tai, kad jų kainos buvo net 10 ir daugiau procentų aukštesnės, nei žemesnės energinės klasės būstų. Be to, stigo informacijos apie aukštos energinės klasės būstų privalumus. Tad kas lėmė rinkos pokyčius dabar?

Ką vertėtų žinoti planuojant statyti šiltnamį? (5)

Nusprendus statyti šiltnamį neretai kyla daug klausimų – kokiu atstumu jį statyti nuo sklypo ribos, ar pirkti surenkamą, ar patiems pasistatyti, tvirtinti ant išlieto pamato ar statyti be pamato. Priklausomai nuo konstrukcinių sprendinių, šiltnamis gali būti priskirtas nekilnojamiems statiniams arba kilnojamiems daiktams.

Svarbu žinoti: kaip valdyti bendrą turtą?

Portalo skaitytoja teiraujasi, ką daryti, kai bendraturtis imasi veiksmų savo nuožiūra. Nuosavybės teise jai priklauso dalis namo, kitą dalį valdo kitas asmuo. Žemės sklypas taip pat padalintas dviem savininkams. Tačiau bendrai naudojamas kiemas ir šulinys. „Bendraturtis be mano sutikimo kieme pasistatė malkinę, prie pat namo – pavėsinę, o vos pusė metro nuo mano žemės ribos – geležinį garažą, per mano žemę pasidarė taką iš plytelių, – rašo moteris. – Jokių sutikimų nei buvęs bendraturtis , nei dabartinis bendraturtis neturi, malkinė užstoja privažiavimą prie mano žemės.“ Moteris klausia, kaip galima išspręsti šią problemą, kur galima kreiptis pagalbos.

Sodybų ir vasarnamių priežiūra: kaip tinkamai pasiruošti žiemai? (2)

Šiltuoju metų laiku ieškodami ramaus poilsio daugelis Lietuvos gyventojų iš didmiesčių traukė į gamtos apsuptyje esančias sodybas ar vasarnamius. Tačiau didžioji dalis tokių sodybų ar vasarnamių yra pritaikyti tik vasaros poilsiui, todėl atvėsus orams lankytojų sulaukia vis rečiau. Ekspertai pataria, kaip tinkamai paruošti vasaros sodybas žiemai tam, kad pavasarį netektų spręsti tokių problemų, kaip trūkę vandentiekio vamzdžiai ar užlietos patalpos.

Atsako ekspertai: ar galima rekonstruoti stogą bei platinti durų angą be kaimynų sutikimo? (1)

Portalo skaitytojas p. Raimis teiraujasi, ar galima rekonstruoti stogą be kaimynų sutikimo, jeigu name gyvena trys šeimos, ir ką daryti, jeigu kaimynai nesutinka, o rekonstrukcija jau pradėta. Skaitytojas p. Antanas iš Klaipėdos taip pat klausia, ar gali gyventojas savavališkai, be jokio projekto platinti durų angą, virš kurios yra sąrama ir perdangos blokas, penkiaaukščio namo pirmame aukšte. „Buto savininkas, švelniai tariant, nelabai sukalbamas“, - rašo p. Antanas.