Gyvenimas užmiestyje: nuolatinės problemos ir nepateisinti lūkesčiai

Pavargau dirbti taksistu vaikams. Pavargau kūrenti krosnis. Pavargau pjauti žolę. Nusibodo skambinėti į seniūniją, kad nuvalytų kelią. Neturiu laiko džiaugtis gyvenimu gamtoje… Pasakojimus apie naują gyvenimo kokybę užmiestyje atradusius miestiečius žiniasklaidoje keičia sugrįžusiųjų ant asfalto išpažintys.
Namai ir problemos
Namai ir problemos
© Shutterstock nuotr.

Nuvilti lūkesčiai

Išpažintys atskleidžia, kad priimant sprendimą dėl gyvenamosios vietos dera įvertinti ne kelis, o dešimt ir daugiau faktorių. Atskleidžia ir tai, kiek daug žmonių buvo suklaidinti optimistinių nekilnojamojo turto plėtotojų ar valdžios pareiškimų apie inžinerinės ir socialinės infrastruktūros plėtros planus.

Apmaudžiausia dėl tų, kurie užmiestyje atsidūrė ieškodami ne gamtos, o tikėdami, kad tai – vienintelė galimybė turėti savo namus, nes būstas čia – pigesnis. Prieš krizę žmonės į užmiestį pradėjo žvalgytis nebeįpirkdami būsto centrinėse miestų dalyse, planuodami pigiuose sklypuose savo rankomis statytis namus, prasidėjus krizei – tikėdamiesi pigesnio pragyvenimo. Gal todėl daugiausia naujakurių – sodų teritorijose, į kurias veda duobėti keliai.

Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis įsitikinęs, kad ir anksčiau, ir šiandien žmonės nesupranta, kiek kainuoja gyvenimas keliasdešimt kilometrų nuo centro. „Žmonės įsivaizduoja, kad visas jų rūpestis bus įsivesti elektrą, pasidaryti vandens gręžinį ir įsirengti vietos kanalizaciją. O paskui leidžia dar ir didžiulius pinigus automobilio degalams, vienas šeimos narys negali dirbti, nes vežioja vaikus į mokyklą, tada auga socialinės problemos“, – komentavo „Vilniaus plano“ architektas.

Infrastruktūra neatsiperka

Vėliau naujiesiems užmiesčio gyventojams kyla klausimų: kada į jų gyvenvietę pradės važinėti viešasis transportas, kada bus pastatyta mokykla, kada bus nutiesti geresni keliai. Tie klausimai, žinoma, adresuojami miesto ar šalies valdžiai.

„O autobusai ten nevažiuos, nes tai visiškai neapsimoka. Ir mokyklos nebus, nes nėra 800 vaikų, dėl kurių būtų galima statyti mokyklą. O jei statysime mokyklą tame kaimelyje, tai kitą kažkur kitur turėsime nugriauti, nes ji taps nereikalinga. Problema ir tai, kad mes vis dar norime, kad vaikas pasiektų mokyklą nekirtęs nė vienos gatvės. Gal taip ir gali būti mieste, bet tikrai ne gyvenant už miesto“, – aiškino M. Pakalnis.

Apskaičiuota, kad infrastruktūra atsiperka, jei gyventojų vieno hektaro plote – daugiau nei 30 (skaičiuojant atsiperkamumą atsižvelgiama ir į kelis kitus parametrus). Vilniuje vidutinis gyventojų tankis vieno hektaro plote – 39 (skaičiuojant jau užstatytas teritorijas, kai tarp namų – ne didesnis nei 200 metrų atstumas, tai yra, pavyzdžiui, be sostinei priklausančių Nemenčinės miškų).

Reikiamo vidurkio gyventojų tankis nebesiekia vos už šešių kilometrų nuo centro. Gulbinuose, Verkiuose, pietinėje Vilniaus dalyje vienam hektarui tenka vos 2–4 gyventojai.

„Problema yra tai, kad žmonėms nepasakoma, jog nebus plėtojamas inžinerinės ir socialinės infrastruktūros tinklas, – įsitikinęs buvęs Klaipėdos apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros vyriausiasis specialistas, Šilutės rajono vyriausiasis architektas Edmundas Benetis. – Turi būti aišku – gali statytis namus užmiestyje, bet valstybė tau inžinerinių tinklų nenuties, tavo socialinių problemų neišspręs. Bet kad tai pasakytum garsiai, reikia turėti stuburą, politinę valią ir palaikymą.“

Kaip tik todėl ne vienas specialistas kritikuoja Lietuvos vandentvarkos strategijos užmojus. Dėl kelių namų dešimtis kilometrų tiesiami geriamojo vandens ir kanalizacijos vamzdynai suteikia nepagrįstų lūkesčių, kad taip pat plačiaširdiškai valstybė pasirūpins ir kitų užmiesčio gyventojų problemų sprendimu.

Laukia sprendimų paieškos

Nors dalis užmiesčio gyventojų jau dairosi miesto daugiabučių pusėn, judėjimas kita kryptimi irgi nesustojo. Kaip ir anksčiau, centrinę miesto dalį dažniau palieka jaunimas. Kartu palieka ir visą jiems pritaikytą infrastruktūrą: pramogų vietas, vidurines ir aukštąsias mokyklas, vaikų darželius. Į darželius ir mokyklas, tiesa, vaikus suveža, tik gyventojų pajamų mokestį atiduoda kitiems rajonams. O miesto centre reziduoja vyresnio amžiaus gyventojai, kurie ne visada patenkinti jaunimui skirta gyvenimo baze, pavyzdžiui, triukšmingų pramogų vietų kaimynyste. Problemos dėl aukštyn kojomis apversto miestų plėtros scenarijaus, teigia urbanistai, tampa tik opesnės.

Verta atkreipti dėmesį, kad užsienyje gyvenimą užmiestyje įprastai renkasi vyresni, vaikus jau užauginę, pakankamai pajamų ir namui, ir keliems automobiliams turintys, gyventi švarioje, ramioje aplinkoje norintys žmonės. Beje, jie neretai turi butus ir mieste. Jei gyvenimą užmiestyje ten renkasi jauni žmonės, galima neabejoti, kad jie turi už ką pasisamdyti pagalbininkų vaikams vežioti ar kitoms paslaugoms gauti.

Atsakymo, kaip spręsti išskydusių Lietuvos miestų problemas, dar tik ieškoma. Akivaizdu, gyventojų išsikėlimo iš miestų motyvų analizė turėtų būti vienas sprendimo raktų. O užduotis – ne pati paprasčiausia: kaip dabartiniuose padrikuose priemiesčiuose, išretėjusiuose miestuose sukurti šiandienius žmonių poreikius ir valstybės galimybes atitinkantį gyvenimo modelį.

Žurnalas „Statyba ir architektūra“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ekspertas pataria: kodėl verta dairytis namo žiemą?

Būsto pirkimas – svarbus, apgalvotas ir įvairiais kriterijais paremtas žingsnis. Vieni vadovaujasi emocijomis, kiti šaltu protu, treti – pasitelkia profesionalų pagalbą. Tačiau į ką svarbiausia atkreipti dėmesį? Kokie rodikliai gali nulemti sėkmingą sandorį ir kodėl vis tik žiemą perkamas būstas pasiteisina bei atskleidžia perkamo objekto privalumus ir trūkumus?

Esminiai patarimai, kaip išsirinkti jums tinkamiausią rangovą (1)

Individualaus namo arba buto įrengimas – jaudinantis procesas, kuris paprastai suteikia platų spektrą emocijų (nuo nerimą keliančios įtampos iki nuoširdaus džiugesio). Kad darbų metu patirtumėte kuo mažiau neigiamų emocijų ir galėtumėte džiaugtis svajones atitinkančiu rezultatu, labai svarbu tinkamai pasirinkti žmones su kuriais bendradarbiausite. Pristatome esminius patarimus, kurie padės išsirinkti jums tinkamiausią rangovą.

Statyba bendro naudojimo sklype – tik su bendraturčių pritarimu

Žemės sklypo bendraturčiai, norėdami racionaliai išnaudoti jiems priklausantį žemės sklypą ir išvengti galimų tarpusavio ginčų, turi galimybę nustatyti sklypo naudojimo tvarką, aiškias jo dalių ribas.

Namas vos per penkias savaites (16)

Nekantraujančioms įsikraustyti į naują namą šeimoms gamintojai siūlo rinktis modulinius namus. Tokie namai ne tik greitai pastatomi, bet ir nesunkiai pritaikomi prie kintančių šeimos poreikių. Pavyzdžiui, įsikrausčius jaunai šeimai, tiks mažesnis namas, o jau susilaukus vaikų, nereikės pirkti erdvesnio būsto – užteks pristatyti papildomą modulį.

Kokius „namų darbus“ reikia atlikti prieš renkantis pirmą būstą?

Nors pirmojo būsto ieškantys pirkėjai noriai žvilgčioja į naujos statybos daugiabučius, tačiau dalį jų atbaido ką tik iškilusius pastatus apipynę įvairūs mitai. Dažniausiai pasitaikantis jų – ką tik pastatytame name dar nesimato visų statybinių defektų. Todėl esą patikimiau rinktis bent kelių metų senumo butus, kuriuose tokių nemalonių staigmenų galima išvengti. Projektuotojai tokį požiūrį vadina nepagrįstu ir atkerta, kad statybų darbus atlikus atmestinai, brokas matyti iš karto.

Sužinokite, kodėl pirkti butą neįregistruotame name – rizikinga

Pastaruoju metu vis sulaukiama gyventojų paklausimų, ar nėra rizikinga pirkti butą naujai pastatytame, bet Nekilnojamojo turto registre (NTR) dar neįregistruotame daugiabučiame name, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Ko reikia statant ir įteisinant pastogę automobiliui arba malkoms (1)

Kokių dokumentų reikia statant ir įteisinant pastogę automobiliui ar malkoms, klausia portalo skaitytojas. Jis teigė norintis statyti pastogę prie kotedžo Vilniuje.

Misija – naujas būstas: kaip išsirinkti?

Naujo būsto paieška daugeliui – ištisas klausimų sau maratonas. Kuriame rajone geriau kurtis, rinktis senos ar naujos statybos daugiabutį, pagaliau, kaip išvengti greito įsigyto turto nuvertėjimo? Nerandant atsakymų į šiuos esminius klausimus naujų namų paieška gali užsitęsti, todėl ekspertai pataria aiškiai susidėlioti prioritetus arba, kitaip tariant, atlikti „namų darbus“.

Kaip parduoti sklypą, namo projektą ir statybą leidžiančius dokumentus

Į redakciją kreipėsi skaitytoja, klausdama, kaip organizuoti žemės sklypo, namo projekto ir statybos leidimų pardavimą, kad naujam savininkui vėliau nekiltų bėdų nei statant namą, nei vykdant statybos užbaigimo procedūras.

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš renkantis būstą

Per paskutinius penkerius metus Lietuvoje kas mėnesį parduodama beveik po 3,3 tūkstančio įvairių būstų – naujų ir senesnės statybos butų, individualių namų, kotedžų – ir šis skaičius nuo 2012 m. pradžios išaugo daugiau nei 40 proc. Pavyzdžiui, šiais metais kas mėnesį parduodama po 3 652 būstus, o vien naujų butų per devynis šių metų mėnesius Vilniuje ir Kaune parduota beveik 3 300.